NASA kosminis teleskopas Swift lapkričio 4 d. nevaldomai nukrito į Žemę, praėjus 22 metams po paleidimo. Apie tai pranešta užsienio žiniasklaidoje.
1 450 kilogramų sveriantis teleskopas į Žemės atmosferą pateko 12:39 val. Grinvičo laiku virš šiaurinės Sumatros salos dalies. 2004 m. lapkritį jis buvo iškeltas į orbitą tam, kad dvejus metus stebėtų gama žybsnius – galingiausius sprogimus visatoje.
Tačiau Swift neapsiribojo vien gama žybsniais. Jis tyrė ir daugybę kitų kosminių objektų bei reiškinių – nuo tolimų supernovų sprogimų ir medžiagą ryjančių juodųjų skylių iki asteroidų ir kometų Saulės sistemoje.
Teleskopas dirbo daug ilgiau, nei buvo numatyta jo tarnavimo trukmė. Paskutinį mokslinį stebėjimą jis atliko spalio 20 d. šiais metais.
Misija pasirodė nepaprastai produktyvi: per ilgą mokslinę veiklą Swift užfiksavo daugiau kaip 2 000 gama žybsnių ir 1 400 supernovų. Teleskopas būtų galėjęs surinkti dar daugiau duomenų, jei būtų pavykusi NASA gelbėjimo operacija.
2025 m. rugsėjį NASA su bendrove Katalyst Space sudarė 30 mln. dolerių kontraktą robotizuotam kosminiam aparatui suprojektuoti, paleisti ir eksploatuoti. Jis turėjo prisijungti prie teleskopo ir pakelti jį į aukštesnę orbitą, taip pratęsdamas jo tarnybą.
Swift pamažu leidosi Žemės link. Observatorija neturėjo nuosavų variklių, kurie galėtų priešintis atmosferos pasipriešinimui, traukiančiam ją žemyn. Procesas spartėjo teleskopui vis netenkant aukščio, todėl bendrovei Katalyst teko veikti greitai.
Liepos 3 d. buvo paleista LINK misija – šaldytuvo dydžio aptarnavimo aparatas su trimis robotizuotomis rankomis, kuris turėjo rugpjūtį sugauti Swift. Tačiau to neįvyko, nes LINK susidūrė su variklių sistemos ir orientacijos palaikymo kosmose problemomis.
Vojadžeris-1 pasieks vienos šviesos dienos atstumą nuo Žemės
NASA 1977 m. paleistas zondas Vojadžeris-1 (Voyager 1) lapkričio 18 d. pasieks vienos šviesos dienos atstumą nuo Žemės. Net pats paprasčiausias ryšys su zondu truks 48 valandas.
Rugsėjo pradžioje Vojadžerio komanda sugebėjo pakeisti tris zondo borto prietaisus mažiau elektros naudojančiais atsarginiais variantais. Ši operacija buvo pavadinta Didžiuoju sprogimu ir baigta maždaug po šešių savaičių nuo to, kai inžinieriai atliko panašią procedūrą zonde Vojadžeris-2.



















