Viskas prasidėjo nuo paprasto šampūno. Prekybos centre praėjau pro vyrų higienos lentyną, užmečiau akį į pažįstamos formos 250 ml buteliuką ir kainą įsidėmėjau labiau iš įpročio nei iš didelio susidomėjimo. Už kelių minučių, jau eidamas pro vaistinę toje pačioje prekybos galerijoje, pamačiau, atrodytų, lygiai tokį patį buteliuką.
Turinys (11)
- Pavadinimo specialiai nesakysiu
- Pirmiausia tikrinau ne kainą, o ar produktas tikrai tas pats
- 2,61 euro prieš 4,79 euro
- Tada nutariau patikrinti dar devynias prekes
- Sudėjus į vieną krepšelį nustebau labiau nei dėl šampūno
- Ir vis dėlto išvada nėra „eikite tik į vaistinę“
- Barkodas pasirodė naudingesnis už logotipą virš parduotuvės
- Dar viena gudrybė – skaityti ne didžiausią akcijos skaičių
- Kainos internete ir lentynoje nebūtinai bus tos pačios
- Mano didžiausia klaida buvo ne permokėti, o manyti, kad žinau kainas
- Dabar turiu vieną paprastą taisyklę
Kaina buvo tokia skirtinga, kad pirmoji reakcija nebuvo „štai kaip mus apgaudinėja“, o daug paprastesnė: „Palauk, čia tikrai tas pats?“ Šampūnų pakuotės keičiasi, vienur parduodama 250 ml, kitur 300 ml, pavadinimai skiriasi vienu žodžiu, o formulė gali būti atnaujinta nepakeitus priekinės etiketės taip, kad paprastas pirkėjas iš karto pastebėtų. Todėl nusprendžiau kainas kuriam laikui pamiršti ir pirmiausia patikrinti pačią prekę.
Pavadinimo specialiai nesakysiu
Šampūno prekės ženklo šiame tekste sąmoningai neįvardiju. Nenoriu, kad paprastas kainų eksperimentas taptų vienos parduotuvės reklama, kitos puolimu ar konkretaus gamintojo akcijos skelbimu. Be to, kainos keičiasi taip greitai, kad po savaitės ta pati lentelė jau gali atrodyti kitaip.
Galiu pasakyti tai, kas tyrimui svarbu: tai plačiai Lietuvoje parduodamas vyrams skirtas 250 ml šampūnas nuo pleiskanų. Tikrinimo metu viename prekybos kanale vienas buteliukas kainavo 4,79 euro, o vaistinės e. parduotuvėje – 2,61 euro. Skirtumas už tą patį buteliuką sudarė 2,18 euro.
Pirmiausia tikrinau ne kainą, o ar produktas tikrai tas pats
Čia labai lengva apsigauti. Dvi mėlynos pakuotės lentynoje dar nereiškia dviejų vienodų prekių, todėl patikrinau talpą, pilną produkto variantą ir ingredientų sąrašą. Sudėtis abiejuose prekybos kanalų aprašymuose sutapo: tie patys pagrindiniai plovikliai, ta pati nuo pleiskanų naudojama veiklioji medžiaga, tas pats bambuko ekstraktas ir ta pati ingredientų seka.
Dabartinei šio produkto versijai naudojamas EAN kodas 9005*****8885. Kodą užsirašiau būtent todėl, kad pavadinimas internete vienur pateikiamas kiek trumpiau, kitur – kiek išsamiau. Barkodas tokiose situacijose yra daug naudingesnis už bandymą iš atminties prisiminti, ar ant etiketės buvo parašyta „Power“, „Anti-Dandruff“, ar abu žodžiai kartu.
Trumpai tariant, mano vidinis dialogas atrodė maždaug taip: „Gal talpa kita?“ Ne. „Gal kitas variantas?“ Ne. „Gal formulė kita?“ Viešuose aprašuose – ta pati. Tada jau liko nemaloniai paprastas klausimas: kodėl už tą patį daiktą vienoje vietoje prašoma beveik dviem eurais daugiau?

2,61 euro prieš 4,79 euro
Skaičiuojant nuo mažesnės kainos, brangesnis pasiūlymas buvo maždaug 84 procentais aukštesnis. Skamba dramatiškiau nei 2,18 euro, tačiau abu skaičiai teisingi. Ir čia kaip tik prasideda ta vieta, kur labai lengva parašyti antraštę „vaistinėse viskas pigiau“ ir kartu visiškai prašauti pro šalį.
Vaistinėje tuo metu šiam produktui buvo taikoma akcija. Maisto prekių prekybos kanalas savo ruožtu siūlė įvairias kelių vienetų akcijas daliai higienos prekių. Vadinasi, lyginu tai, kiek vieną konkretų vienetą galėjo kainuoti nusipirkti žmogui būtent tuo momentu, o ne kažkokią amžiną „tikrąją“ produkto vertę.
Tada nutariau patikrinti dar devynias prekes
Vienas šampūnas dar nieko neįrodo. Gal tiesiog pataikiau ant geros vaistinės akcijos ir blogo momento kitoje parduotuvėje. Todėl susiradau dar devynias vyrų higienos bei priežiūros prekes, kurios tuo pat metu buvo parduodamos abiejuose kanaluose.
Lyginau vieno vieneto viešai rodomą kainą. Specialiai neskaičiavau pasiūlymų „pirk du ir gauk nuolaidą“, individualių kuponų ar papildomų lojalumo pasiūlymų, nes tuomet tektų lyginti nebe du vienodus pirkinius. Kai buvo taikoma vieša vieno vieneto akcija, naudojau būtent ją – juk tokią kainą pirkėjas tuo momentu ir mato.
| Identiška prekė | Maisto prekių kanale | Vaistinės kanale | Skirtumas |
|---|---|---|---|
| Vyriškas šampūnas nuo pleiskanų, 250 ml | 4,79 € | 2,61 € | 2,18 € |
| Vyriška dušo želė, 500 ml | 6,89 € | 3,86 € | 3,03 € |
| Vyriškas veido, rankų ir kūno kremas, 75 ml | 4,19 € | 2,24 € | 1,95 € |
| Vyriškas purškiamas antiperspirantas, 150 ml | 5,15 € | 3,21 € | 1,94 € |
| Vyriškas rutulinis antiperspirantas, 50 ml | 5,15 € | 3,21 € | 1,94 € |
| Skutimosi želė jautriai odai, 200 ml | 6,99 € | 4,64 € | 2,35 € |
| Skutimosi putos jautriai odai, 200 ml | 5,99 € | 3,81 € | 2,18 € |
| Balzamas po skutimosi jautriai odai, 100 ml | 12,99 € | 7,56 € | 5,43 € |
| Kito gamintojo skutimosi gelis jautriai odai, 200 ml | 6,49 € | 5,49 € | 1,00 € |
| Vienkartiniai vyriški skustuvai, 5 vnt. | 2,19 € | 1,97 € | 0,22 € |
Sudėjus į vieną krepšelį nustebau labiau nei dėl šampūno
Dešimt vienetų maisto prekių prekybos kanale pagal tą dieną viešai rodomas vieneto kainas būtų kainavę 60,82 euro. Vaistinės e. parduotuvėje tas pats mano palygintas krepšelis – 38,60 euro. Skirtumas – 22,22 euro.
Kitaip tariant, brangesnis krepšelis kainavo beveik 58 procentais daugiau už pigesnį. Čia jau nebe tie du eurai, kuriuos lengva numoti ranka prie šampūno lentynos. Už 22 eurus galima susidėti dar visai neblogą maisto krepšelio dalį.
Ir vis dėlto išvada nėra „eikite tik į vaistinę“
Būtent šitą vietą laikau svarbiausia visame palyginime. Dauguma pigesnių vaistinės kainų mano tikrinimo metu buvo akcijinės. Kai kurioms maisto prekių parduotuvės prekėms tuo pat metu galiojo kelių vienetų nuolaidos, kuriomis vieno buteliuko pirkėjas nepasinaudotų, bet didesnį kiekį perkantis žmogus jau galėtų gauti visai kitą rezultatą.
Be to, tą patį pagrindinį šampūną radau pigiau ir ne vaistinėje. Kitame kosmetikos tinkle tuo metu jis buvo siūlomas maždaug už 2,63 euro, dar kitame – už maždaug 2,87 euro. Tai man galutinai sugriovė paprastą teoriją, kad kainą nulemia vien užrašas „vaistinė“ ar „prekybos centras“.
Išvada daug mažiau skambi, bet vartotojui gerokai naudingesnė: konkretaus produkto pigiausia vieta nuolat keičiasi. Kartais laimi vaistinė, kartais kosmetikos parduotuvė, kartais maisto prekybos tinklo akcija. O mūsų galvoje likusi taisyklė „šitą visada perku ten, nes ten pigiau“ gali būti kelių metų senumo.
Barkodas pasirodė naudingesnis už logotipą virš parduotuvės
Anksčiau produkto kainą dažniausiai lygindavau pagal pavadinimą ir pakuotę. Dabar, jei skirtumas pakankamai didelis, pažiūriu ir į EAN. Ypač kosmetikoje, kur vieno gaminio pavadinimas gali turėti kelis beveik vienodus variantus, o senos ir naujos pakuotės kurį laiką būna prekyboje kartu.
Talpa irgi svarbi. 250 ml šampūnas už 4 eurus nėra pigesnis už 400 ml šampūną už 5 eurus vien todėl, kad kainos etiketėje skaičius mažesnis. Tokiais atvejais žiūriu kainą už litrą, o ne vien kainą už pakuotę.
Dar viena gudrybė – skaityti ne didžiausią akcijos skaičių
Ryškus „-40 %“ užrašas pats savaime dar nepasako, ar tai pigiausia vieta rinkoje. Jis tik pasako, kad konkretus pardavėjas sumažino kainą nuo savo atskaitos taško. Kitas pardavėjas be didžiulės akcijos iškabos gali turėti mažesnę galutinę kainą.
Europos Sąjungos taisyklės reikalauja skelbiant kainos sumažinimą kaip ankstesnę kainą nurodyti mažiausią kainą, kurią konkretus prekybininkas taikė bent per ankstesnes 30 dienų. Tačiau tai vis tiek nėra visos Lietuvos rinkos kainų palyginimas. Tai tik to konkretaus pardavėjo kainos istorija.
Kainos internete ir lentynoje nebūtinai bus tos pačios
Tai dar vienas dalykas, kurį verta pasitikrinti prieš važiuojant specialiai per miestą dėl dviejų eurų. Vaistinės pačios nurodo, kad internetinė ir fizinės vaistinės kaina gali skirtis. Kiti prekybininkai taip pat gali taikyti e. parduotuvei, konkrečiam miestui ar lojalumo programai skirtus pasiūlymus.
Todėl prieš išeidamas iš namų dabar darau labai paprastą dalyką – patikrinu kainą telefone. Jei sutaupymas yra 30 centų, gyvenimo dėl to neperplanuoju. Jei to paties dešimties prekių krepšelio skirtumas jau viršija 20 eurų, tada keli papildomi paspaudimai tikrai nepakenkia.
Mano didžiausia klaida buvo ne permokėti, o manyti, kad žinau kainas
Iki šito eksperimento būčiau beveik automatiškai manęs, kad kasdienė masinės rinkos kosmetika maisto prekių parduotuvėje turėtų būti pigesnė nei vaistinėje. Logika atrodė graži, tik kainų etiketės tą dieną su ja nesutiko. Visose dešimtyje mano palygintų pozicijų pigesnė vieno vieneto kaina buvo vaistinės e. parduotuvėje.
Ar kitą mėnesį būtų taip pat? Tuo visiškai nepasikliaučiau. Pasibaigus vienai akcijai ir prasidėjus kitai, lentelė gali apsiversti. Būtent todėl šitas eksperimentas man neparodė „geriausios parduotuvės“ – jis parodė, kad tokios nuolatinės parduotuvės greičiausiai apskritai nėra.
Dabar turiu vieną paprastą taisyklę
Jeigu perku produktą, kurio kaina didesnė arba imu kelis vienetus, pirmiausia sutikrinu tikslų variantą ir talpą. Jei kyla bent mažiausia abejonė, žiūriu barkodą arba ingredientų sąrašą. Tik tada lyginu kainas.
O jeigu du vienodi buteliukai stovi už keliolikos metrų vienas nuo kito ir vienas kainuoja beveik 84 procentais daugiau, bent jau žinau, kad nebepradėsiu nuo klausimo „kuris tinklas brangesnis?“. Pradėsiu nuo daug praktiškesnio: „Kiek šitas konkretus daiktas kainuoja šiandien?“
Ar esate radę tą pačią kosmetikos ar buities prekę už visiškai skirtingą kainą dviejose parduotuvėse? Parašykite produktą, talpą ir abi kainas – įdomiausius palyginimus būtų verta patikrinti atskirai.




















