Pirmą kartą tokius pyragėlius kepiau tada, kai norėjosi ko nors paprasto, bet kartu tikrai sotaus. Mane labai nustebino, kad iš visai įprastų produktų iškepė tokie minkšti ir purūs kepiniai, jog šilti jie dingo nuo stalo beveik akimirksniu.
Nuo to laiko šį receptą laikau vienu patikimiausių, kai noriu greitų pietų ar vakarienės. Bulvių įdaras čia puikiai dera su švelnia varškės tešla, o iškepę pyragėliai būna dideli, gražiai apskrudę ir labai sotūs.
Ingredientai
Tešlai
- varškė – 180 g
- kiaušiniai – 2 vnt.
- grietinė – 4 v. š.
- cukrus – 1 v. š.
- druska – 1/2 a. š.
- kepimo milteliai – 1 a. š.
- aliejus – 2 a. š.
- miltai – 300 g
Įdarui
- bulvės – 700 g
- sviestas – 30 g
- pienas – 50 ml
- kiaušinis – 1 vnt.
- druska – 1/2 a. š.
- svogūnas – 1 vnt.
Gaminimas
Aš visada pirmiausia pasiruošiu tešlą, o tik tada imuosi įdaro. Taip viskas vyksta ramiai, be skubėjimo, ir vėliau daug lengviau suformuoti gražius pyragėlius.
- Dubenyje sumaišau varškę su kiaušiniais, įdedu grietinę, cukrų, druską, kepimo miltelius ir aliejų. Tada po truputį berių miltus ir viską išminkau maždaug 4 minutes, kol tešla tampa minkšta, elastinga ir nebelimpa prie rankų. Uždengiu ją maistine plėvele ir rankšluosčiu, tuomet palieku 20 minučių pailsėti.
- Kol tešla stovi, verdu bulves, o išvirusias sutrinu su sviestu ir pienu. Į dar karštą bulvių masę įmušu kiaušinį, suberiu druską ir viską gerai permaišau, kad įdaras būtų vientisas ir purus. Svogūną supjaustau kubeliais, pakepinu aliejuje iki minkštumo ir skaidrumo, tada sumaišau su bulvių tyre. Man patinka, kad šis žingsnis suteikia įdarui daugiau skonio ir švelnaus saldumo.
- Pakilusią tešlą padaliju į 12 dalių, iš kiekvienos suformuoju kamuoliuką ir rankomis ištempiu į apvalų paplotėlį. Į kiekvieno vidurį dedu po 1 valgomąjį šaukštą bulvių įdaro, kraštus gerai suimu ir užspaudžiu, kad pyragėlis neatsidarytų kepant. Tuomet apverčiu jį siūle žemyn ir lengvai suploku, kad forma būtų labiau pailga ir primintų senovinį didelį pyragėlį.
- Įkaitinu aliejų ir kepu pyragėlius ant vidutinės ugnies iš abiejų pusių, kol jie gražiai paruduoja ir pasidengia auksine plutele. Aš visada žiūriu, kad kaitra nebūtų per didelė: jei aliejus per karštas, pyragėliai greitai apskrus išorėje, bet viduje gali likti ne taip tolygiai iškepę. Iškeptus dedu ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklius.
Jie man visada pavyksta minkšti, švelnūs ir labai sotūs. Labiausiai mėgstu juos valgyti dar šiltus, kai plutelė vos traški, o viduje įdaras maloniai garuoja.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima tešlą pasiruošti iš anksto?
Taip, aš kartais tešlą užmaišau net ir anksčiau, jei žinau, kad vėliau reikės daugiau laiko įdarui ar kitam darbui. Svarbiausia ją sandariai uždengti, kad neapdžiūtų, ir laikyti šaldytuve.
Prieš formuojant pyragėlius aš ją trumpai palaikau kambario temperatūroje, kad būtų lengviau kočioti ir tempti rankomis. Taip tešla būna dar malonesnė darbui ir geriau išlaiko elastingumą.
Du bananai, avižiniai dribsniai ir kakava: šis drėgnas šokoladinis pyragas namuose dingsta akimirksniu
Plikytą mielinę tešlą pyragėliams gaminu pagal šį receptą – ji tokia minkšta
Balandėlius šįkart gaminau be ryžių: įdėjau bulvių ir sūrio, o iš orkaitės ištraukiau tikrą gardumyną
Į įdarytų paprikų padažą įdedu vieną šaukštą šio ingrediento – dabar kitaip jų beveik nebegaminu
Ne salotos ir ne vištiena: štai kokią vakarienę renkuosi, kai noriu pavalgyti sočiai, bet lengvai
Kotletai 3–6–9: minkšti, sultingi ir labai gardūs, kuriuos kepu visą savaitęKodėl pyragėliai kartais sugeria per daug riebalų?
Dažniausia priežastis – per žema aliejaus temperatūra. Kai aliejus tik šiltas, o ne pakankamai įkaitęs, tešla ilgiau mirksta riebaluose ir vietoje gražios plutelės sugeria aliejų.
Aš visada kepu neperkraudama keptuvės ir leidžiu kiekvienam pyragėliui turėti šiek tiek vietos. Taip temperatūra per daug nenukrinta, o plutelė susiformuoja tolygi ir graži.
Kaip elgtis, jei įdaras atrodo per skystas?
Jei bulvės po virimo būna labai vandeningos, aš jas dar trumpam palaikau ant silpnos ugnies arba tiesiog gerai nugarinu, kad pasišalintų perteklinė drėgmė. Tik tada dedu sviestą, pieną, kiaušinį ir svogūnus.
Per skystas įdaras vėliau apsunkina formavimą, todėl man svarbu, kad masė būtų puri, bet laikytų formą. Jei reikia, geriau kelias minutes ilgiau patikslinti konsistenciją nei vėliau vargti lipdant pyragėlius.
Ar pyragėlius galima laikyti ir pašildyti kitą dieną?
Taip, atvėsusius pyragėlius laikau sandariame inde šaldytuve. Man geriausiai jie išlieka iki kitos dienos, o šildau juos orkaitėje arba sausoje keptuvėje, kad plutelė vėl atsigautų ir neišminkštėtų per daug.
Jei norisi, galima juos trumpai pašildyti ir ant labai mažos ugnies uždengtoje keptuvėje. Tada vidus vėl tampa šiltas, o išorė išlieka maloniai minkšta, bet ne šlapia.
Ar galima šį receptą pritaikyti kitokiam įdarui?
Taip, aš pati mėgstu tokio tipo tešlą ir su kitais įdarais, bet svarbiausia laikytis vienos taisyklės – įdaras turi būti nepernelyg drėgnas. Tinka gerai nusausinti troškinti kopūstai, kepti grybai ar kitoks tirštesnis įdaras.
Jei įdaras skystas, pyragėliai gali prasiskleisti arba tapti sunkiau suformuojami. Todėl aš visada renkuosi tokią masę, kurią galima lengvai dėti šaukštu ir kuri neišbėga dar prieš kepimą.
