Automobilio žibintai svarbūs ne tik tam, kad vairuotojas matytų kelią, bet ir tam, kaip atrodo pats automobilis. Kai už žibinto lęšio atsiranda kondensatas, nukenčia abu dalykai: šviesa gali sklisti prasčiau, o pats žibintas ima atrodyti lyg būtų sugedęs ar prastai prižiūrėtas.
Turinys (5)
Drėgmė žibinto viduje atsiranda gana paprastai. Lemputės išskiria daug šilumos, įkaitęs oras plečiasi, todėl korpuse paliekamos ventiliacijos angos, kad jis galėtų pasišalinti anksčiau, nei padarys rimtesnės žalos. Tačiau tas šiltas oras, susidūręs su vėsesniu lęšiu, kurį atšaldo plovykloje purškiamas vanduo arba lauko oras, virsta vandens lašeliais.
Kada aprasojimas dar laikomas normaliu
Jei žibintas veikia tvarkingai, aprasojimas dažniausiai išnyksta vos įjungus šviesas. Šiluma viduje padeda išgarinti susikaupusią drėgmę, todėl nedidelis rūkas už lęšio ne visada reiškia rimtą gedimą. Vis dėlto kita situacija yra tada, kai kondensatas niekur nedingsta.
Jeigu praėjus 20 minučių nuo kelionės pradžios už žibinto lęšio vis dar matyti vandens lašeliai, tai jau signalas, kad problema yra realesnė nei laikinas užrasojimas po temperatūrų skirtumo. Tokiu atveju verta ne tik stebėti, bet ir ieškoti priežasties, kodėl drėgmė patenka į vidų arba nepasišalina lauk.
Ką galima padaryti per kelias minutes
Paprastesnį atvejį kartais pavyksta sutvarkyti labai greitai. Vienas variantas – kelioms minutėms įjungti ilgąsias šviesas, kad žibintas įkaistų ir viduje esanti drėgmė išsisklaidytų. Kitas būdas – atsargiai pašildyti lęšį plaukų džiovintuvu, tačiau tik maža galia ir nepriartinant per arti, kad plastikas nebūtų pažeistas.
Dar vienas laikinas sprendimas – kelioms minutėms už lemputės prieigos dangtelio įdėti silikagelio paketėlį. Jis sugeria drėgmę ir gali padėti, jeigu problema nėra gilesnė. Tokios priemonės ypač praverčia po automobilio plovimo, staigaus atšalimo ar drėgno rudens ryto, kai temperatūra lauke šokinėja per kelis laipsnius aukštyn ir žemyn.
Android keičia bekontaktį mokėjimą – dar vienas žingsnis prieš pirkinius!
Pamirštos kruopos, kurias verta prisiminti: nebrangios, sočios ir turinčios vieną svarbų privalumą
PC Gamer šimtuke – ir ukrainietiškas žaidimas: viršūnė nustebino
Maniau, kad katinas visada alkanas, bet paaiškėjo, kad pats dariau vieną šėrimo klaidą
Dirbate su dirbtiniu intelektu? Galite dirbti iki 1,5 val. ilgiau!
Windows 11 Paint skylė leidžia pulti net be jūsų veiksmo: kaip pasitikrintiKur ieškoti tikrosios priežasties
Jeigu kondensatas vis tiek neatsitraukia, pirmiausia reikėtų surasti ventiliacijos angą žibinto korpuse ir patikrinti, ar ji neužsikimšusi purvu, lapais ar kitomis šiukšlėmis. Jei anga užsikimšusi, ją reikia kruopščiai išvalyti. Kartais būtent toks paprastas nešvarumas trukdo drėgmei pasišalinti ir žibintas nuolat rasoja.
Taip pat būtina apžiūrėti sandariklius. Jei susidėvėjo lemputės prieigos dangtelio tarpiklis, jį paprastai galima palyginti nebrangiai pakeisti. Sudėtingiau būna tada, kai reikia remontuoti tarpiklį, jungiantį priekinį lęšį su pačiu žibinto korpusu, nes daugelis žibintų nėra sukurti taip, kad juos būtų lengva išardyti ir vėl sandariai surinkti.
Ko nedaryti ir kada važiuoti į servisą
Ekspertai nerekomenduoja žibinte gręžti papildomų ventiliacijos angų. Tai gali kuriam laikui sumažinti aprasojimą, bet neišsprendžia pagrindinės bėdos, o ilgainiui gali net pabloginti sandarumą. Kitaip tariant, laikinas palengvėjimas dar nereiškia, kad gedimas pašalintas.
Jeigu paprasti veiksmai nepadeda, geriausia kreiptis į specialistus arba, jei žibintas jau stipriai pažeistas, įsigyti naują. Su prastai sandariu žibintu neverta važinėti ilgai, nes nuolatinė drėgmė gali ne tik bloginti šviesos sklaidą, bet ir apsunkinti tolesnį remontą. Lietuvoje tai ypač aktualu rudenį ir žiemą, kai drėgmės, purvo ir šalčio derinys tampa kasdienybe.
Žiemą variklio vietoje nešildykite per ilgai
Anksčiau mechanikas Bittoras Arielis pasakojo, kad įprotis žiemą ilgai šildyti automobilį stovint vietoje iš tikrųjų greitina detalių dėvėjimąsi ir sukuria papildomų išlaidų. Pasak jo, palikti automobilį dirbti 10 minučių, dar ir stipriai spaudžiant akceleratorių ant šalto variklio, siekiant paskubinti procesą, yra klaida. Variklis, žinoma, įšyla, bet pavarų dėžė, guoliai ir transmisijos elementai išlieka šalti.
Praktiškai tai reiškia paprastą dalyką: užvedus automobilį verta leisti jam trumpai stabilizuotis ir tada važiuoti ramiai, neapsukant variklio be reikalo. Taip šiluma paskirstoma tolygiau nei stovint vietoje, o mechaninės dalys gauna mažiau nereikalingo krūvio. Be to, ilgai dirbantis automobilis sunaudoja daugiau kuro ir tuščiai teršia aplinką, o tai žiemą tampa dar labiau juntama, kai daug kas palieka automobilį užvestą prie namų ar kieme.
Tad ir dėl žibintų aprasojimo, ir dėl variklio šildymo galioja ta pati taisyklė: pirmiausia verta ieškoti priežasties, o ne maskuoti pasekmes. Jei žinote, kur tikrinti ventiliacijos angas, sandariklius ir kada kondensatas jau rodo gedimą, daug problemų galima pagauti anksti ir išvengti didesnių remonto išlaidų.
