Vieną spalio pabaigos rytą, kai jau buvo įjungtas šildymas, po svetainės fikusu pamačiau gal dvidešimt geltonų lapų. Kitą dieną – dar tiek pat. Per savaitę mano benjamino fikusas, kuris trejus metus augo vešlus ir tankus, atrodė kaip rudeninis medis. Laisčiau jį kaip visada, kartą per savaitę. Tręšti nustojau dar rugsėjį. Galvojau, kad galbūt jis serga. Pasirodo, jis tiesiog nemėgo savo naujos vietos.
Turinys (4)
Fikusas ir jo jautrumas pokyčiams
Benjamino fikusas garsėja kaip vienas jautriausių kambarinių augalų pokyčiams. Jam nepatinka, kai keičiama vieta, apšvietimas, temperatūra ar pučia skersvėjis. Į kiekvieną tokį pokytį jis dažnai reaguoja vienodai – meta lapus. Tai jo būdas prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Mano atveju pokytis buvo dvigubas. Rudenį, prieš įjungiant šildymą, perstačiau baldus svetainėje. Fikusą perkėliau nuo didelio lango į kampą, kad atsirastų vietos naujai sofai. Kampe šviesos buvo gerokai mažiau. O šalia, kaip vėliau pastebėjau, buvo radiatorius, kuris įjungus šildymą pradėjo pūsti karštą, sausą orą tiesiai į augalą.
Kaip supratau, kas negerai
Ilgai ieškojau priežasties internete ir knygose. Tikrinau, ar nėra kenkėjų po lapais. Patikrinau žemę, ar ji neperšlapusi. Viskas atrodė normaliai. Tada pagalvojau, kas pasikeitė per pastarąjį mėnesį. Ir supratau, kad pasikeitė viskas: vieta, šviesa ir oro sausumas.
Prisiminiau ir tai, kad kelis kartus vėdindama kambarį palikdavau atidarytą langą netoli fikuso. Lauke jau buvo vėsu, ir šaltas oras pūsdavo tiesiai į lapus. Fikusui tai buvo dar vienas stresas.
Ką pakeičiau
Pirmiausia grąžinau fikusą arčiau lango, į šviesiausią svetainės vietą, bet ne tiesiai prie stiklo, kad šaltyje lapai nesiliestų prie lango. Atitraukiau nuo radiatoriaus maždaug metrą. Sofą teko perstatyti dar kartą, bet augalas buvo svarbesnis.
Tada pasirūpinau oro drėgme. Šalia fikuso pastačiau platų padėklą su akmenukais ir vandeniu. Kartą per kelias dienas apipurškiu lapus vandeniu, ypač tada, kai šildymas veikia visu pajėgumu. Vėdindama kambarį dabar fikusą trumpam uždengiu arba užveriu langą toje pusėje, kur jis stovi.
Laistymą irgi pakeičiau. Žiemą fikusas auga lėčiau, todėl vandens jam reikia mažiau. Laistau tik tada, kai žemė išdžiūsta keliais centimetrais gilyn, ir visada kambario temperatūros vandeniu. Šaltas vanduo iš čiaupo jam irgi gali būti stresas.
Kantrybė, kurios prireikė
Svarbiausia, ką supratau: perkėlus fikusą į gerą vietą, jo daugiau nebejudinti. Nesukinėti, neperkelti, net jei atrodo, kad kitur būtų gražiau. Po tokio streso augalui reikia laiko prisitaikyti. Pirmas dvi savaites lapai dar krito, mažiau, bet krito. Paskui nustojo.
Po dviejų mėnesių ant šakų pradėjo dygti nauji lapeliai. Šviesiai žali, maži, bet jų buvo daug. Pavasarį fikusas vėl buvo tankus, nors visiškai atsigavo tik vasarą. Dabar jis stovi toje pačioje vietoje jau trečius metus, ir daugiau lapų žiemą nemeta.
Jei jūsų fikusas pradėjo mesti lapus rudenį ar žiemą, prieš pradedant jį tręšti, persodinti ar gydyti, paklauskite savęs, kas pasikeitė. Ar perkėlėte jį? Ar įjungėte šildymą šalia? Ar pučia skersvėjis? Dažniausiai atsakymas slypi ne vazone, o aplink jį.























