Pakanka minutei atsistoti nuo sofos, nueiti į virtuvę vandens ar pasiimti telefoną, ir grįžusi randu savo vietą jau užimtą. Šuo įsitaisęs pačiame minkščiausiame kampe, galvą pasidėjęs ten, kur prieš akimirką buvau aš, ir atrodo visiškai patenkintas gyvenimu. Tokį elgesį labai lengva pavadinti įžūlumu ar net bandymu „užimti šeimininko vietą“, tačiau dažniausiai paaiškinimas būna daug paprastesnis.
Turinys (11)
- Kodėl šuo renkasi būtent jūsų vietą
- Dažnai priežastis dar paprastesnė – jūs vietą jau sušildėte
- Šuo gali būti išmokęs, kad taip gauna jūsų dėmesio
- Ar tai reiškia, kad šuo bando dominuoti
- Kada vietos saugojimas jau vertas dėmesio
- Kodėl vieno šeimos nario vieta gali būti mėgstamiausia
- Šunims kvapų pasaulis yra daug svarbesnis, nei dažnai įsivaizduojame
- Ar reikia drausti šuniui gulėti jūsų vietoje
- Dažniausios klaidos
- Ką darau, kai grįžusi randu savo vietą užimtą
- Dažniausiai užduodami klausimai
Šunims labai svarbūs kvapai, šiluma ir įprastos saugios vietos. Sofa, nuo kurios ką tik atsistojome, dar kurį laiką išlieka šilta ir stipriai kvepia žmogumi, su kuriuo gyvūnas kasdien bendrauja. Prie to pridėkime minkštą paviršių bei faktą, kad žmogus į tokią vietą pats nuolat grįžta, ir gauname labai patrauklų poilsio kampą.
Kartais šuo dar ir išmoksta, kad toks persėdimas beveik garantuotai sukels mūsų reakciją.
Kodėl šuo renkasi būtent jūsų vietą
Šuo pasaulį didžiąja dalimi pažįsta per kvapus, todėl vieta, kurioje ką tik sėdėjote, jam nėra tiesiog tuščia sofos pagalvė. Joje lieka gerai pažįstamas jūsų kvapas, kuris gali būti siejamas su artumu, įprasta aplinka ir saugumu. Kai šuo ten atsigula, jis nebūtinai siekia ką nors simboliškai „atimti“ – jam tiesiog malonu būti ten, kur stipriausiai jaučiasi pažįstamas žmogus.
Tai ypač lengva pastebėti tada, kai namuose gyvena keli žmonės, o šuo nuolat renkasi vieno konkretaus šeimos nario vietą. Žinoma, kartais ta vieta paprasčiausiai patogesnė, bet gali būti ir taip, kad gyvūnas dažniau ieško žmogaus, prie kurio yra labiau prisirišęs, kvapo. Vien iš tokio pasirinkimo negalima daryti labai sudėtingų išvadų, tačiau jis puikiai parodo, kokią reikšmę šunims turi pažįstamas kvapas.
Dažnai priežastis dar paprastesnė – jūs vietą jau sušildėte
Yra ir visiškai žemiškas paaiškinimas. Kai atsistojame nuo sofos ar fotelio, sėdėta vieta dar kurį laiką būna šiltesnė už likusią dalį. Šunys mėgsta patogias ir šiltas poilsio vietas, todėl toks kampas jiems gali būti pats geriausias visame kambaryje.
Galų gale verta pagalvoti ir apie save: dažniausiai mėgstamą vietą ant sofos pasirenkame todėl, kad ten patogiausia atsiremti, geriausia pagalvė ar tiesiog maloniausia sėdėti. Šuo gali prieiti prie beveik tokios pačios išvados. Kartais visas „paslaptingas signalas“ tėra faktas, kad augintinis rado pačią minkščiausią ir šilčiausią vietą.
Šuo gali būti išmokęs, kad taip gauna jūsų dėmesio
Dar viena priežastis atsiranda jau iš mūsų pačių reakcijų. Įsivaizduokite: grįžtate, pamatote šunį savo vietoje, pradedate su juo kalbėti, juokiatės, glostote arba bandote švelniai patraukti. Socialiam gyvūnui net tokia trumpa sąveika gali būti maloni ir verta pakartojimo.
Jeigu situacija kartojasi dažnai, šuo gali išmokti labai paprastą ryšį: atsigulu čia – žmogus sureaguoja. Ypač greitai įprotis gali sustiprėti, jei kiekvieną kartą mainais už vietos atlaisvinimą duodamas skanėstas. Tuomet gyvūnas gali pradėti suvokti, kad kelias iki atlygio yra labai paprastas: pirmiausia reikia užimti žmogaus vietą.
Ar tai reiškia, kad šuo bando dominuoti
Vien faktas, kad šuo atsigulė jūsų vietoje, savaime nėra ženklas, jog jis mėgina tapti „namų vadu“. Toks aiškinimas dažnai yra pernelyg supaprastintas. Daug svarbiau stebėti ne tai, kur gyvūnas atsigulė, o kaip jis elgiasi tada, kai paprašote pasitraukti.
Jei šuo ramiai atsistoja, pasitraukia ar persėda į kitą vietą, pats sofos pasirinkimas paprastai nėra problema. Tačiau jeigu priartėjus jis įsitempia, sustingsta, urzgia, rodo dantis ar kitaip agresyviai saugo vietą, situacija jau kitokia. Tokiu atveju gali būti kalbama apie vertingo resurso saugojimą, o ne paprastą norą pagulėti šiltoje vietoje.
Kada vietos saugojimas jau vertas dėmesio
Man svarbiausias ženklas būtų ne pats gulėjimas ant sofos, o pasikeitusi kūno kalba. Jei šuo sustingsta vos priartėjus, ima sekti kiekvieną judesį akimis, urzgia ar bando neleisti prieiti, nereikėtų jo stumti jėga ar bandyti „parodyti, kas čia šeimininkas“. Konfliktas tokiu būdu gali tik sustiprėti.
Jeigu toks elgesys kartojasi, saugiausia kreiptis į kvalifikuotą šunų elgsenos specialistą, kuris galėtų įvertinti situaciją vietoje. Ypač svarbu nenaudoti bausmių už urzgimą – urzgimas yra perspėjimas, rodantis, kad šuo jaučiasi nepatogiai. Daug svarbiau suprasti, kodėl gyvūnas pradėjo saugoti vietą ir kaip saugiai pakeisti jo elgesį.
Kodėl vieno šeimos nario vieta gali būti mėgstamiausia
Kai namuose gyvena keli žmonės, būna įdomu stebėti, kad šuo vis tiek dažniausiai pasirenka vieną fotelį ar konkrečią sofos pusę. Kartais paaiškinimas visiškai praktiškas – ten minkštesnė pagalvė, mažiau skersvėjo ar patogiau stebėti kambarį. Tačiau gali būti ir taip, kad būtent to žmogaus kvapas gyvūnui pažįstamiausias bei labiausiai siejasi su bendravimu.
Tai nereiškia, kad šuo „nemėgsta“ kitų šeimos narių. Gyvūnų prisirišimas nėra toks paprastas reitingas nuo pirmos iki paskutinės vietos. Vienas žmogus gali būti susijęs su pasivaikščiojimais, kitas – su žaidimais, o dar kito vietoje tiesiog maloniausia ilsėtis.
Šunims kvapų pasaulis yra daug svarbesnis, nei dažnai įsivaizduojame
Žmonės į kambarį pirmiausia pažvelgia akimis, o šuo didžiulę dalį informacijos surenka nosimi. Dėl to seni marškinėliai, antklodė ar jūsų vieta sofoje gyvūnui gali būti kur kas „informatyvesni“, nei mums atrodo. Daiktas gali atrodyti visiškai paprastas, bet šuniui jis pilnas pažįstamų kvapų.
Būtent todėl šeimininko kvapas dažnai naudojamas ir labai praktiškai – pavyzdžiui, paliekant šuniui pažįstamu kvapu prisigėrusį audinį naujoje ar neįprastoje vietoje. Tai nėra magija ir nereiškia, kad kiekvienas šuo sureaguos vienodai. Tačiau pats principas gerai paaiškina, kodėl ką tik palikta jūsų vieta gali atrodyti patrauklesnė už visiškai laisvą sofos galą.
Ar reikia drausti šuniui gulėti jūsų vietoje
Jeigu toks elgesys jums netrukdo ir šuo ramiai pasitraukia paprašytas, nebūtina problemos kurti ten, kur jos nėra. Vienos šeimos leidžia šunims gulėti ant baldų, kitos turi kitokias taisykles – abi sistemos gali veikti, jei jos aiškios ir nuoseklios. Svarbiausia, kad taisyklė nesikeistų priklausomai nuo nuotaikos.
Jeigu norite, kad tam tikra vieta liktų žmogui, daug naudingiau išmokyti šunį aiškaus signalo persėsti į savo guolį ar kitą vietą. Kai gyvūnas žino, ko iš jo tikimasi, nereikia kiekvieną kartą stumdytis dėl pagalvėlės. Gerai parinktas ir patogus guolis šalia žmonių dažnai irgi sumažina norą nuolat užimti vienintelę sofos vietą.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – iš karto aiškinti elgesį kaip dominavimą. Vien vietos užėmimas beveik nieko nepasako apie visą šuns elgesį. Reikia žiūrėti į platesnį kontekstą: ar gyvūnas atsipalaidavęs, ar lengvai pasitraukia, ar nesaugo vietos.
Kita klaida – kiekvieną kartą papirkti šunį skanėstu vien tam, kad atgautume savo pagalvę. Jei tai kartojasi nuolat, pats užėmimas gali tapti būdu išsireikalauti atlygio. Geriau mokyti bendro persėdimo signalo ir apdovanoti už norimą elgesį sistemingai, o ne tik tada, kai jau kilo problema.
Trečia klaida – jėga traukti ar stumti urzgiantį šunį. Jei gyvūnas aiškiai rodo įtampą, tai nėra momentas įrodinėti principus. Tokiose situacijose svarbiau išvengti konflikto ir išsiaiškinti, kodėl šuo pradėjo saugoti vietą.
Ką darau, kai grįžusi randu savo vietą užimtą
Jeigu šuo tiesiog ramiai guli, situacijos nedramatizuoju. Paprašau persėsti į kitą vietą arba leidžiu pagulėti, jei man tuo metu nesvarbu, kur sėdėti. Iš vienos tokios akimirkos nereikia kurti sudėtingos šuns „žinutės“ apie valdžią ar hierarchiją.
Dažniausiai atsakymas slypi visai paviršiuje: šilta, minkšta, patogu ir kvepia pažįstamu žmogumi. O jeigu šuo dar žino, kad po sekundės grįšiu, kažką jam pasakysiu ir paglostysiu, mano vieta tampa dar patrauklesnė. Žiūrint iš jo pusės, pasirinkimas net labai logiškas.
O jūsų šuo irgi vos jums atsistojus persėda būtent į jūsų vietą? Parašykite komentaruose – ar ramiai pasitraukia, ar apsimeta, kad staiga jūsų visai negirdi?
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl šuo atsigula į mano vietą vos man atsistojus?
Dažniausios priežastys labai paprastos: vieta dar šilta, patogi ir kvepia jumis. Pažįstamas kvapas šuniui gali būti malonus ir siejamas su artumu bei saugumu. Kartais šuo dar būna išmokęs, kad taip greitai sulauks jūsų dėmesio.
Ar šuo taip bando parodyti, kad jis dominuoja?
Vien vietos užėmimas to neparodo. Daug svarbiau stebėti, kaip šuo reaguoja paprašytas pasitraukti. Jei jis ramiai persėda, priežastis daug greičiau bus komfortas nei kažkoks bandymas „tapti svarbiausiu namuose“.
Kodėl šuo renkasi mano vietą, o ne kito šeimos nario?
Jūsų vieta gali būti tiesiog patogesnė, šiltesnė ar geriau išdėstyta. Taip pat joje lieka jūsų kvapas, o šuo gali būti prie jo ypač pripratęs. Vien iš tokio pasirinkimo nereikėtų spręsti, kurį šeimos narį gyvūnas „myli labiausiai“.
Kada reikėtų sunerimti?
Dėmesio verta situacija, kai šuo vietą pradeda aktyviai saugoti: sustingsta, urzgia, rodo dantis ar agresyviai reaguoja į priartėjimą. Tada nereikėtų stumti jo jėga ar provokuoti konflikto. Jei elgesys kartojasi, verta kreiptis į kvalifikuotą šunų elgsenos specialistą.
Ar galima šunį išmokyti neužimti mano vietos?
Taip. Naudingiau ne tiesiog drausti, o išmokyti aiškaus signalo pereiti į savo guolį ar kitą vietą. Jei taisyklė nuosekli ir šuo turi patogią alternatyvą, elgesį paprastai daug lengviau valdyti.























