Namą apšiltinti verta ne tik dėl sienų ar stogo. Nemažai šilumos gali išeiti ir per rūsio perdangą, o tai dažnai lieka nepastebėta net tada, kai kambariuose jaučiamas akivaizdus diskomfortas. Kaip rašoma publikacijoje, per neapšiltintą rūsio perdangą gali būti prarandama nuo 5 iki 10 proc. namo šilumos energijos.
Turinys (3)
Praktikoje tai dažnai pajuntama labai paprastai: kambarys šiltas, tačiau grindys vis tiek atrodo šaltos, o kojos šąla net ir esant normaliai temperatūrai. Būtent dėl tokios kasdienės problemos vienas individualaus namo savininkas nusprendė apšiltinti rūsio lubas. Po darbų grindys tapo šiltesnės, o pati patalpa ėmė geriau laikyti šilumą.
Toks sprendimas ypač aktualus senesniems namams, kuriuose rūsys po gyvenamąja erdve niekada nebuvo tinkamai sutvarkytas arba izoliuotas tik iš dalies. Net ir nedidelis nesandarumas ar plona perdanga gali sukurti vadinamąjį šalto paviršiaus efektą: šiluma kyla į viršų, o apačia lieka gerokai vėsesnė. Dėl to gyventojai dažnai didina šildymą, nors tikroji problema slypi konstrukcijoje.
Publikacijoje pabrėžiama, kad rūsio lubų šiltinimas daugeliu atvejų yra gana paprastas būdas sumažinti šilumos nuostolius. Specialistų skaičiavimais, tinkama rūsio izoliacija gali daugiau nei perpus sumažinti bendrus šilumos nuostolius. Kai kuriuose privačiuose namuose tai reiškia apie 5 proc. mažesnes šildymo išlaidas, nors realus rezultatas priklauso nuo pastato būklės, perdangos konstrukcijos, temperatūros rūsyje ir pačios šildymo sistemos.
Ką duoda rūsio lubų šiltinimas
Dažniausiai kalbama ne tik apie mažesnes sąskaitas, bet ir apie didesnį komfortą namuose. Kai grindys tampa šiltesnės, patalpa atrodo malonesnė net tada, kai termometro rodmuo nesikeičia. Tai svarbu ir tiems, kurie daug laiko praleidžia svetainėje, miegamajame ar vaikų kambaryje, kur šaltis nuo apačios jaučiamas ypač greitai.
Dar vienas privalumas tas, kad šiltinimas padeda stabilizuoti temperatūrą. Tuomet šildymo sistema dirba tolygiau, o patalpose mažiau jaučiamas temperatūrų svyravimas. Nors tokie darbai nepakeičia viso namo energinio balanso, jie gali tapti vienu iš tų smulkių, bet efektyvių patobulinimų, kurie ilgainiui duoda apčiuopiamą naudą.
Po 12 metų vėl ieškoma dingusio MH370: ar pavyko rasti lėktuvo nuolaužas?
Italų paštininkas sukaupė 1,176 mln. vieno cento monetų ir prislėgė savo namą
PS Store startavo Juodojo penktadienio išpardavimas: žaidimų nuolaidos iki 90%!
Ar kefyras prieš miegą tikrai naudingas? Štai ką verta žinoti apie jo poveikį skrandžiui
Dirbate su dirbtiniu intelektu? Galite dirbti iki 1,5 val. ilgiau!
Pridėti antenų prie maršrutizatoriaus – iš tikrųjų pagerins Wi‑Fi signalą!Lietuvoje tai ypač aktualu individualiems namams ir senesniems kotedžams, kuriuose rūsys dažnai naudojamas sandėliavimui, katilinei ar pagalbinėms reikmėms. Jei šios erdvės neizoliuotos, šiluma iš viršutinio aukšto gali tiesiogine prasme keliauti į vėsesnę zoną ir ten dingti. Todėl verta bent kartą per sezoną įvertinti, ar iš apačios nepučia šaltis ir ar grindys netapo neįprastai vėsios.
Kiek tai gali kainuoti
Šiltinant rūsio lubas iš apačios izoliacinėmis plokštėmis, darbai paprastai kainuoja apie 20–50 eurų už kvadratinį metrą. Tai reiškia, kad 60 kv. m ploto perdangos šiltinimas gali atsieiti maždaug 480–1200 eurų, o 80 kv. m plotas – apie 640–1600 eurų. Tai yra tik orientaciniai skaičiavimai pagal Europos kainas, todėl jų negalima tiesiogiai laikyti darbu sąmata konkrečioje šalyje.
Vis dėlto net ir skaičiuojant atsargiai tokios investicijos gali būti prasmingos. Atsipirkimo laiką lemia darbų kaina, sumažėję šilumos nuostoliai ir energijos kaina. Jeigu šildymo sezonas ilgas, o namas praranda šilumą per kelias skirtingas vietas, vien rūsio perdangos sutvarkymas gali tapti viena iš nedaugelio priemonių, kuri iš karto pagerina bendrą situaciją.
Visuomet pravartu žiūrėti ne vien į mėnesinę sąskaitą, bet ir į ilgalaikį komfortą. Apšiltinus grindis virš rūsio, namuose dažnai sumažėja „šaltų kojų“ pojūtis, o tai reiškia ir mažiau poreikio nuolat kelti termostato nustatymus. Be to, pastovesnė temperatūra padeda išvengti per didelio patalpų atvėsimo vakarais ar naktį.
Kada galima daryti patiems, o kada geriau kviesti specialistus
Publikacijoje pažymima, kad paprastą betoninę perdangą, tinkamai pasiruošus, galima šiltinti ir savarankiškai. Tokiu atveju svarbu kruopščiai paruošti paviršių, parinkti tinkamas plokštes ir jas pritvirtinti taip, kad neliktų tarpų. Tačiau jei rūsyje yra vamzdžių, nelygumų arba drėgmės problemų, geriau kreiptis į specialistus.
Drėgmė čia ypač svarbi, nes netinkamai uždaryta ar sudrėkusi konstrukcija gali ne tik sumažinti izoliacijos naudą, bet ir sukelti papildomų bėdų. Todėl prieš imantis darbų verta apžiūrėti, ar nėra pratekėjimų, kondensato, pelėsio požymių ar pažeistų siūlių. Jei rūsyje nuolat drėgna, pirmiausia reikia spręsti būtent šią problemą, o tik tada galvoti apie galutinę izoliaciją.
Toks remontas dažnai atsiperka ne vien pinigais. Geresnė šilumos izoliacija reiškia jaukesnę namų aplinką, mažesnę šalto oro skverbimąsi iš apačios ir mažesnę tikimybę, kad šeima šildys ne tik gyvenamąsias patalpas, bet ir visą namo konstrukciją. Todėl rūsio perdanga verta dėmesio ne mažiau nei sienos ar stogas, ypač jei namas senesnis ir šildymo sąnaudos kasmet vis didėja.
