Senas obels, slyvos ar kito medžio kelmas kieme gali stovėti labai ilgai. Iš pradžių atrodo, kad nieko tokio – paliksiu ir kada nors sutvarkysiu. Tačiau netrukus paaiškėja, kad aplink jį nepatogu pjauti žolę, trukdo tvarkyti lysvę, o išrauti didesnį kelmą kastuvu gali būti rimtas kelių valandų ar net visos dienos darbas.
Turinys (15)
- Ko reikės
- Kaip paruošiu seną kelmą
- Kodėl į angas dedamas karbamidas
- Įpilu truputį vandens
- Kelmą uždengiu, bet ne paverčiu uždaru maišu
- Kas vyksta po kelių mėnesių
- Kiek laiko iš tikrųjų reikia laukti
- Drėgmė dažnai svarbesnė už dar vieną saują trąšų
- Mažesni kelmai pasiduoda daug lengviau
- Ko tikrai nedarau
- Jei medis dar gyvas, situacija kitokia
- Kada rinkčiausi kelmų frezą
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos
- Dažniausiai užduodami klausimai
Jei kelmo pašalinti nereikia čia ir dabar, galima pasirinkti lėtesnį kelią ir padėti medienai natūraliai irti. Vienas būdų – panaudoti nedidelį kiekį karbamido, kuris suteikia azoto medieną skaidantiems mikroorganizmams.
Tačiau iš karto pasakysiu svarbiausią dalyką: kelmas per kelias savaites nuo to neištirps, o dideliam ir sveikam kelmui gali prireikti daug mėnesių ar net daugiau.
Ko reikės
- grąžto su ilgesniu medienos grąžtu
- nedidelio kiekio karbamido
- vandens
- komposto arba žemės
- drėgmę sulaikančio uždangalo
- pirštinių
Kaip paruošiu seną kelmą
Pirmiausia kelmo viršų, jei įmanoma, nupjaunu kuo žemiau. Kuo mažiau kietos medienos lieka virš žemės, tuo trumpesnis kelias iki galutinio suirimo. Tada kelmo viršuje išgręžiu kelias gana gilias angas.
Angas darau maždaug 1–2 cm skersmens ir kuo gilesnes, kiek saugiai leidžia grąžtas. Didesniame kelme jų reikia daugiau, mažesniame pakanka kelių. Tikslas – padidinti paviršių, per kurį į medieną pateks drėgmė ir prasidės aktyvesnis biologinis irimas.
Kodėl į angas dedamas karbamidas
Mediena turi daug anglies, bet joje santykinai mažai azoto. Mikroorganizmams, kurie skaido medieną, azotas yra reikalingas, todėl nedidelis jo papildymas gali palengvinti jų darbą. Karbamidas čia veikia ne kaip rūgštis ir medienos chemiškai „neištirpdo“.
Į išgręžtas angas beriu tik nedidelį kiekį granulių ir jų nekraunu iki viršaus su kaupu. Didelės azoto dozės nėra reikalingos ir gali be reikalo patekti į aplinkinę dirvą. Daugiau šiuo atveju tikrai nereiškia greičiau.
Įpilu truputį vandens
Į užpildytas angas įpilu tiek vandens, kad granulės sudrėktų ir pradėtų tirpti. Kelmo skandinti nereikia. Man svarbu palaikyti pačią medieną drėgną, nes visiškai išdžiūvusiame kelme biologinis irimas vyksta labai lėtai.
Jei ruduo lietingas, papildomo vandens gali reikėti labai nedaug. Sausu metu kelmą kartais patikrinu ir, jei jis visiškai sausas, šiek tiek sudrėkinu.
Kelmą uždengiu, bet ne paverčiu uždaru maišu
Ant viršaus galima užberti šiek tiek komposto arba žemės. Tai padeda išlaikyti drėgmę ir sudaro palankesnę aplinką mikroorganizmams. Dar geriau, jei pats kelmas jau turi įtrūkimų ar pradėjusios minkštėti medienos.
Viršų pridengiu taip, kad lietus iš karto neišplautų visko iš angų, bet kelmas vis tiek liktų kontaktuoti su aplinka. Man svarbiausia ne hermetiškai jį uždaryti, o išlaikyti drėgmę ir sudaryti sąlygas natūraliam irimui.
Kas vyksta po kelių mėnesių
Iš pradžių didelių pokyčių gali visai nesimatyti. Vėliau mediena pradeda tamsėti, atsiranda daugiau įtrūkimų, kai kurios vietos pasidaro minkštesnės ir lengviau atsiskiria. Tai ženklas, kad irimo procesas juda.
Kuo kelmas mažesnis ir kuo labiau jis jau buvo pradėjęs pūti prieš procedūrą, tuo rezultato galima tikėtis greičiau. Storas, ką tik nupjauto sveiko medžio kelmas gali būti labai atkaklus ir stovėti dar ilgai.
Kiek laiko iš tikrųjų reikia laukti
Čia nenoriu žadėti stebuklo. Kelmas nėra daržovė, kuri per mėnesį supūva komposto dėžėje. Tanki obuolio, slyvos ar kito medžio šerdies mediena gali irti labai lėtai.
Realistiškai kalbu apie daugelį mėnesių, o didelio kelmo atveju – ir ilgesnį laiką. Karbamidas gali procesui padėti, bet nepadarys to, ką per valandą padarytų profesionali kelmų freza.
Drėgmė dažnai svarbesnė už dar vieną saują trąšų
Jei kelmas visiškai sausas ir kepa saulėje, papildomas azotas vienas pats neduos daug naudos. Medieną ardantiems organizmams reikia drėgmės. Todėl kartais daugiau pasiekiu kelmą pridengęs kompostu ir palaikydamas jį drėgną nei dar kartą pribėręs granulių.
Man geriausiai veikia derinys: išgręžtos angos, nedidelis azoto kiekis, drėgmė ir laikas. Tai nėra greita, bet nereikia kasti gilių šaknų ar tampyti kelmo technika.
Mažesni kelmai pasiduoda daug lengviau
Šis metodas ypač patogus, kai lieka nedidelis vaismedžio kelmas arba mediena jau yra pradėjusi irti. Tokį po kurio laiko galima kapliu, laužtuvu ar kastuvu susmulkinti daug lengviau nei šviežiai nupjautą medį.
Jei kelmas didžiulis, šaknys storos ir jis stovi vietoje, kurią reikia sutvarkyti per kelias dienas, laukimo metodas tiesiog nėra praktiškas. Tokiais atvejais geriau iš karto rinktis mechaninį šalinimą.
Ko tikrai nedarau
Kelmo nepilu benzinu, dyzelinu ar kitais naftos produktais. Taip pat neberiu kilogramų druskos ir nepilu stiprių rūgščių. Tokie metodai gali užteršti dirvožemį ir pakenkti augalams, kuriuos vėliau norėsiu sodinti šalia.
Man taip pat nepatinka patarimas kelmą prisotinti degių skysčių ir vėliau padegti. Šaknys gali tęstis po žeme, ugnies kontrolė sudėtinga, o šalia esančios sausos medžiagos padidina gaisro riziką. Jei tikslas yra paprasčiau pašalinti kelmą, yra daug saugesnių būdų.
Jei medis dar gyvas, situacija kitokia
Jei kelmas vis dar leidžia stiprias atžalas, vadinasi, dalis šaknų sistemos tebėra gyva. Tokiu atveju vien karbamidas nėra patikimas būdas sustabdyti atžėlimą. Naujas atžalas gali tekti reguliariai šalinti, kol šaknys išeikvos sukauptas atsargas.
Jei tai agresyviai atželiantis medis ar krūmas, prieš imantis priemonių verta įvertinti konkrečią rūšį. Kai kurių augalų šaknų sistema gali išlikti gyvybinga gana ilgai.
Kada rinkčiausi kelmų frezą
Jei kelmas yra vejoje, būsimo tako vietoje, prie terasos ar ten, kur netrukus noriu sodinti kitą augalą, kelių sezonų nelaukčiau. Speciali kelmų freza medieną susmulkina gerokai greičiau ir nereikia iškasinėti visos šaknų sistemos.
Tačiau jei kelmas stovi daržo pakraštyje ir niekam rimtai netrukdo, natūralus irimas man visai tinkamas. Tokiu atveju galiu leisti laikui atlikti didžiąją darbo dalį.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Didžiausios naudos duoda ne milžiniškas karbamido kiekis, o gerai paruošta mediena. Kuo daugiau drėgmei ir mikroorganizmams pasiekiamų vietų, tuo lengviau prasideda irimas. Dėl to angos ir drėgmė man svarbesnės už norą pripilti kuo daugiau trąšų.
Taip pat kas kelis mėnesius patikrinu, ar kelmas pradeda minkštėti. Jei jau galima lengvai išlaužti atskiras dalis, jas pašalinu ir vėl atidengiu šviežios medienos paviršių. Taip procesas palaipsniui juda gilyn.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – tikėtis, kad per mėnesį neliks nė žymės. Tai lėtas biologinis procesas. Antra – priberti per daug azoto tikintis proporcingai greitesnio rezultato, nors dalis jo tiesiog gali patekti į aplinkinę žemę.
Trečia klaida – palikti kelmą visiškai sausą. Mikroorganizmai medieną aktyviausiai skaido tada, kai yra pakankamai drėgmės. Tačiau nereikia ir paversti vietos nuolatine bala.
O jūs senus kelmus išraunate, frezuojate ar paliekate palaipsniui supūti? Parašykite komentaruose, kuris būdas jūsų kieme pasiteisino geriausiai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar karbamidas tikrai sunaikina kelmą?
Jis pats medienos neištirpdo. Karbamidas suteikia azoto mikroorganizmams, kurie dalyvauja medienos irime, todėl tinkamomis drėgmės sąlygomis procesas gali vykti sparčiau. Vis dėlto rezultatui reikia laiko.
Per kiek laiko kelmas supus?
Vieno termino nėra. Mažas, jau pradėjęs irti kelmas gali pastebimai suminkštėti per kelis mėnesius, o didelis šviežias kelmas gali irti metus ar ilgiau. Medienos rūšis, drėgmė ir kelmo dydis labai daug lemia.
Ar galima tiesiog užberti karbamido ant kelmo viršaus?
Galima, tačiau išgręžtos angos padeda drėgmei ir azotui patekti giliau į medieną. Todėl toks būdas paprastai prasmingesnis nei vien granules išberti ant lygaus paviršiaus.
Ar po to toje vietoje galima sodinti augalus?
Galima, kai kelmas pakankamai suiręs ir vieta sutvarkyta, tačiau verta prisiminti, kad pūvanti mediena laikinai keičia dirvos sąlygas. Prieš sodindamas reiklesnius augalus pirmiausia pašalinčiau stambius likučius ir papildyčiau vietą normaliu dirvožemiu bei kompostu.























