Šį moliūgų pyragą pirmą kartą išsikepiau tada, kai namuose buvo likęs nedidelis gabalėlis moliūgo ir visai nesinorėjo jo leisti veltui. Rezultatas mane nustebino: paprasti produktai virto labai minkštu, kvapniu desertu, kurio skonis primena jaukią rudens popietę. Nuo tada šį kepinį kartoju beveik kiekvieną sezoną, nes jis gražiai atrodo, lengvai pavyksta ir tinka tiek prie arbatos, tiek kaip naminis desertas šeimai.
Labiausiai man patinka tai, kad čia nėra sudėtingų triukų: tešla susimaišo greitai, o moliūgas suteikia pyragui drėgnumo ir gražią spalvą. Grietininis kremas viską sujungia į švelnų, subalansuotą skanėstą, kuriame juntamas lengvas rūgštumas ir jaukus saldumas. Jei mėgstate naminius kepinius, šis variantas tikrai vertas vietos jūsų užrašų knygelėje.
Ingredientai
Tešlai
- moliūgas – 200 g
- kiaušiniai – 3 vnt.
- vanilinis cukrus – 10 g
- cukrus – 100 g
- karštas vanduo – 20 ml
- aliejus – 50 ml
- miltai – 180 g
- kepimo milteliai – 10 g
Kremui
- grietinė – 400 g
- cukraus pudra – 100 g
Gaminimas
Tešla
- Pirmiausia nulupu moliūgą ir jį sutrinu rankiniu blenderiu iki visiškai vientisos tyrės. Man svarbu, kad neliktų stambesnių gabalėlių, nes tada kepinys gražiau iškepa ir geriau pasiskirsto tešloje.
- Atskirame dubenyje šluotele išplaku kiaušinius su vaniliniu ir įprastu cukrumi. Tada supilu karštą vandenį ir toliau maišau šluotele, kol masė tampa šviesesnė. Šis žingsnis suteikia tešlai lengvumo, todėl jo tikrai neverta praleisti.
- Į tą pačią masę supilu aliejų, suberiu miltus ir kepimo miltelius, tada išmaišau iki vientisos tešlos. Tuomet įmaišau moliūgų tyrę. Masė turi būti tolygi, gana tiršta, bet lengvai pilama.
- Paruoštą mišinį supilu į kepimo formą ir dedu į iki 180 °C įkaitintą orkaitę maždaug 30 minučių. Aš visada patikrinu mediniu pagaliuku: jei jis ištraukiamas sausas, biskvitas jau iškepęs.
- Kai biskvitas visiškai atvėsta, perpjaunu jį į 2 lakštus. Labai svarbu neskubėti, nes šiltas pagrindas lengviau lūžta ir kremas vėliau gali prasčiau laikytis.
Kremas
- Grietinę sumaišau su cukraus pudra ir išmaišau iki vientisos tekstūros. Čia nereikia ilgai plakti – užtenka, kad pudra visiškai ištirptų ir kremas būtų glotnus.
- Apatinį biskvito sluoksnį padengiu puse kremo. Stengiuosi paskirstyti tolygiai iki pat kraštų, kad kiekvienas gabalėlis būtų vienodai drėgnas.
- Ant viršaus uždedu antrąjį lakštą, o likusį kremą tolygiai paskleidžiu ant viso paviršiaus. Jei norisi tvarkingesnio vaizdo, kremą galima paskirstyti mentele arba šaukšto nugarėle.
Surinktą tortą dedu į šaldytuvą bent 1 valandai, kad kremas sustingtų, o lakštai suminkštėtų ir susijungtų į vieną visumą. Man šis laukimas visada atsiperka, nes po poilsio pyragas tampa daug skanesnis ir malonesnis pjaustyti. Prieš patiekiant mėgstu desertą papuošti pagal nuotaiką: kartais užbarstau apelsino žievelės, kartais palieku visai paprastą, nes ir taip atrodo jaukiai.
Galiausiai gaunasi labai minkštas, kvapnus pyragas, kuriame moliūgo saldumas dera su lengva grietininio kremo rūgštele. Dėl savo tekstūros jis tinka ne tik ypatingoms progoms, bet ir visiškai paprastam vakarui, kai norisi kažko naminio ir ne per saldaus. Man tai vienas tų kepinių, kurį pagaminus norisi dar vieno gabalėlio kitą dieną.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokį moliūgą geriausia rinktis šiam pyragui?
Man labiausiai pasiteisina saldesnis, ryškesnės spalvos moliūgas, nes jis suteikia ir gražesnį atspalvį, ir sodresnį skonį. Jei moliūgas vandeningas, tyrė gali būti skystesnė, todėl tešla taps minkštesnė ir kepimo laikas gali kiek pailgėti.
Jei turite labai kietą ar mažiau saldų moliūgą, verta jį iš anksto trumpai apkepti arba garinti, o tik tada sutrinti. Taip skonis tampa intensyvesnis, o tešla – vientisesnė.
Ar galima grietinę pakeisti kitu produktu?
Jei norite mažiau rūgštaus varianto, galima rinktis tirštesnę grietinę arba dalį jos pakeisti maskarponės tipo kremu, tačiau tada skonis bus švelnesnis ir ne toks gaivus. Aš visgi dažniausiai renkuosi būtent grietinę, nes ji gražiai subalansuoja moliūgo saldumą.
Labai svarbu, kad kremui naudojama grietinė nebūtų per skysta. Jei ji vandeninga, pyragas gali greičiau prarasti formą, o sluoksniai taps ne tokie stabilūs.
Kodėl biskvitas gali nepavykti purus?
Dažniausios priežastys – per ilgai maišoma tešla arba per anksti atidaroma orkaitė. Kai tik įmaišau miltus, stengiuosi dirbti trumpai ir švelniai, kad kepinys neprarastų purumo.
Dar viena dažna klaida – kepti formoje, kuri per maža arba per didelė. Tada kepinys gali arba likti žalias viduje, arba iškepti per sausas, todėl verta rinktis patogų, vidutinio dydžio indą.
Kiek laiko šį pyragą galima laikyti šaldytuve?
Šis desertas šaldytuve išlieka skanus kelias dienas, o man net atrodo, kad kitą dieną jis būna dar skanesnis, nes sluoksniai labiau susigula. Laikyti reikėtų uždengtą, kad kremas neprigertų kitų kvapų.
Jei planuojate tortą gaminti iš anksto, geriausia jį surinkti iš vakaro. Tuomet ryte jis jau būna pakankamai sutvirtėjęs ir patogiai pjaustomas.
Kaip šį pyragą paįvairinti, jei norisi kitokio skonio?
Labai gražiai tinka šiek tiek tarkuotos apelsino žievelės į kremą arba ant viršaus, nes ji sustiprina rudenišką aromatą. Taip pat galima pabarstyti trupučiu cinamono, jei mėgstate šiltesnį prieskonių poskonį.
Jei norite šventiškesnio varianto, pyragą galima papuošti plonais vaisių griežinėliais arba smulkintais riešutais. Svarbiausia nepersistengti, kad neslėptų paties moliūgo skonio, kuris čia ir yra pagrindinis akcentas.























