Trumpas elektros tiekimo sutrikimas dažniausiai reiškia tik kelias valandas be įprasto apšvietimo ar interneto. Tačiau jei elektra neatsiranda ilgiau, problemų greitai daugėja: senka telefono baterija, neveikia maršrutizatorius, nebegalima įprastai gaminti maisto, o šaldytuvo ir šaldiklio temperatūra pamažu kyla. Todėl keletą svarbiausių daiktų namuose laikau ne laukdamas konkretaus perspėjimo, o nuolat.
Turinys (22)
- Ką pirmiausia pasiruošiu elektros dingimui
- Žibintuvėlis svarbiau nei telefono blykstė
- Žvakes palieku tik atsarginiam variantui
- Išorinę bateriją laikau įkrautą, o ne tuščią stalčiuje
- Ar verta turėti nešiojamą įkrovimo stotelę
- Namų internetas kartais gali veikti ir dingus elektrai
- Kiek vandens verta turėti namuose
- Kokio maisto pasiruošiu 72 valandoms
- Tik vaistinėje ar telefone esančio vaistų sąrašo neužtenka
- Kodėl praverčia termosas
- Kiek laiko maistas išlieka saugus šaldytuve
- Pilnas šaldiklis šalčio išlaiko gerokai ilgiau
- Termokrepšis naudingas ne vien iškyloms
- Grynieji pinigai vis dar gali praversti
- Kada verta pagalvoti apie generatorių
- Ko niekada nedarau su generatoriumi ar griliumi
- Ką dar padarau dar prieš dingstant elektrai
- Jei elektra dingo netikėtai
- Mano 72 valandų pasirengimo principas
- Dažniausios klaidos
- Ką verta prisiminti
- Dažniausiai užduodami klausimai
Tam nebūtina vienu kartu pirkti brangios nešiojamos elektrinės ar generatoriaus. Lietuvos civilinės saugos rekomendacijose siūloma būti pasiruošus bent pirmosioms 72 valandoms, todėl pradėti galima nuo paprastų dalykų: vandens, maisto, šviesos šaltinių, ryšio priemonių ir būtinų vaistų.
Tokį rezervą patogiausia kaupti palaipsniui ir reguliariai patikrinti, ar baterijos įkrautos, o maisto bei vaistų galiojimo terminai nepasibaigę.
Ką pirmiausia pasiruošiu elektros dingimui
- kelis LED žibintuvėlius arba akumuliatorines lempas;
- atsargines baterijas, jei naudojami baterijomis maitinami prietaisai;
- įkrautą išorinę bateriją telefonui;
- reikalingus įkrovimo kabelius;
- geriamojo vandens atsargą;
- maisto, kurio nereikia laikyti šaldytuve;
- rankinį konservų atidarytuvą;
- termosą;
- termokrepšį ir šalčio elementus;
- būtinus vaistus bei pirmosios pagalbos priemones;
- higienos priemones;
- nedidelį grynųjų pinigų rezervą;
- jei reikia – baterijomis maitinamą arba kitokį autonominį radijo imtuvą.
Žibintuvėlis svarbiau nei telefono blykstė
Telefoną elektros sutrikimo metu stengiuosi pirmiausia išsaugoti ryšiui, informacijai ir skubiems skambučiams. Jei kelias valandas visą butą apšviesiu jo blykste, baterija išseks daug greičiau. Todėl namuose turiu bent kelis nepriklausomus LED šviesos šaltinius.
Vieną žibintuvėlį laikau lengvai pasiekiamoje vietoje, o ne giliai spintoje, kur tamsoje tektų jo ieškoti. Dar patogesnės yra nedidelės įkraunamos LED lempos, kurias galima pastatyti ant stalo ar pakabinti kambaryje. Jei namuose gyvena keli žmonės, vienas vienintelis žibintuvėlis nėra labai praktiškas.
Žvakes palieku tik atsarginiam variantui
Žvakė gali suteikti šiek tiek šviesos, tačiau atvira liepsna visada reiškia papildomą gaisro riziką. Jei turiu LED lempą ar žibintuvėlį, pirmiausia renkuosi juos. Žvakės niekada nestatau prie užuolaidų, popieriaus, lentynų ar kitų lengvai užsidegančių daiktų.
„Ryanair“ 2027 metų vasaros skrydžių tvarkaraštį papildys 29 naujais maršrutais
Atidaryto miltų maišelio spintelėje nebepalieku – popierius nuo drėgmės ir kenkėjų neapsaugo taip, kaip atrodo
Kodėl nereikėtų žudyti vorų namuose: kuo jie naudingi ir ką apie juos sako prietarai
Niekada taip nedarykite su klozetu: santechnikai įvardijo 3 klaidas, kurios gali brangiai kainuoti
Nereikia skalbti valandų valandas: ekspertas įvardijo geriausią režimą daugumai skalbinių
Kuo plauti grindis, kad namuose nebūtų vorų: naudingas mūsų močiučių triukasJos taip pat nepalieku degti išeidamas iš kambario ar eidamas miegoti. Šeimose su mažais vaikais ar gyvūnais atvira liepsna dar mažiau praktiška. Dėl to keli įkrauti LED šviestuvai man atrodo gerokai geresnė investicija.
Išorinę bateriją laikau įkrautą, o ne tuščią stalčiuje
Geras išorinis akumuliatorius yra vienas praktiškiausių daiktų trumpesniam elektros tiekimo sutrikimui. Juo galima įkrauti telefoną, kai kuriuos žibintus, ausines ar kitus USB įrenginius. Tačiau visa jo nauda dingsta, jei prisimenu jį tik tada, kai baterijoje likę keli procentai energijos.
Todėl kas kelis mėnesius patikrinu jo įkrovos lygį ir papildau energiją. Rinkdamasis naują modelį žiūriu ne tik į deklaruojamą talpą, bet ir į išėjimo galią, jungčių tipus bei mano telefono palaikomą įkrovimo standartą. Taip pat naudoju kokybiškus, nepažeistus kabelius.
Ar verta turėti nešiojamą įkrovimo stotelę
Jei elektros sutrikimai reti ir trumpi, paprasto išorinio akumuliatoriaus gali visiškai pakakti. Tačiau jei reikia maitinti nešiojamąjį kompiuterį, maršrutizatorių, papildomą apšvietimą ar kitus prietaisus, didesnė baterinė įkrovimo stotelė suteikia gerokai daugiau galimybių. Jos pasirinkimą pradedu ne nuo didžiausio skaičiaus reklamoje, o nuo prietaisų, kuriuos realiai norėsiu prijungti.
Svarbu patikrinti ir baterijos talpą, ir didžiausią išėjimo galią. Pavyzdžiui, nedidelė stotelė gali puikiai maitinti maršrutizatorių ar nešiojamąjį kompiuterį, bet visiškai netikti elektriniam virduliui ar šildytuvui, kuriems reikia daug galios. Prietaisų galios sumos niekada neturėtų viršyti stotelės gamintojo leidžiamų ribų.
Namų internetas kartais gali veikti ir dingus elektrai
Tai priklauso nuo interneto technologijos ir nuo to, ar pats tiekėjas turi rezervinį savo tinklo maitinimą. Jei tiekėjo įranga veikia, namuose dažnai tereikia energijos maršrutizatoriui ir, priklausomai nuo ryšio tipo, papildomam optiniam ar kitam tinklo įrenginiui. Tokiu atveju kelioms valandoms gali pakakti specialaus UPS arba tinkamos išorinės baterijos.
Prieš jungdamas maršrutizatorių prie nestandartinio maitinimo šaltinio visada patikrinu jo reikalaujamą įtampą, srovę, jungties tipą ir poliškumą. Vien tai, kad kištukas fiziškai tinka, dar nereiškia, kad maitinimo šaltinis tinkamas. Paprasčiausia iš anksto pasiteirauti savo interneto tiekėjo, kaip jo ryšys veikia elektros dingimo metu.
Kiek vandens verta turėti namuose
Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms rekomendacijose nurodoma vienam žmogui pasiruošti maždaug 2 litrus geriamojo vandens parai, taigi bent 6 litrus trims paroms. Keturių žmonių šeimai vien geriamajam vandeniui tai jau būtų mažiausiai 24 litrai. Jei yra vietos, papildomai pasiruošiu ir atskirą vandens kiekį maistui bei būtiniausioms buities reikmėms.
Vandenį patogiau laikyti ne vienoje milžiniškoje talpoje, o keliuose mažesniuose induose. Atsargas periodiškai sunaudoju ir pakeičiu naujomis, todėl vanduo metų metus nestovi pamirštas spintoje. Jei namuose yra kūdikių, senjorų, gyvūnų ar kitų specifinių poreikių, atsargą atitinkamai padidinu.
Kokio maisto pasiruošiu 72 valandoms
Renkuosi tai, ką šeima ir šiaip valgo, tik pirmenybę teikiu produktams, kuriems nereikia šaldytuvo ir sudėtingo gaminimo. Tai gali būti konservai, ankštinės daržovės, riešutai, sėklos, džiovinti vaisiai, trapučiai, sausainiai, kruopos ar kitas ilgiau negendantis maistas. Svarbu įvertinti, ar konkrečiam produktui pagaminti neprireiks daug vandens ir elektros, kurios būtent tuo metu gali nebūti.
Labai patogūs produktai, kuriuos galima suvalgyti iš karto arba paruošti užpylus karštu vandeniu. Prie konservų laikau paprastą rankinį atidarytuvą, nes skardinė be atplėšiamo žiedo per elektros dingimą neturėtų tapti atskira problema. Maisto atsargas rotuoju – pirmiausia sunaudoju seniausias, o naujai nupirktas dedu už jų.
Tik vaistinėje ar telefone esančio vaistų sąrašo neužtenka
Jei kas nors šeimoje reguliariai vartoja gydytojo paskirtus vaistus, jų atsarga yra svarbesnė už papildomą telefono įkroviklį. Taip pat namuose laikau normalų pirmosios pagalbos rinkinį, o ne kelis atsitiktinius pleistrus. Reikalingus vaistus ir priemones periodiškai peržiūriu, nes jų galiojimo laikas nėra begalinis.
Jei naudojama medicininė įranga, kuriai būtina elektra, atsarginio maitinimo planą reikia apgalvoti iš anksto ir pagal konkretaus prietaiso gamintojo bei sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijas. Tokiu atveju paprasto išorinio akumuliatoriaus gali nepakakti. Tai vienas iš tų klausimų, kurių geriau nespręsti pirmą kartą jau dingus elektrai.
Kodėl praverčia termosas
Termosas yra labai paprastas daiktas, bet planuojamo atjungimo metu jis tampa stebėtinai naudingas. Jei iš anksto žinau, kad po valandos dings elektra, užverdu vandens ir pripildau termosą. Vėliau jo pakanka arbatai, kavai ar nedidelei porcijai greitai paruošiamo maisto.
Tai ypač naudinga namuose, kuriuose visa virtuvė elektrinė. Geras termosas šilumą išlaiko daug valandų ir nereikalauja jokio papildomo energijos šaltinio. Svarbiausia jį pripildyti dar tada, kai elektra yra.
Kiek laiko maistas išlieka saugus šaldytuve
Dingus elektrai pirmas mano veiksmas nėra tikrinti šaldytuvo turinį kas pusvalandį. Priešingai – dureles stengiuosi laikyti uždarytas. Uždarytame šaldytuve tinkama temperatūra paprastai išsilaiko maždaug iki 4 valandų, todėl kiekvienas nereikalingas atidarymas tik pagreitina šilimą.
Jeigu elektros nėra ilgiau, labai praverčia šaldytuvo termometras. Greitai gendančių produktų saugumo nevertinu vien pagal kvapą ar paragavimą, nes pavojingų mikroorganizmų ne visada galima užuosti ar pamatyti. Jei dėl produkto saugumo kyla rimtų abejonių, jo neragauju vien tam, kad patikrinčiau.
Pilnas šaldiklis šalčio išlaiko gerokai ilgiau
Jei šaldiklio durelės lieka uždarytos, visiškai pilnas šaldiklis tinkamą temperatūrą gali išlaikyti maždaug 48 valandas. Jei jis pripildytas tik maždaug per pusę, šis laikas sutrumpėja maždaug iki 24 valandų. Dėl to prieš planuojamą sutrikimą nereikia be reikalo varstyti durelių.
Laisvoje šaldiklio vietoje laikau kelis užšaldytus šalčio elementus arba vandens butelius, palikdamas skysčiui vietos plėstis šąlant. Jie padeda išlaikyti daugiau šalčio ir vėliau gali būti perkelti į termokrepšį. Tai labai paprasta priemonė, kuri nieko nekainuoja, jei naudojamos tam tinkamos talpos.
Termokrepšis naudingas ne vien iškyloms
Geras termokrepšis su iš anksto užšaldytais šalčio elementais gali laikinai praversti jautriausiems produktams. Į jį nededu viso šaldytuvo turinio – pirmiausia atsirenku tai, kas greitai genda ir ką planuoju sunaudoti. Kuo rečiau termokrepšį atidarau, tuo ilgiau jame išsilaiko žemesnė temperatūra.
Jei elektros sutrikimas trumpas, dažnai geriausias sprendimas apskritai yra palikti maistą uždarytame šaldytuve. Perkėlinėti produktus pirmą valandą nėra būtina. Termokrepšis tampa vertingesnis tada, kai jau aišku, kad elektros nebus ilgiau.
Grynieji pinigai vis dar gali praversti
Elektros ir ryšio sutrikimas gali paveikti ne tik namus. Laikinai gali neveikti kortelių skaitytuvai, bankomatai ar tam tikros elektroninės atsiskaitymo sistemos. Todėl namuose laikau nedidelę, protingą grynųjų sumą kasdienėms būtinosioms išlaidoms.
Tai neturi būti didelė santaupų krūva stalčiuje. Užtenka tokios sumos, kuri praverstų maistui, vandeniui, transportui ar kitoms būtinoms išlaidoms kelioms dienoms. Dalis smulkesnių kupiūrų praktiškesnė nei vienas stambus banknotas.
Kada verta pagalvoti apie generatorių
Nuosavas generatorius gali būti naudingas individualiame name, jei ilgesni elektros tiekimo sutrikimai kartojasi ir reikia maitinti svarbius prietaisus. Tačiau tai nėra daiktas, kurį nusipirkęs tiesiog pastatau garaže ir įjungiu į artimiausią sienos lizdą. Netinkamai naudojamas generatorius gali kelti mirtiną anglies monoksido ir elektros smūgio pavojų.
Veikiantį generatorių laikau tik lauke, pakankamai toli nuo durų, langų ir ventiliacijos angų. Jo negalima eksploatuoti gyvenamojoje patalpoje, rūsyje ar garaže net ir pravėrus vartus. Jei generatorius turi maitinti namo vidaus elektros tinklą, saugų prijungimą patikiu kvalifikuotam elektrikui.
Ko niekada nedarau su generatoriumi ar griliumi
Generatoriaus niekada nejungiu į paprastą namų elektros lizdą bandydamas „paduoti elektrą atgal“ į instaliaciją. Toks savadarbis prijungimas gali kelti pavojų ir namuose esantiems žmonėms, ir elektros tinklą remontuojantiems specialistams. Generatorius turi būti naudojamas tik pagal gamintojo instrukciją bei tinkamai įrengtą schemą.
Lygiai taip pat namuose nenaudoju anglinio grilio, kepsninės ar kito įrenginio, skirto naudoti lauke. Degimo produktai uždaroje patalpoje gali sukelti apsinuodijimą anglies monoksidu. Elektros dingimas nėra priežastis rizikuoti gyvybe vien tam, kad išsivirčiau vandens.
Ką dar padarau dar prieš dingstant elektrai
Jei apie planuojamą atjungimą žinau iš anksto, įkraunu telefonus, išorines baterijas, LED lempas ir kitus reikalingus įrenginius. Pripildau termosą karšto vandens, patikrinu geriamojo vandens atsargas ir pasiruošiu maistą, kurio nereikės kaitinti. Šaldytuvo ir šaldiklio tuo metu be reikalo neatidarinėju.
Taip pat parsisiunčiu į telefoną svarbius dokumentus ar informaciją, kuri gali būti reikalinga be interneto. Artimųjų telefonų numerius pravartu turėti ne vien telefono kontaktuose, bet ir užrašytus popieriuje. Jei telefonas sugestų arba išsikrautų, toks senamadiškas lapelis staiga tampa labai praktiškas.
Jei elektra dingo netikėtai
Pirmiausia patikrinu, ar problema nėra tik mano būsto vidaus elektros tinkle – pavyzdžiui, ar neišsijungė automatinis jungiklis. Jei be elektros ir kaimynai, galima patikrinti elektros tinklo operatoriaus pateikiamą informaciją apie sutrikimus. Jei gedimas neregistruotas, jį galima pranešti atsakingam tinklo operatoriui.
Tuo metu išjungiu jautresnius arba didelės galios prietaisus, kurių nebūtina palikti įjungtų. Kai elektros tiekimas atkuriamas, nepradedu vienu metu jungti visko, ką turiu namuose. Ramiai patikrinu, ar prietaisai veikia normaliai.
Mano 72 valandų pasirengimo principas
Nesistengiu namų paversti sandėliu. Tiesiog siekiu, kad šeima galėtų tris paras apsieiti be skubaus važiavimo į parduotuvę dėl vandens, baterijų ar maisto. Visa tai daug lengviau pasiekti palaipsniui papildant kasdien naudojamų produktų atsargas.
Kartą ar du per metus peržiūriu visą rinkinį. Įkraunu baterijas, pakeičiu pasibaigusio galiojimo produktus, patikrinu žibintuvėlius ir įsitikinu, kad visi šeimos nariai žino, kur viskas laikoma. Avarinis žibintuvėlis nedaug naudingas, jei tamsoje niekas neprisimena, kur jis padėtas.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – visą pasirengimą sutelkti į vieną telefoną. Telefonas yra labai svarbus, tačiau jo baterija ribota, todėl atskiras žibintuvėlis, išorinė baterija ir popieriuje užrašyti svarbūs numeriai suteikia daug daugiau atsparumo. Vienas prietaisas neturėtų atlikti visų funkcijų.
Antra klaida – nusipirkti didelę įkrovimo stotelę ir tik po to aiškintis, ką ji pajėgia maitinti. Visada pirmiausia susirašau prietaisus ir jų galią. Elektrinis virdulys, šildytuvas ir nedidelis maršrutizatorius energijos poreikiu yra visiškai skirtingi dalykai.
Trečia klaida – kas keliolika minučių atidarinėti šaldytuvą pažiūrėti, ar dar šalta. Taip tik išleidžiama jame sukaupta vėsa. Prieš atidarydamas pirmiausia nusprendžiu, ką tiksliai pasiimsiu.
Ketvirta klaida – generatorių, grilį ar anglimis kūrenamą įrenginį naudoti uždaroje patalpoje. Anglies monoksido nematyti ir neužuosti, todėl tokie bandymai gali baigtis labai pavojingai. Degimo įranga, skirta laukui, turi likti lauke.
Ką verta prisiminti
Elektros tiekimo sutrikimui pasiruošti nereikia sudėtingos technikos. Pradžiai daugiausia naudos duoda paprasti dalykai: vanduo, maistas, keli šviesos šaltiniai, įkrauta išorinė baterija, termosas, reikalingi vaistai ir nedidelis grynųjų rezervas. Jei šeimos poreikiai didesni, vėliau galima pridėti maršrutizatoriaus UPS ar nešiojamą baterinę stotelę.
Svarbiausia šį rinkinį turėti dar prieš dingstant elektrai. Trys paros be įprastų paslaugų tampa gerokai paprastesnės, kai nereikia tamsoje ieškoti baterijų, skaičiuoti paskutinių telefono procentų ar svarstyti, kur gauti geriamojo vandens. Geriausias pasiruošimas yra tas, kuris kasdien beveik netrukdo, bet prireikus iš karto veikia.
O jūs namuose jau turite paruoštą rinkinį elektros dingimui, ar daiktus susirenkate tik tada, kai elektra jau dingusi? Parašykite komentaruose, ko savo namuose pasigestumėte pirmiausia.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek vandens reikia turėti namuose 72 valandoms?
Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms rekomendacijose nurodoma maždaug 2 litrai geriamojo vandens vienam žmogui per parą, arba bent 6 litrai trims paroms. Papildomai verta turėti vandens maistui ir būtiniausioms buities reikmėms, ypač jei elektros sutrikimas gali paveikti ir vandens tiekimą.
Kiek laiko šaldytuvas išlaiko maistą dingus elektrai?
Jei durelės laikomos uždarytos, tinkama temperatūra šaldytuve paprastai išsilaiko apie 4 valandas. Durelių nereikėtų atidarinėti vien tam, kad patikrintumėte, ar viduje dar šalta. Ilgesnio sutrikimo metu labai praverčia šaldytuvo termometras ir termokrepšis su šalčio elementais.
Kiek laiko išsilaiko maistas šaldiklyje?
Uždarytas pilnas šaldiklis šalčio gali išlaikyti maždaug 48 valandas, o pusiau pilnas – apie 24 valandas. Šie laikai yra orientaciniai ir priklauso nuo konkretaus prietaiso bei aplinkos temperatūros. Dėl to dureles laikau uždarytas kiek įmanoma ilgiau.
Ar verta pirkti nešiojamą įkrovimo stotelę?
Jei elektros dingimai dažni arba reikia maitinti daugiau nei telefoną, ji gali būti labai naudinga. Prieš perkant reikia įvertinti ne tik baterijos talpą, bet ir didžiausią galią bei tai, kokius prietaisus ketinate jungti. Maža stotelė nebūtinai pajėgs maitinti elektrinį virdulį ar šildytuvą.
Ar generatorių galima naudoti garaže?
Ne. Veikiantis generatorius turi būti naudojamas lauke, atokiau nuo durų, langų ir ventiliacijos angų, nes jo išmetamosios dujos gali sukelti apsinuodijimą anglies monoksidu. Į namo elektros instaliaciją generatorių turi tinkamai prijungti kvalifikuotas specialistas.
Ar dingus elektrai galima gaminti ant kepsninės namuose?
Ne. Anglinės kepsninės, griliai ir kiti lauko degimo įrenginiai neturi būti naudojami gyvenamosiose ar kitose uždarose patalpose. Jie išskiria anglies monoksidą, kuris gali kauptis nepastebimai ir sukelti sunkų apsinuodijimą.
