Vieną saulėtą rudens popietę kambaryje buvo visai maloniai šilta, nors radiatorius beveik nedirbo. Vakare temperatūra ėmė kristi, priėjau prie lango ir tada supratau, kad dieną bei naktį su užuolaidomis elgiausi visiškai vienodai – nors turėčiau daryti priešingai.
Turinys (5)
Nuo tada pradėjau naudotis labai paprasta taisykle: kai pro langus šviečia saulė, užuolaidas atitraukiu kuo plačiau, o vos sutemus jas užtraukiu. Stebuklo čia nėra, tačiau švelnesnėmis rudens dienomis toks įprotis padeda ilgiau išlaikyti kambaryje sukauptą šilumą ir negriebti termostato vos pajutus pirmą vėsą.
Yra ir dar keli smulkūs dalykai, kuriuos pats pradėjau vertinti kitaip. Vienas jų – švarūs langai, kitas – paprastas storesnis kilimas ant vėsių grindų.
Dieną užuolaidas atitraukiu, vakare – užtraukiu
Saulėtą rudens dieną langas gali veikti tarsi nemokamas papildomas šilumos šaltinis. Pro stiklą patekę saulės spinduliai sušildo grindis, baldus ir kitus kambario paviršius, todėl laikyti storas užuolaidas užtrauktas nuo ryto iki vakaro man atrodo tiesiog gaila.
Jeigu saulė šviečia į langus, užuolaidas atitraukiu, o žaliuzes pakeliu. Ypač tai jaučiasi kambariuose, kurių langai gauna daugiau tiesioginės saulės. Net ir vėsią dieną prie lango apšviestas kambario kampas gali būti gerokai malonesnis nei tas pats kampas užtraukus storą audinį.
Vakare taisyklę apverčiu. Saulei nusileidus stiklas jau nebešildo, o šaltas lango paviršius tampa viena vietų, per kurias kambarys greičiau praranda šilumą. Tuomet storesnės užuolaidos sudaro papildomą sluoksnį tarp kambario ir vėsaus lango.

Storos užuolaidos padeda, bet jų nereikia laikyti užtrauktų visą dieną
Anksčiau man atrodė logiška: jei storos užuolaidos saugo nuo šalčio, vadinasi, kuo ilgiau jos užtrauktos, tuo geriau. Tačiau saulėtą dieną taip pats užblokuoju dalį nemokamos šilumos.
Dabar užuolaidas užtraukiu tik tada, kai lauke jau temsta ir temperatūra krinta. Jeigu jos ilgos ir sunkios, žiūriu, kad neuždengtų radiatoriaus – kitaip dalis šilto oro gali likti tarp radiatoriaus, lango ir audinio, užuot sklidusi į kambarį.
Man geriausiai veikia labai paprastas ritmas: ryte šviesą įleidžiu, vakare langą tarsi „aprengiu“. Jokios sudėtingos sistemos nereikia.
Langus išsivalyti verta ne tik dėl gražesnio vaizdo
Dar vienas patarimas iš pradžių pasirodė beveik juokingai paprastas – nuvalyti langus. Tačiau rudenį, kai dienos trumpėja, kiekvienas papildomas natūralios šviesos kiekis tampa malonesnis.
Ant stiklo susikaupusios dulkės, lietaus žymės ir nešvarumai šviesos tikrai neprideda. Švarus langas jos praleidžia daugiau, todėl kambarys atrodo šviesesnis, o saulėtą dieną daugiau tiesioginių spindulių pasiekia viduje esančius paviršius.
Žinoma, vien langų plovimas kambario nepadarys tropikais. Tačiau kartu su atitrauktomis užuolaidomis tai yra viena tų smulkmenų, kurios nieko nekainuoja, jei vis tiek planuoju langus nuvalyti.
Šaltos grindys gali apgauti – kambaryje atrodo vėsiau, nei yra
Didžiausią skirtumą pats pajutau ne prie lango, o po kojomis. Kai grindys šaltos, kambarys man atrodo gerokai vėsesnis net tada, kai termometras rodo visai normalią temperatūrą.
Todėl rudenį ten, kur dažniausiai vaikštau basomis ar su plonomis kojinėmis, patiesiu storesnį kilimą. Jis nepakelia kambario oro temperatūros keliais laipsniais, tačiau paviršius po kojomis tampa malonesnis, o komforto skirtumas ryte jaučiamas iš karto.
Ypač tai pastebiu miegamajame. Išlipti iš lovos ant šalto laminato ir ant minkšto kilimo – du visiškai skirtingi rytai, nors termometras abiem atvejais gali rodyti tuos pačius 20 laipsnių.
Šie triukai šildymo nepakeičia
Čia svarbi riba. Užuolaidos, saulė ir kilimas gali padėti šilumą panaudoti protingiau, tačiau jie nėra šildymo sistema. Kai lauke ilgam įsitvirtina šaltis ir pats būstas pradeda vėsti, vien užtraukti užuolaidas nebepakaks.
Man šie įpročiai labiausiai pasiteisina pereinamuoju rudens laikotarpiu, kai dieną dar šviečia saulė, o vakare tik trumpam pasidaro žvarbiau. Tuomet dažnai nereikia iš karto smarkiau didinti šildymo vien todėl, kad kambarys kelioms valandoms tapo vėsesnis.
Dabar sau taikau paprastą taisyklę: saulė šviečia – langus „atidarau“ šviesai, saulė nusileido – užuolaidas užtraukiu. O jei po kojomis vis tiek nejauku, kaltės pirmiausia ieškau ne termostate, o šaltose grindyse.
O jūs rudenį storas užuolaidas laikote užtrauktas visą dieną, ar atitraukiate jas vos pasirodžius saulei?




















