Kai vieną vakarą reikėjo greitai paruošti vakarienę, pirmą kartą išsikepiau šiuos vištienos kotletus. Tąkart labiausiai nustebino, kad iš labai paprastų produktų galima gauti tokį minkštą, sultingą ir švelnų rezultatą. Nuo tada šį receptą gaminu labai dažnai, nes jis man visada išgelbsti, kai noriu pamaitinti visą šeimą be didelio vargo.
Man patinka ir tai, kad čia svarbiausia ne įmantrumas, o keli tikslūs žingsniai. Jei mėsą gerai atšaldau, o keptuvę įkaitinu taip, kaip reikia, kotletai išorėje gražiai apskrunda, o viduje išlieka labai minkšti.
Ingredientai
- Vištienos filė – 1,2 kg
- Duona – 100 g
- Pienas – 120 g
- Druska – žiupsnelis pagal skonį
- Pipirai – žiupsnelis pagal skonį
- Koriandras – žiupsnelis pagal skonį
- Muskato riešutas – žiupsnelis pagal skonį
- Česnakas – 5 g
- Sviestas – 15 g
- Džiūvėsėliai – 50 g
- Aliejus – kepimui
Gaminimas
- Pirmiausia imu vištienos filė, išrenku visus galimus kauliukus ir supjaustau nedideliais gabalėliais. Nuo baltos duonos nupjaunu plutą, minkštimą užpilu pienu, tada išspaudžiu ir sutrinu blenderiu. Mėsą sumalu mėsmale ir sumaišau su duona. Į masę dedu druskos, pipirų, koriandro, muskato riešuto, per spaustuvą išspausto česnako ir sviesto, o tada viską labai gerai išmaišau, kad ingredientai pasiskirstytų tolygiai. Paruoštą masę dedu į šaldytuvą 30 minučių, kad ji atvėstų ir sutvirtėtų.
- Po pusvalandžio iš masės formuoju kotletus ir kiekvieną jų apvolioju džiūvėsėliuose. Stengiuosi juos daryti ne per storus, kad jie iškeptų tolygiai ir viduje liktų sultingi. Kai rankos šiek tiek sudrėkintos vandeniu, formuoti man visada daug lengviau, o džiūvėsėliai pasidengia gražiau.
- Gerai įkaitintoje keptuvėje su aliejumi kotletus kepu po kelias minutes iš kiekvienos pusės, kol jie tampa auksinės spalvos ir gražiai apskrunda. Man labai svarbu neskubėti ir nejudinti jų kas kelias sekundes, nes tada jie geriau apsitraukia plutele. Kai abi pusės jau gražiai paruduoja, uždengiu keptuvę dangčiu, išjungiu ugnį ir palieku kotletus dar 5 minutėms, kad jie galutinai iškeptų viduje.
- Patiekiu juos su bulvių koše arba makaronais, kaip tuo metu patogiausia. Kotletai išeina labai sultingi, minkšti ir švelnūs, todėl jų skonis man niekada nepabosta. Jei noriu pasiruošti į priekį, juos galima ir užšaldyti, o vėliau kepti norimomis porcijomis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima žalią kotletų masę laikyti šaldytuve ilgiau?
Aš žalią vištienos masę šaldytuve laikau tik trumpai ir visada uždengtą. Saugiausia ją iškepti tą pačią dieną arba kitą dieną, kai ji jau būna gerai atšalusi ir sutvirtėjusi.
Jei žinau, kad gaminsiu vėliau, geriau masę suformuoju į kotletus ir laikau atskirai, o ne palieku dubenyje. Taip ne tik patogiau, bet ir lengviau išlaikyti tvarkingą formą kepant.
Kaip suprasti, kad kotletai jau tikrai iškepė?
Patikimiausia yra perpjauti vieną storesnį kotletą per vidurį ir pažiūrėti, ar mėsa nebėra rausva. Jei vidus dar šiek tiek žalias ar drėgnas, aš visada dar trumpai palaikau juos po dangčiu ant labai silpnos ugnies.
Jei turiu maisto termometrą, juo irgi pasitikiu: vištienai saugi vidinė temperatūra yra 74 °C. Toks patikrinimas ypač praverčia, kai kotletai būna didesni arba kepu ne pačioje mažiausioje keptuvėje.
Bulviniai paplotėliai su kefyru, kuriuos iškepu vos per 15 minučių
Mano „naujos salotos“ su vištiena: sočios, švelnios ir visada dingsta pirmos
Plikytą mielinę tešlą pyragėliams gaminu pagal šį receptą – ji tokia minkšta
Į kiaulienos faršą čeburekams visada įpilu 100 ml šio skysčio – įdaras būna nepaprastai sultingas
Taip kiaulieną troškindavo mano močiutė – mėsa tokia minkšta, kad net peilio nereikia
Du bananai, avižiniai dribsniai ir kakava: šis drėgnas šokoladinis pyragas namuose dingsta akimirksniuAr galima užšaldyti jau iškeptus kotletus?
Taip, ir tai man labai patogu, kai noriu turėti greitą vakarienę. Pirmiausia kotletus visiškai atvėsinu, tada sudedu į porcijas ir užšaldau, kad vėliau galėčiau išsitraukti tik tiek, kiek reikia.
Šildydama juos stengiuosi nepersistengti, kad neišsausėtų. Geriausia juos trumpai pašildyti ant silpnos ugnies su dangčiu arba kelias minutes orkaitėje, jei noriu, kad jie išliktų minkšti.
Ar galima kepti kitaip, jei noriu mažiau riebalų?
Jei norisi lengvesnio varianto, aš pirmiausia juos trumpai apskrudinu keptuvėje, o paskui baigiu kepti orkaitėje. Toks būdas tinka tada, kai noriu, kad kotletai būtų šiek tiek liesesni, bet vis tiek išlaikytų savo formą ir sultingumą.
Vis dėlto man pačiai skaniausia būna būtent ta versija, kai kotletai iš pradžių apkepami keptuvėje, o paskui dar trumpai pabaigiami po dangčiu. Tuomet jie man atrodo patys minkščiausi ir labiausiai primena naminius kotletus, kurių norisi dar ir dar kartą.
