Didelis intelektas pats savaime dar nereiškia, kad žmogus gyvenime pasieks daugiau už kitus. Kur kas dažniau lemiamą vaidmenį suvaidina charakteris, įpročiai ir tai, kaip žmogus reaguoja į nesėkmes, rašo YourTango.
Turinys (5)
Yra sena mintis, kad judantis kvailys aplenks vietoje sėdintį genijų. Ji primena paprastą dalyką: vien proto neužtenka, jei nėra noro veikti, mokytis ir nuosekliai judėti pirmyn. Net labai gabūs žmonės kartais lieka nuošalyje, jeigu pasitiki tik savo talentu.
Žinoma, aukštas IQ gali padėti greičiau suprasti sudėtingus dalykus ir spręsti problemas. Tačiau tai nėra garantija, kad žmogus sulauks sėkmės darbe, santykiuose ar kasdienybėje. Daug svarbiau tampa gebėjimas išnaudoti turimus gebėjimus, pastebėti savo klaidas ir neprarasti krypties tada, kai viskas klostosi ne taip, kaip norėtųsi.
Gebėjimas matyti dėsningumus
Čia kalbama ne apie vaikiškus pratimus su apskritimais ar trikampiais. Svarbiau yra tai, ar žmogus pastebi ryšius tarp atskirų dalykų ir supranta, kaip jie veikia vienas kitą.
Toks žmogus gali pamatyti, kad jo rezultatai moksluose krenta todėl, kad vakare per vėlai eina miegoti, o ne todėl, kad jam trūksta gabumų. Jis taip pat supras, kad jei vadovas nuolat pamiršta suplanuotą susitikimą, verta priminti apie jį iš anksto, užuot tyliai laukus ir vėliau kaltinus aplinkybes.
Kasdienybėje šis įgūdis labai naudingas ir Lietuvoje: jis padeda planuoti laiką, neatsilikti nuo darbų, geriau susitvarkyti su mokslu ar buities reikalais. Pastebėti pasikartojančius modelius reiškia matyti ne tik problemą, bet ir jos priežastį.
Pamirštos kruopos, kurias verta prisiminti: nebrangios, sočios ir turinčios vieną svarbų privalumą
Kodėl automobilio žibintuose kaupiasi kondensatas ir kaip jį pašalinti
PC Gamer šimtuke – ir ukrainietiškas žaidimas: viršūnė nustebino
Kaip dažnai valyti kaminą ir krosnį: kada užtenka 3 mėnesių, o kada reikia dažniau
5 išmanieji laikrodžiai, kuriuos savininkai laiko patikimiausiais
Slaptas iPhone mygtuko triukas: vienu paspaudimu atversite visą veiksmų meniuŠaltas žvilgsnis į save
Su pirmąja savybe glaudžiai siejasi savęs pažinimas. Dalis žmonių sunkiai pripažįsta, kad patys kartoja tas pačias klaidas, todėl vis ieško kaltų aplink save.
Pavyzdžiui, žmogus kasdien vėluoja į darbą dešimt minučių ir vis kartoja, kad kalta spūstis ar eilė degalinėje. O tas, kuris vertina save atvirai, tiesiog išvažiuoja 20 minučių anksčiau. Blogiausiu atveju jis atvyks per anksti, bet bent jau nebegyvens nuolatiniame pasiteisinimų rate.
Toks požiūris svarbus ir santykiuose, nes idealų žmonių nėra. Kai geriau supranti savo emocijas, reakcijas ir elgesio modelius, daug lengviau suprasti ir kitus. Dėl to savęs pažinimas vis dažniau vertinamas ir darbdavių, nes jis padeda komandoje išvengti bereikalingų konfliktų.
Drąsa tikėti geru rezultatu
Internete paplitęs žodis „delulu“ apibūdina žmogų, kuris kartais atrodo pernelyg atitrūkęs nuo realybės. Tačiau šiame bruože esama ir stiprybės: sveikas, kartais net labai drąsus optimizmas stumia pirmyn.
Jei iš anksto nusprendi, kad nieko nepavyks, dažnai nė nepradedi. O kai tiki, kad šansą vis dėlto turi, atsiranda motyvacijos bandyti dar kartą, siųsti gyvenimo aprašymą, eiti į pokalbį ar imtis projekto, kuris iš pradžių atrodo per didelis.
Būtent tokie žmonės dažnai laimi ne todėl, kad buvo patys protingiausi, o todėl, kad nebijodavo žengti pirmo žingsnio. Kartais sėkmę lemia paprastas sprendimas pasirodyti ir pabandyti, o ne laukti tobulo momento.
Gebėjimas paleisti tai, ko nekontroliuoji
Daugelis dvasinių praktikų kalba apie atstumo nuo rezultato principą. Jo esmė paprasta: kai žmogus per stipriai susitelkia į vieną baigtį, jis gali pats sau trukdyti. O kai leidžia įvykiams tekėti natūraliau, dažnai lengviau priima ir sėkmę, ir nesėkmę.
Pasak straipsnio minties, sėkmingi žmonės greitai atsigauna po atmetimo. Jie nesistengia kontroliuoti to, kas nuo jų nepriklauso, ir nešvaisto jėgų svetimoms problemoms spręsti. Vietoj to jie energiją nukreipia ten, kur jų pastangos iš tiesų gali duoti rezultatą.
Tai labai praktiška ir kasdieniame gyvenime: jei vienas planas nepavyko, galima ieškoti kito. Jei žmogus neatsako į žinutę, tai dar nereiškia, kad viskas žlugo. Kartais brandžiausias žingsnis yra tiesiog laiku sustoti ir eiti toliau.
Nuolatinis smalsumas
Žmogus, kuris nori mokytis, dažnai nueina kur kas toliau nei tas, kuris mano jau viską žinąs. Smalsumas padeda ne tik rinkti žinias, bet ir išlikti gyvam, lanksčiam bei prisitaikančiam prie pokyčių.
Minimas straipsnis pažymi, kad smalsūs žmonės dažniau būna laimingesni, dažniau dirba ir geriau mokosi. Tai logiška: kai domiesi pasauliu, natūraliai pamatai daugiau galimybių, greičiau perpranti naujas užduotis ir lengviau prisitaikai prie naujų taisyklių.
Tokie žmonės per laiką dažnai sukaupia daugiau patirties nei itin gabūs, bet pasyvūs. Ir būtent nuolatinis augimas, o ne vien įgimtas talentas, dažnai tampa tikru keliu į sėkmę. Lietuvoje tai ypač akivaizdu darbo rinkoje, kur vertinamas ne vien diplomas, bet ir gebėjimas mokytis iš naujo, keistis bei imtis iniciatyvos.
Jei norisi save sustiprinti, verta pradėti nuo mažų dalykų: stebėti savo įpročius, prašyti grįžtamojo ryšio, planuoti darbus ir nebijoti mokytis iš klaidų. Net ir ne pats ryškiausias talentas gali virsti labai solidžiais rezultatais, jei žmogus kasdien juda į priekį.
