Ant virtuvės sienos kabantį laikrodį jau buvau mintyse įtraukęs į būsimų darbų sąrašą: nuimti, atsukti valanda atgal, vėl pakabinti. Ir tada pats sau pasakiau: pala, argi europiečiai prieš daugybę metų nenusprendė šito cirko pagaliau baigti?
Turinys (5)
Atsiminiau net antraštes apie balsavimą Europos Parlamente ir kažkur galvoje buvau pasidėjęs mintį, kad liko tik sulaukti „paskutinio persukimo“. Kuo daugiau bandžiau prisiminti, kada tas paskutinis turėjo būti, tuo labiau atrodė, kad kažkur praleidau kelias serijas.
Pradėjau ieškoti ne senų pažadų, o dokumentų. Atsakymas pasirodė gana paprastas: Europos Parlamentas tikrai balsavo už sezoninio laiko keitimo pabaigą, tačiau jo vieno balsavimo neužteko, kad dabartinės taisyklės nustotų galioti.
Taip, Europos Parlamentas 2019 metais tikrai balsavo už laikrodžių sukiojimo pabaigą
Čia mano atmintis neapgavo. Europos Parlamentas 2019 metais pritarė pozicijai, pagal kurią sezoninio laiko keitimo Europos Sąjungoje turėjo būti atsisakyta. Už teisėkūros rezoliuciją balsavo 410 europarlamentarų, prieš – 192, dar 51 susilaikė.
Todėl visiškai suprantu, iš kur atsirado įsitikinimas, kad klausimas jau išspręstas. Jei perskaitai sakinį „Europos Parlamentas balsavo už laikrodžių persukimo panaikinimą“, natūraliai atrodo, kad reikia tik sulaukti nustatytos dienos ir sieninio laikrodžio daugiau nebeliesime.
Bet balsavimas buvo Parlamento pozicija vykstant ES teisėkūros procesui, o ne jau galutinai priimtas teisės aktas. Kad pakeitimas taptų ES teise, dėl galutinio teksto turi susitarti ir Europos Parlamentas, ir ES Taryba, kurioje atstovaujamos valstybės narės. Taryba iki šiol bendros pozicijos dėl šio pasiūlymo nėra patvirtinusi.
Dėl paprastos gudrybės rudenį kambaryje bus šilta net ir be šildymo
Telefonas ar žadintuvas: kurį rinkčiausi, kad spalio 25-osios rytą atsikelčiau laiku?
Katė kiekvieną naktį ateina į jūsų lovą? Šis įprotis gali pasakyti daugiau, nei atrodo
Iš žvakidės iškrapščiau vaško likučius: į kurį kapinių konteinerį juos mesti?
Šildymą įjungė prieš savaitę, bet vienas radiatorius vis dar šaltas: administratorius paaiškino, kas už tai atsakingas
Už vieną – 35 ct, už kitą – 13,99 €: patikrinau Vėlinių žvakių kainas už tave
O iš kur tada atsirado garsieji 2021 metai?
Čia buvo antroji vieta, kur pats susipainiojau. Prisiminiau, kad kažkada buvo kalbama apie 2021-uosius, todėl iš pradžių atrodė: jei terminas praėjo prieš penkerius metus, kodėl dabar vis dar ką nors diskutuojame?
Europos Parlamento priimtoje pozicijoje 2021 metai iš tiesų buvo numatyti. Pagal tuomet siūlytą modelį šalys, pasirinkusios nuolatinį vasaros laiką, paskutinį kartą laikrodžius būtų persukusios paskutinį 2021 metų kovo sekmadienį. Norėjusios likti prie standartinio, vadinamojo žiemos, laiko – dar kartą paskutinį spalio sekmadienį.
Tačiau tai buvo siūlytas įsigaliojimo grafikas, priklausęs nuo to, ar pati nauja direktyva bus galutinai priimta. Ji nebuvo priimta, todėl 2021-ieji netapo stebuklinga data, kuri savaime panaikino dabar galiojančią sistemą.
Man čia padėjo paprastas palyginimas. Jei daugiabučio susirinkime viena pusė nubalsuoja už naują tvarką, bet pagal taisykles sprendimui dar būtinas kitos pusės pritarimas, kalendoriuje užrašyta planuojama darbų pradžia savaime nieko nepaleidžia. ES atveju procesas, žinoma, gerokai sudėtingesnis, bet principas panašus.
Kodėl ES Taryba iki šiol nepasakė galutinio „taip“?
Valstybėms reikėjo susitarti ne vien dėl gražiai skambančios idėjos „nebesukiokime laikrodžių“. Reikėjo įvertinti, kokį nuolatinį laiką pasirinks atskiros šalys ir kaip jų sprendimai derės tarpusavyje. Nekordinuotas laiko juostų margumynas galėtų turėti pasekmių transportui, prekybai ir kitai tarpvalstybinei veiklai.
ES Tarybos informacijoje nurodoma, kad valstybės narės iki šiol nėra susitarusios dėl bendros Tarybos pozicijos. Jai priimti reikalinga kvalifikuota valstybių narių dauguma, o vėliau su Europos Parlamentu dar reikėtų sutarti dėl galutinio teisės akto teksto. Galutinis sprendimas nepriimtas ir konkretaus termino jam šiuo metu nėra nustatyta.
Štai čia galutinai subyrėjo mano mintis, kad „Briuselyje kažkas tiesiog pamiršo įgyvendinti balsavimą“. Teisėkūros procesas tiesiog nepasiekė finišo.
Dar iškalbingesnį atsakymą radau visai naujame dokumente. Europos Komisija jau paskelbė oficialų vasaros laiko grafiką 2027–2031 metams. Jame ir toliau nurodytos pavasarinio bei rudeninio laiko keitimo datos. Tai nereiškia, kad sistema niekada negali būti pakeista, bet pagal šiuo metu galiojančią teisę persukimai tebėra suplanuoti.
Kas tiksliai įvyks Lietuvoje spalio 25-osios naktį?
Dabartinė ES direktyva numato bendrą principą: vasaros laikas prasideda paskutinį kovo sekmadienį ir baigiasi paskutinį spalio sekmadienį. Oficialiajame 2022–2026 metų grafike aiškiai įrašyta, kad 2026 metais vasaros laikas baigiasi spalio 25 dieną.
Lietuva priklauso Rytų Europos laiko juostai. Vasarą prie standartinio laiko pridedama viena valanda, todėl perėjimo momentu, nustatytu 1 val. UTC, Lietuvoje laikrodžiai iš 4.00 val. bus atsukti į 3.00 val. Kitaip tariant, naktį formaliai gausime papildomą valandą.
Dauguma telefonų, kompiuterių ir kitų prie tinklo prijungtų įrenginių tai padarys automatiškai. Mano sieniniam laikrodžiui toks europinis bendradarbiavimas negresia – prie jo vis tiek teks lipti pačiam.
Čia yra ir praktiška smulkmena, kurią pats esu pamiršęs: verta patikrinti ne tik sieninį laikrodį. Senesnis automobilio laikrodis, orkaitė, mikrobangų krosnelė, žadintuvas ar kitas neprisijungiantis įrenginys gali ir toliau ramiai gyventi vasaros laiku, kol kas nors jo nepataisys.
Ar spalio 25-osios persukimas bus paskutinis? To pažadėti negalima
Būtent tokios antraštės mane ir buvo supainiojusios prieš kelerius metus. Kiekvieną kartą, kai tema vėl iškyla, norisi paklausti: „Tai jau paskutinis?“ Dabartiniai dokumentai tokio atsakymo neduoda.
Priešingai – ES Taryba aiškiai nurodo, kad galutinis sprendimas dėl sezoninių laiko pakeitimų panaikinimo nėra priimtas, o dabartinė sistema tebegalioja. Europos Komisijos paskelbtame grafike jau numatyti laiko keitimai ir nuo 2027 iki 2031 metų.
Tai, žinoma, nereiškia, kad iki 2031 metų teisės aktai negali būti pakeisti. Jei valstybės narės Taryboje pagaliau sutartų, o teisėkūros procesas būtų užbaigtas, situacija galėtų pasikeisti. Tačiau šiandien sakyti, kad konkretus persukimas tikrai bus paskutinis, būtų paprasčiausiai spėjimas.
Taigi nuo sienos laikrodį vis dėlto teks nukabinti. Ir kai kitą kartą kas nors pasakys „bet juk Europos Parlamentas jau balsavo“, bent jau žinosiu, kur pasislėpė trūkstama istorijos dalis: Parlamentas savo poziciją priėmė, tačiau bendro galutinio ES sprendimo taip ir neatsirado.
O jūs dar prisimenate 2019-ųjų kalbas, kad laikrodžių persukimas netrukus turėtų baigtis, ar jau buvote pamiršę, kad toks sprendimas apskritai buvo svarstomas?
