Italų paštininkas Bruno Salvis (Bruno Salvi) per daugelį metų sukaupė 1,176 mln. vieno euro cento monetų. Visa ši kolekcija verta 11 760 eurų, tačiau neįprastas pomėgis sukėlė ir labai žemišką problemą: dėl milžiniško svorio jo namo laiptinės betoninėse konstrukcijose ėmė rastis įtrūkimų.
Turinys (4)
Ši istorija iš pirmo žvilgsnio skamba tarsi keistas kolekcininko nuotykis, bet iš tiesų ji gerai parodo, kaip smulkmenos ilgainiui virsta rimtu krūviu. Viena moneta beveik nieko nesveria ir niekam nekelia įtarimų, tačiau kai jų susikaupia milijonai, rezultatas tampa visiškai apčiuopiamas.
Nuo vaikystės iki euro eros
Pasak pasakojimo, Salvis smulkiomis monetomis susidomėjo dar vaikystėje, bet sistemingai rinkti būtent vieno cento monetas pradėjo tada, kai Italija atsisakė liros ir perėjo prie euro. Jis italų televizijai Tele2000 sakė, kad jam buvo paprasta įdomu, kiek toli gali nueiti su tokiu sumanymu.
Tokios istorijos paprastai prasideda nuo mažo įpročio: žmonės pasilieka smulkią grąžą į stiklainį, kelnes kišenėje ar stalčių prie įėjimo. Vėliau tas įprotis tampa rutina, o rutina per daugelį metų išauga į labai didelę sumą, net jeigu vienos monetos vertė atrodo visai menka. Šiuo atveju būtent kantrybė ir nuoseklumas pavertė paprastą smulkmenų rinkimą išskirtine kolekcija.
Įdomu ir tai, kad Salvis nesiekė momentinio rezultato. Jis, kaip pats yra pasakojęs, veikiau norėjo patikrinti savo paties ribas, o ne surinkti tik vieną konkretų kiekį. Būtent dėl to jo istorija ir išsiskiria iš įprastų monetų kolekcijų, kuriose svarbiausia būna retumas, o ne masė.
28 buteliai ir 2,7 tonos centų
Per 24 metus paštininkas pripildė 28 stiklinius 30 litrų talpos butelius. Juose atsidūrė visos jo sukauptos vieno cento monetos, o bendras jų svoris pasiekė maždaug 2,7 tonos.
Po 12 metų vėl ieškoma dingusio MH370: ar pavyko rasti lėktuvo nuolaužas?
Kaip išgauti ryškiai raudonus barščius be acto: netikėtas ingredientas
Android keičia bekontaktį mokėjimą – dar vienas žingsnis prieš pirkinius!
Didžiausia klaida ritualuose su žvakėmis: kodėl jų nepatariama užpūsti
NASA teleskopo Swift nuolaužos nukrito į Žemę po nesėkmingos gelbėjimo operacijos
3 priežastys įjungti lėktuvo režimą telefone net jei neskrendate!Skaičiai čia kalba patys už save. Net ir nedidelis daiktas, kartojamas tūkstančius kartų, gali tapti itin sunkus, todėl tokia kolekcija jau nebėra paprastas kambario kampo užpildas. Kai svoris pasiskirsto vienoje vietoje, ypač senesniame name, apkrova tampa problema ne tik grindims, bet ir laiptinėms, perdangoms bei visai pastato konstrukcijai.
Pasak pasakojimo, būtent taip ir nutiko Salvio namuose: dėl didžiulio svorio ėmė trūkinėti betoninės laiptinės konstrukcijos. Vėliau jis pats pripažino, kad teko monetas perkelti į žemesnius aukštus.
Toks sprendimas logiškas, bet kartu ir ribotas. Net jei svoris perkeliamas arčiau apačios, pats kiekis niekur nedingsta, todėl ilgainiui vis tiek tenka galvoti apie saugesnį sandėliavimą. Monetų kolekcionieriams tai gera pamoka: kai kalbama ne apie kelias dėžutes, o apie tonas, verta iš anksto įvertinti ne tik vietą, bet ir grindų laikomąją galią, drėgmę bei patogų priėjimą.
Kaimynai jam nešė centus
Neįprastas pomėgis netrukus tapo žinomas ir gimtajame Urbanijos mieste. Vietos gyventojai paštininką palaikė: susitikę gatvėje ar sulaukę jo su pašto siuntomis, tiesiog perduodavo jam monetas.
Toks bendruomenės palaikymas paaiškina, kodėl ši istorija taip išplito. Vieni žmonės smulkių monetų stengiasi atsikratyti kuo greičiau, kiti jas laiko stalčiuose ar automobilyje, o Salviui jos virto savotišku simboliniu indėliu į jo kolekciją. Tai kartu primena, kad smulkūs pinigai kasdienybėje vis dar turi savo vietą, net jei daug kas jų nebenori nešiotis kišenėje.
Pašto darbuotojo darbas čia irgi turėjo savo vaidmenį. Žmonės jį pažinojo, matydavo reguliariai, todėl suteikti vieną ar kelias monetas atrodė natūralu. Taip neįprastas hobis tapo ne vien asmeniniu projektu, bet ir savotiška vietos bendruomenės istorija.
Jis nesustoja ties tuo, ką jau turi
Net ir atsiradus problemų dėl namo konstrukcijų, italas neketina atsisakyti savo užsiėmimo. Dabar jis kelia sau naują tikslą: surinkti jau 1,5 mln. monetų, o vėliau galbūt ir dar daugiau.
Tokie planai gali atrodyti beprotiški, bet jie parodo, kaip stipriai žmogų gali motyvuoti ne tik pati kolekcija, bet ir pats procesas. Kai kurie žmonės renka pašto ženklus, laikrodžius ar senas knygas, o kiti mėgsta skaičiuoti monetas ir matyti, kaip iš mažų vienetų gimsta įspūdingas kiekis. Vis dėlto ši istorija yra ir priminimas, kad bet koks pomėgis turi ribas, ypač jei jis susijęs su svoriu, drėgme ir pastato saugumu.
Kasdienybėje tai aktualu ir Lietuvoje. Daug kas namuose laiko smulkius eurus stiklainyje ar taupyklėje, tačiau didesnį kiekį vertėtų periodiškai suskaičiuoti, išsikeisti arba laikyti taip, kad jie neslėgtų lentynų, stalčių ar grindų. Nors centai atrodo nereikšmingi, jų visuma gali nustebinti tiek suma, tiek svoriu.
Salvio istorija būtent dėl to įdomi: ji prasideda nuo vienos mažos monetos, o baigiasi tonomis metalo, 11 760 eurų verte ir įtrūkimais namo konstrukcijose. Tai ne tik neįprastas kolekcionavimo pavyzdys, bet ir labai aiški pamoka apie tai, kaip ilgainiui kaupiasi ir pinigai, ir jų pasekmės.
