Ruduo daugeliui sodo augalų iš tiesų yra puikus sodinimo metas. Dirva dar išlaikiusi vasaros šilumą, kaitros nebelikę, dažniau palyja, o lapus metantis sodinukas vis mažiau energijos skiria antžeminei daliai. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvieną medelį spalį verta skubiai nešti prie kastuvo.
Turinys (17)
- Persikas
- Abrikosas
- Trešnė
- Graikinis riešutmedis
- Šilkmedis
- Migdolas
- Nektarinas
- Svarainis ir paprastasis cidonijos medis
- Jautresnės kaukazinės slyvos veislės
- Kodėl negalima spręsti vien iš medžio pavadinimo
- Kokius medžius rudenį sodinu drąsiau
- Ką darau, jei sodinuką nusipirkau per vėlai
- Konteinerinis sodinukas nėra visiškai tas pats
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos
- Ką verta prisiminti
- Dažniausiai užduodami klausimai
Lietuvoje ypač atsargiai žiūriu į šilumamėgius ir ribinio atsparumo vaismedžius. Jei jie pasodinami labai vėlai, šaknys gali nespėti pakankamai įsitvirtinti, o pirmoji žiema tampa gerokai sunkesnė. Todėl kai kuriuos sodinukus verčiau sodinu pavasarį, kad iki kitos žiemos jie turėtų visą šiltąjį sezoną sustiprėti.
Persikas
Persikas yra vienas pirmųjų medžių, kurį Lietuvos sąlygomis rudenį sodinčiau tik labai gerai įvertinęs vietą ir laiką. Jauni ūgliai bei šaknų sistema jautrūs stipriam šalčiui, o po vėlyvo persodinimo augalas dar nebūna gerai įsitvirtinęs. Ypač rizikingos atviros, vėjuotos ir šaltesnės vietos.
Pavasarį pasodintas persikas turi visą sezoną šaknims auginti ir pasiruošti pirmajai žiemai. Jei vis dėlto sodinu rudenį, renkuosi kuo šiltesnę, nuo vėjų apsaugotą vietą ir jokiu būdu neatidėlioju iki įšalo. Veislės atsparumas čia labai svarbus.
Abrikosas
Abrikosas Lietuvoje taip pat laikomas gana jautriu vaismedžiu, ypač pirmosiomis žiemomis. Vėlyvas rudens sodinimas reiškia, kad prieš šaltį šaknims lieka labai nedaug laiko prisitaikyti. Jei žiema permaininga, su atlydžiais ir staigiais šalčiais, stresas dar didesnis.
Dėl to abrikosą dažniau renkuosi sodinti pavasarį, kai prieš akis dar visas vegetacijos sezonas. Jam taip pat parenku šiltesnę, saulėtą ir neužmirkstančią vietą. Sunki bei žiemą šlapia dirva abrikosui gali būti ne mažesnė problema nei pats šaltis.
Šiuos medžius ir krūmus geriau sodinti rudenį: gerai prigyja ir greitai auga
Prieš šalnas tujų netręšiu, o gausiai palaistau: vienas rudens darbas pavasarį gali būti svarbesnis už trąšas
Sodiname rožes rudenį: tinkamai paruoškite žemę – ir krūmas spės gerai įsišaknyti iki šalčių
Neskubėkite išmesti nukritusių lapų: 4 būdai, kaip juos panaudoti sode iki pavasario
Kopūstai nepajuoduos ir nesupus: kelios laikymo taisyklės, kurias dažnai pamirštame
Kuo daugiau stiebų, tuo daugiau uogų? Su avietėmis dažnai būna priešingai – štai ką rudenį išpjaunu pirmiausia
Trešnė
Trešnės gali būti gana atsparios, tačiau jauni medeliai po vėlyvo sodinimo jautriau reaguoja į stiprius temperatūros svyravimus. Lietuvos sode daug lemia konkreti veislė ir vietos mikroklimatas. Atspari veislė ir rugsėjo pabaigos sodinimas yra visai kas kita nei jautrus sodinukas, nupirktas prieš pat lapkričio šalčius.
Jei ruduo jau įsibėgėjęs, o dirva šalta ir šlapia, trešnę verčiau palieku pavasariui. Pavasarinis sodinimas ypač logiškas šaltesniuose rajonuose. Svarbu tik nepavėluoti ir sodinti dar neprasidėjus intensyviam augimui.
Graikinis riešutmedis
Jaunas graikinis riešutmedis nėra tas sodinukas, su kuriuo norėčiau eksperimentuoti vėlyvą rudenį. Ypač jautrios gali būti jaunos šaknys ir nesumedėję ūgliai. Dalis veislių mūsų žiemas pakelia geriau, tačiau atsparumas labai skiriasi.
Pavasarį pasodintas riešutmedis gauna daugiau laiko įsitvirtinti prieš pirmąją žiemą. Jam taip pat reikia gerai parinktos vietos, nes suaugęs medis tampa didelis ir persodinimo vėliau tikrai nesinorės. Todėl čia svarbus ne tik sezonas, bet ir ilgalaikis sodo planas.
Šilkmedis
Šilkmedžiai Lietuvoje auginami vis dažniau, tačiau jų atsparumas žiemai priklauso nuo rūšies, veislės ir medelio amžiaus. Jaunam augalui pirmoji žiema po vėlyvo persodinimo gali būti sunkesnė nei jau gerai įsitvirtinusiam krūmui ar medžiui. Dėl to sodinimą rudenį vertinu gana konservatyviai.
Jeigu sodinukas įsigytas vėlai, dažnai renkuosi pavasarį. Tuomet šilkmedis turi daugiau mėnesių šaknims auginti ir ūgliams subrandinti. Šilta, saulėta ir nuo šalto vėjo apsaugota vieta jam taip pat labai naudinga.
Migdolas
Migdolai mūsų klimato sąlygomis yra dar jautresni, ypač jei kalbame apie šilumamėges vaisines ar dekoratyvines formas. Pirmą žiemą po sodinimo jų nenoriu palikti beveik be įsišaknijimo laikotarpio. Todėl rudenį su jais neskubu.
Pavasarinis sodinimas suteikia daugiau laiko sustiprėti prieš šaltąjį sezoną. Vis tiek būtina atsižvelgti į konkretaus augalo atsparumą, nes ne kiekvienas migdolas Lietuvos klimatui apskritai tinkamas vienodai. Vien rūšies pavadinimo čia neužtenka.
Nektarinas
Nektarinas savo poreikiais labai artimas persikui ir taip pat mėgsta šilumą. Jaunam sodinukui vėlyvas rudeninis perkėlimas į naują vietą sukuria papildomą stresą prieš pat žiemą. Šaltesnėje Lietuvos vietoje tokios rizikos paprastai vengiu.
Jeigu turiu galimybę pasirinkti, nektariną sodinu pavasarį. Tada jis spėja gerai įsišaknyti ir vasaros metu subrandinti naują augimą. Pirmajai žiemai vis tiek skiriu daugiau dėmesio, nes tai nėra toks atsparus vaismedis kaip obelis.
Svarainis ir paprastasis cidonijos medis
Čia verta nepainioti dviejų skirtingų augalų. Lietuvoje labai įprasti japoniniai svarainiai yra gana atsparūs krūmai, o paprastoji cidonija, auginama kaip vaismedis, gali būti jautresnė. Todėl vien žodis „svarainis“ sodinimo rekomendacijai yra per platus.
Jei kalbu apie jautresnę paprastosios cidonijos veislę, ypač šaltesnėje vietovėje, pavasaris gali būti saugesnis pasirinkimas. Atsparių krūminių svarainių į tą pačią kategoriją automatiškai nededu. Visada pasižiūriu tikslų botaninį pavadinimą ir veislę.
Jautresnės kaukazinės slyvos veislės
Kaukazinė slyva ir jai artimos hibridinės slyvos nėra vienodai jautrios šalčiui. Atsparios veislės Lietuvoje gali būti sodinamos ir rudenį, tačiau su šilumamėgiškesniais hibridais situacija kitokia. Jei sodinukas jautrus, o ruduo jau vėlyvas, pavasarinis sodinimas yra saugesnis.
Šitoje grupėje ypač svarbu neapsiriboti etikete „alyča“ ar „kaukazinė slyva“. Veislių atsparumas labai nevienodas. Patikimo medelyno informacija čia vertingesnė už bendrą taisyklę internete.
Kodėl negalima spręsti vien iš medžio pavadinimo
Tas pats vaismedis gali puikiai peržiemoti viename Lietuvos sode ir gerokai nukentėti kitame. Veislė, poskiepis, sodinuko amžius, dirvožemis, sklypo aukštis ir vyraujantys vėjai kartais svarbesni už patį rūšies pavadinimą. Net kelių kilometrų atstumu mikroklimatas gali būti kitoks.
Didžiulis skirtumas ir tarp sodinimo rugsėjo pabaigoje bei lapkričio pradžioje. Anksti pasodintas medis dar gali turėti nemažai šilto dirvos laiko šaknims, o vėlyvam sodinukui kartais po savaitės jau tenka pirmasis rimtas šaltis. Todėl frazę „rudenį sodinti negalima“ visada vertinu kartu su konkrečia data ir vieta.
Kokius medžius rudenį sodinu drąsiau
Žiemai atsparios obelų ir kriaušių veislės rudeninį sodinimą paprastai pakelia gerai, jei darbas atliktas laiku. Tą patį galima pasakyti apie dalį atsparių slyvų ir vyšnių. Rudenį joms palanki dar šilta dirva ir didesnė natūrali drėgmė.
Vis dėlto net atspariausio medelio nesodinu į jau beveik įšalusią ar permirkusią žemę. Rudeninio sodinimo privalumai veikia tik tada, kai šaknims dar sudaromos normalios sąlygos. Vien tai, kad medis atsparus šalčiui, nereiškia, jog jį galima sodinti bet kurią rudens dieną.
Ką darau, jei sodinuką nusipirkau per vėlai
Didžiausia klaida yra manyti, kad nupirktą medelį bet kokia kaina privalau pasodinti į nuolatinę vietą tą pačią dieną. Jei žemė jau šąla, o sodinukas jautrus, pirmiausia pasidomiu medelyno rekomendacijomis, kaip jį tinkamai išsaugoti iki pavasario. Plikomis šaknimis ir konteineryje auginti sodinukai laikomi ne visiškai vienodai.
Šaknų niekada nepalieku džiūti ore. Jei sodinuką reikia laikinai laikyti, jo šaknų sistema turi būti apsaugota nuo išdžiūvimo ir stipraus šalčio. Pavasarį gyvas, tinkamai išsaugotas sodinukas bus daug geresnis pasirinkimas nei paskubomis pasodintas ir per žiemą stipriai pašalęs medis.
Konteinerinis sodinukas nėra visiškai tas pats
Medelis, augęs vazone ir turintis nepažeistą šaknų gumulą, paprastai persodinimą pakelia lengviau nei plikomis šaknimis iškastas sodinukas. Todėl jo sodinimo sezonas gali būti kiek ilgesnis. Vis dėlto ir konteinerinio persiko ar abrikoso vėlai rudenį nesodinčiau vien todėl, kad jis augo vazone.
Pirma žiema naujoje vietoje jautriam augalui vis tiek lieka išbandymas. Šaknų gumulas gali peršalti arba nespėti gerai susijungti su aplinkine dirva. Todėl rūšies atsparumas ir sodinimo data išlieka svarbūs.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Prieš pirkdamas jautresnį vaismedį pirmiausia pasižiūriu ne į gražią vaisių nuotrauką etiketėje, o į jo atsparumą žiemai. Lietuvos sąlygomis tai labai svarbus kriterijus. Kuo šaltesnė ir atviresnė mano vieta, tuo konservatyviau renkuosi veisles.
Taip pat nebandau kompensuoti vėlyvo sodinimo milžinišku trąšų kiekiu. Šviežias mėšlas ar didelė azoto dozė nepadės šaknims stebuklingai pasiruošti žiemai. Rudenį medeliui svarbiau tinkamas sodinimo gylis, drėgmė, neužmirkstanti dirva ir laikas įsišaknyti.
Ir galiausiai vertinu konkrečius metus. Vienas spalis gali būti ilgas ir šiltas, kitas – po kelių dienų pereiti į žiemą. Sodininkystėje kalendorius yra orientyras, o ne garantija.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – tikėti, kad jei rugsėjį sodinamos obelys, tuo pačiu metu vienodai saugu sodinti ir persiką. Skirtingų rūšių bei veislių atsparumas labai skiriasi. Šilumamėgiams medžiams palieku didesnę saugumo atsargą.
Antra klaida – pasodinti likus kelioms dienoms iki rimto įšalo ir tikėtis, kad medelis spės įsitvirtinti. Šaknų augimas nėra momentinis. Kuo vėliau sodinu, tuo didesnė rizika jautriam augalui.
Trečia klaida – pasirinkti žemą, nuolat šlapią vietą ir kaltinti vien šalčius. Žiemą užmirkusi, sunkiai drenuojama žemė šaknims gali būti labai žalinga. Šilumamėgiams kaulavaisiams tokios vietos ypač nepalankios.
Ketvirta klaida – ignoruoti veislę ir poskiepį. Du to paties pavadinimo vaismedžiai nebūtinai vienodai ištvermingi. Prieš pirkdamas visada pasitikslinu informaciją apie konkretų sodinuką.
Ką verta prisiminti
Persikas, abrikosas, nektarinas, jautresnė trešnė, graikinis riešutmedis, šilkmedis, migdolas, dalis cidonijų ir jautresni slyvų hibridai nėra automatiškai „uždrausti“ sodinti rudenį. Tačiau Lietuvos sąlygomis jų pavasarinis sodinimas dažnai suteikia daugiau laiko įsitvirtinti prieš pirmąją žiemą.
Jeigu ruduo ankstyvas, veislė atspari, vieta šilta ir sodinukas sveikas, rudeninis sodinimas gali pasisekti. Jei sodinukas jautrus, spalio pabaiga jau šalta, o dirva sunki ir permirkusi, pavasario laukimas dažnai yra protingesnis sprendimas.
O jūs jautresnius vaismedžius sodinate rudenį ar vis dėlto paliekate pavasariui? Parašykite komentaruose, kuris būdas jūsų sode pasiteisino geriausiai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar persiką Lietuvoje galima sodinti rudenį?
Galima, tačiau tai nėra universaliai geriausias pasirinkimas. Anksti rudenį, šiltoje apsaugotoje vietoje ir pasirinkus atsparią veislę sodinimas gali pavykti. Vis dėlto šaltesnėse vietose ar vėlai rudenį pavasaris dažnai yra saugesnis.
Ar abrikosą geriau sodinti pavasarį?
Lietuvoje dažnai taip. Pavasarį pasodintas abrikosas gauna visą sezoną šaknims sustiprėti iki pirmosios žiemos. Tai ypač svarbu šaltesnėje ar vėjuotoje vietoje.
Ar trešnes galima sodinti rudenį?
Atsparias veisles ir tinkamu laiku galima, tačiau vėlyvas sodinimas padidina riziką. Jei sodinukas įsigytas prieš pat įšalą, geriau įvertinti galimybę sodinti pavasarį. Daug lemia veislė ir mikroklimatas.
Ar konteinerinį sodinuką galima sodinti vėliau?
Konteinerinis sodinukas persodinimą paprastai pakelia lengviau, todėl jo sodinimo laikotarpis lankstesnis. Tačiau jautrių rūšių prieš pat žiemą vis tiek neskubu sodinti. Šaknų gumulas nepanaikina šalčio rizikos.
Ką daryti, jei jautrų medelį nusipirkau labai vėlai?
Jo nebūtina bet kokia kaina sodinti į nuolatinę vietą. Geriau pasitarti su medelynu, kaip konkrečios rūšies sodinuką tinkamai išsaugoti iki pavasario. Svarbiausia neleisti šaknims išdžiūti ar stipriai peršalti.
