Kai lapkritį įjungė šildymą, svetainės radiatorius buvo keistas. Apačioje karštas, net sunku ranką išlaikyti, o viršutinė dalis – vos drungna. Miegamojo radiatorius buvo panašus, tik dar šaltesnis. Ryte namuose būdavo vėsu, nors katilas dirbo visu pajėgumu. Iš radiatorių kartais girdėdavosi keistas gurguliavimas, lyg kažkas burbuliuotų viduje. Jau buvau beveik paskambinęs santechnikui, kai kaimynas, užėjęs pasiskolinti grąžto, pažiūrėjo į radiatorių ir pasakė: „Tau tiesiog oro prisikaupė. Turi raktelį?“
Turinys (9)
Kodėl radiatoriuose kaupiasi oras
Šildymo sistemoje cirkuliuoja vanduo, kuris katile įšyla ir teka radiatoriais. Bet vandenyje visada yra ištirpusio oro. Kai vanduo kaista, oras išsiskiria burbuliukais. Šie burbuliukai kyla aukštyn ir kaupiasi aukščiausiose sistemos vietose – dažniausiai viršutinėje radiatorių dalyje.
Ypač daug oro susikaupia rudenį, kai šildymas įjungiamas po vasaros pertraukos, arba po remonto, kai sistema buvo ištuštinta ir vėl pripildyta. Oras sudaro „kamštį“ radiatoriaus viršuje, ir karštas vanduo ten nebepatenka. Todėl viršutinė radiatoriaus dalis lieka šalta, o šiluma, už kurią mokate, išnaudojama tik iš dalies.
Kaip tai atpažinti
Pagrindinis ženklas – būtent tai, ką mačiau pats: radiatorius apačioje karštas, o viršuje vėsus. Kitas ženklas – gurguliavimas ar burbuliavimas radiatoriuose ar vamzdžiuose, ypač kai šildymas tik įsijungia. Taip pat gali būti, kad vienas radiatorius visai nekaista, nors kiti karšti.
Svarbu atskirti tai nuo kitų problemų. Jei radiatorius šaltas apačioje, o viršuje šiltas, problema greičiausiai ne oras, o nuosėdos, susikaupusios radiatoriaus apačioje. Tada reikia ne nuorinti, o plauti sistemą, ir tai jau geriau patikėti specialistams.
Ko reikia
Radiatoriaus nuorinimui reikia labai nedaug. Pirmiausia – nuorinimo raktelio. Tai mažas metalinis raktelis su kvadratine ar specialios formos skyle, kuris tinka prie radiatoriaus nuorinimo ventilio. Jis kainuoja vos kelis eurus ir parduodamas bet kurioje santechnikos ar ūkinių prekių parduotuvėje. Kai kurie nauji radiatoriai turi ventilius, kuriuos galima atsukti plokščiu atsuktuvu.
Taip pat reikia sauso skudurėlio ar rankšluosčio ir nedidelio indo vandeniui surinkti. Ir šiek tiek kantrybės.
Kaip nuorinau radiatorius
Pirmiausia išjungiau šildymo katilą ir palaukiau, kol radiatoriai šiek tiek atvės. Kaimynas patarė tai daryti, kad karštas vanduo netrykštų ir nenudegintų rankų, o vanduo sistemoje nustotų cirkuliuoti ir oras susikauptų viršuje.
Paskui radau nuorinimo ventilį. Jis dažniausiai būna viršutiniame radiatoriaus kampe, priešingoje pusėje nei vandens įvadas. Tai nedidelis varžtelis su skylute ar kvadratine galvute.
Po ventiliu padėjau skudurėlį ir indą. Raktelį įstačiau į ventilį ir lėtai pasukau prieš laikrodžio rodyklę, maždaug ketvirtį ar pusę apsisukimo. Iš karto išgirdau šnypštimą – tai ėjo oras. Laukiau, kol šnypštimas pasibaigs ir pro ventilį pradės tekėti vanduo. Kai pasirodė pirmieji vandens lašai, ventilį užsukau atgal. Nepersukau per stipriai, kad nepažeisčiau tarpinės.
Tą patį pakartojau su visais namo radiatoriais, pradėdamas nuo esančių žemiausiai ir artimiausiai katilui, o baigdamas tais, kurie yra aukščiausiai ir toliausiai. Taip oras sistemoje stumiamas viena kryptimi.
Būtina patikrinti katilo slėgį
Apie tai kaimynas mane perspėjo ypač. Kai iš sistemos išleidžiamas oras ir šiek tiek vandens, slėgis sistemoje sumažėja. Mūsų name yra savas dujinis katilas su manometru. Po nuorinimo slėgis buvo nukritęs žemiau rekomenduojamo. Jei slėgis per mažas, katilas gali nebeįsijungti ar dirbti netinkamai.
Todėl po nuorinimo per katilo papildymo ventilį lėtai papildžiau sistemą vandeniu, kol manometras parodė gamintojo rekomenduojamą slėgį. Tiksli reikšmė priklauso nuo konkretaus katilo ir sistemos, todėl verta pasižiūrėti katilo instrukciją. Jei nežinote, kaip tai padaryti, geriau paskambinkite specialistui. Per didelis slėgis irgi nėra gerai.
Daugiabutyje – kitaip
Jei gyvenate daugiabutyje su centriniu šildymu, situacija gali būti kitokia. Kai kuriuose namuose radiatorius galima nuorinti patiems, kituose tai daro namo administratorius ar bendrija. Prieš liesdami ventilius, verta pasiteirauti, kaip yra jūsų name. Kartais oro problema yra ne jūsų radiatoriuje, o visame stove, ir ją sprendžia namo prižiūrėtojas.
Rezultatas po valandos
Kai vėl įjungiau katilą, po valandos visi radiatoriai buvo tolygiai karšti nuo apačios iki viršaus. Gurguliavimas dingo. Tą vakarą namuose buvo šilčiau nei per visą ankstesnę savaitę, nors katilo nustatymų nekeičiau. Žmona net paklausė, ar aš pakėliau temperatūrą.
Paskaičiavau ir tai, kiek galėjau prarasti. Kai radiatorius šildo tik pusiau, kambarys šyla lėčiau, ir katilas dirba ilgiau, kad pasiektų nustatytą temperatūrą. Tai reiškia didesnes šildymo sąskaitas. O meistro iškvietimas tokiam darbui būtų kainavęs kelias dešimtis eurų.
Termostatinės galvutės ir baldai
Nuorinęs radiatorius, pastebėjau dar vieną dalyką, kuris trukdė šildyti. Svetainės radiatorių iš dalies užstojo sofa, o miegamajame ant radiatoriaus kabojo storos užuolaidos. Šiltas oras negalėjo laisvai kilti į kambarį, ir termostatinė galvutė, esanti tarp radiatoriaus ir sofos, „manė“, kad kambaryje jau šilta, todėl užsukdavo karštą vandenį. Sofą atitraukiau keliasdešimt centimetrų, užuolaidas patrumpinau, kad jos nesiektų radiatoriaus. Skirtumas buvo juntamas jau pirmą vakarą.
Taip pat patikrinau termostatines galvutes. Viena iš jų, ilgai nenaudota vasarą, buvo užstrigusi uždarytoje padėtyje. Nuėmiau galvutę ir lengvai pajudinau po ja esantį vožtuvo kaištį, kol jis pradėjo laisvai judėti. Tai irgi užtruko kelias minutes.
Kartą per metus – rudenį
Dabar radiatorius nuorinu kiekvieną rudenį, kai įjungiamas šildymas, ir kartais vidury žiemos, jei pastebiu, kad kuris nors radiatorius vėl šildo nevienodai. Raktelis kabo ant vinies prie katilo, kad nereikėtų jo ieškoti.
Jei jūsų radiatoriai viršuje šalti, o apačioje karšti, nekvieskite meistro iš karto. Nusipirkite raktelį už kelis eurus ir skirkite pusvalandį. Tik nepamirškite patikrinti katilo slėgio. Ir jau šį vakarą namuose bus šilčiau.























