Dar iš vaikystės prisimenu, kaip močiutė dideliame sunkiame puode ilgai troškindavo kiaulieną. Virtuvėje pasklisdavo toks gardus mėsos kvapas, kad vis užsukdavau pažiūrėti, ar jau galima paragauti. Labiausiai man patikdavo tie minkšti gabalėliai, kurie vos palietus šakute subyrėdavo į skaidulas, o šalia likdavo sodrus, kvapnus mėsos sultinys su trupučiu riebalų. Močiutė tokią mėsą vadindavo tušonke, ir iki šiol šis pavadinimas man primena paprastą, bet nepaprastai skanų naminį maistą.
Turinys (7)
Dabar ir pati kartais išsitroškinu didesnį puodą kiaulienos, ypač kai žinau, kad artimiausiomis dienomis neturėsiu daug laiko gaminti. Man patinka, kad šiam receptui nereikia nei brangių produktų, nei ypatingų kulinarinių sugebėjimų. Svarbiausia pasirinkti tinkamą mėsą, nepagailėti laiko ir leisti jai lėtai troškintis savo sultyse. Iš trijų kilogramų kiaulienos paruošiu nemažai minkštos, aromatingos mėsos, kurią vėliau naudoju įvairiems patiekalams.
Ingredientai
- 3 kg kiaulienos (geriausiai tinka mentė arba sprandinė)
- 300 g šviežių nesūdytų lašinių
- 4 lauro lapų
- Apie 45 g druskos arba pagal skonį
- 6–8 juodųjų pipirų žirnelių, pagal pageidavimą
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pasirenku ir supjaustau mėsą
Šiam troškiniui dažniausiai perku kiaulienos mentę, nors sprandinė taip pat labai gerai tinka. Visai liesos mėsos nesirenku, nes ilgai troškinama ji gali būti sausesnė, o nedidelis riebalų kiekis suteikia malonų minkštumą. Kiaulieną supjaustau maždaug 4–5 centimetrų gabalėliais, stengdamasi, kad jie būtų panašaus dydžio. Lašinius supjaustau mažesniais kubeliais, nes jie troškinant pamažu išsilydys ir suteiks mėsai sodresnio skonio.
Mėsą sudedu į storadugnį puodą
Gaminimui imu didelį puodą storu dugnu arba sunkų ketaus troškintuvą. Ant dugno pirmiausia paskirstau dalį lašinių, tuomet sudedu sluoksnį kiaulienos ir pabarstau trupučiu druskos. Taip sluoksniuoju, kol sudedu visą mėsą, o likusius lašinius paskirstau tarp gabalėlių. Man šis būdas patinka todėl, kad druska pasiskirsto tolygiau, o riebalai tirpdami pamažu apgaubia mėsą.
Troškinu ant mažos kaitros
Puodą uždengiu dangčiu ir pradedu kaitinti ant nedidelės ugnies. Pirmiausia stebiu, kaip iš lašinių ima skirtis riebalai, o iš kiaulienos – natūralios sultys. Jeigu matau, kad dugnas dar sausas ir mėsa gali pradėti svilti, įpilu kelis šaukštus vandens, tačiau daug skysčio nereikia. Kai puode atsiranda pakankamai sulčių, sumažinu kaitrą tiek, kad mėsa tik lengvai troškintųsi, o ne smarkiai virtų.
Pirmąsias porą valandų mėsos stengiuosi be reikalo nemaišyti, kad gabalėliai išlaikytų formą. Vis dėlto retkarčiais pasižiūriu, ar puodo dugne pakanka skysčio ir niekas nepradeda svilti. Po maždaug dviejų valandų mėsą atsargiai pajudinu mediniu šaukštu ir patikrinu, kiek ji suminkštėjo. Šiuo metu puode jau būna nemažai aromatingų sulčių ir išsilydžiusių riebalų.
Žiemą barščius verdu be ilgo pasiruošimo: rudenį užšaldau šiuos 3 daržovių ruošinius ir sutaupau laiko
Vyras siūlė išmesti žalius pomidorus, bet aš pagaminau 3 užkandžius – dabar pats prašo pakartoti
Paprastas paprikas paverčiu nuostabia vakariene: užpilu šiuo mišiniu ir pašaunu į orkaitę
Nusipirkau kilogramą pupelių ir 3 kg pomidorų: dabar šį sotų ruošinį šaldau žiemai ir vakarienę paruošiu greitai
Radau seną močiutės ragelių receptą su taukais – vyras paragavęs pasakė, kad tokių nevalgė nuo vaikystės
Į kiaulienos faršą čeburekams visada įpilu 100 ml šio skysčio – įdaras būna nepaprastai sultingasĮdedu prieskonius ir troškinu toliau
Praėjus maždaug trims valandoms nuo troškinimo pradžios, į puodą įmetu lauro lapus ir juodųjų pipirų žirnelius. Daugiau prieskonių paprastai nededu, nes noriu jausti natūralų kiaulienos skonį, o ne stiprų įvairių žolelių aromatą. Uždengiu puodą ir troškinu dar maždaug pusantros ar dvi valandas. Per tą laiką mėsa tampa tokia minkšta, kad didesnį gabalėlį nesunkiai perskiriu šakute.
Iš viso gaminimas paprastai užtrunka apie 4,5–5 valandas, nors tikslus laikas priklauso nuo kiaulienos ir gabalėlių dydžio. Man patinka, kai mėsa jau lengvai skyla į skaidulas, bet dar nėra visiškai suirusi. Baigdama troškinti paragauju skysčio ir, jei reikia, papildomai pasūdau. Lauro lapus išimu, nes ilgiau palikti jie gali suteikti pernelyg stiprų skonį.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Per daugelį metų supratau, kad šiam patiekalui labiausiai tinka mėsa, turinti šiek tiek jungiamojo audinio ir riebalų. Kiaulienos mentė iš pradžių gali atrodyti kietesnė už išpjovą, tačiau ilgai troškinama ji labai gražiai suminkštėja. Sprandinė būna riebesnė, todėl iš jos tušonkė išeina ypač sultinga. Kartais sumaišau abi dalis ir gaunu puikų minkštos mėsos bei sodraus sultinio derinį.
Dar labai svarbus pats puodas. Plonadugniame puode, ypač ant dujinės viryklės, mėsa gali pradėti svilti dar nespėjusi išleisti pakankamai sulčių. Todėl jeigu gaminu didelį kiekį, visada renkuosi sunkesnį indą ir neskubinu proceso. Man patinka, kad troškinant ant mažos kaitros nereikia nuolat stovėti prie viryklės, tačiau retkarčiais patikrinti puodą vis tiek būtina.
Dažniausios klaidos
Didžiausia klaida, kurią galima padaryti ruošiant tokią kiaulieną, – pernelyg padidinti kaitrą. Tada skystis greitai išgaruoja, mėsa pradeda kepti riebaluose, o jos išorė gali sukietėti. Šiam receptui reikia lėto troškinimo, todėl visada stebiu, kad puode nebūtų stipraus virimo. Jei skysčio sumažėja tiek, kad ima svilti dugnas, įpilu truputį karšto vandens ir vėl sumažinu ugnį.
Taip pat nerekomenduočiau visų lašinių pakeisti vien liesa mėsa. Žinoma, riebalų kiekį galima šiek tiek sumažinti, tačiau būtent jie suteikia tušonkei būdingą sodrumą. Dar vienas dalykas – druską geriau paskirstyti tarp sluoksnių, o galutinį skonį patikrinti tik baigiant gaminti. Troškinant dalis skysčio išgaruoja, todėl iš pradžių pernelyg sūriai pagardinta mėsa vėliau gali pasirodyti dar sūresnė.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Kai mėsa išsitroškina, leidžiu jai truputį pravėsti ir padaliju į mažesnius švarius indelius kartu su dalimi susidariusio skysčio bei riebalų. Nedideli kiekiai greičiau atvėsta, todėl juos patogu sudėti į šaldytuvą nelaukiant, kol atšals visas didelis puodas. Šaldytuve, ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje, tokią troškintą kiaulieną laikau iki 3–4 dienų. Jei iškart žinau, kad visos nesuvalgysime, dalį porcijų užšaldau.
Šaldiklyje tušonkę mėgstu laikyti nedideliais kiekiais, kurių užtenka vieniems pietums. Taip nereikia atšildyti viso paruošto mėsos kiekio, kai norisi tik kelių šaukštų prie grikių ar bulvių. Geriausiam skoniui šaldytą troškinį sunaudoju per 2–3 mėnesius. Atšildytą mėsą pašildau keptuvėje arba puode, įpylusi šlakelį vandens, jei reikia daugiau padažo.
Su kuo skaniausia valgyti
Man ši naminė tušonkė labiausiai patinka su virtomis bulvėmis ir raugintais agurkais. Į lėkštę įdedu kelis šaukštus karštos mėsos, užpilu truputį susidariusio padažo ir pabarstau šviežiais krapais. Kartais ją pakepinu keptuvėje su smulkintu svogūnu ir sumaišau su virtais grikiais – išeina sotūs pietūs beveik be jokio papildomo darbo. O jeigu verdu sriubą, keli šaukštai tokios mėsos jai suteikia visai kitokį skonį.
Dar vienas mano mėgstamas variantas – makaronai su troškinta kiauliena. Kol makaronai verda, keptuvėje pašildau mėsą su trupučiu jos pačios sulčių, o paskui viską sumaišau. Jei turiu, įdedu pakepintų svogūnų arba morkų. Tokius paprastus patiekalus ypač mėgstu darbo dienomis, kai norisi naminio maisto, bet nėra noro ilgai stovėti virtuvėje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima gaminti tik iš kiaulienos sprandinės?
Taip, sprandinė šiam receptui labai tinka, nes joje yra pakankamai riebalų, o ilgai troškinama ji tampa itin minkšta. Jeigu mėsa labai riebi, papildomų lašinių galima dėti mažiau. Aš dažniau renkuosi mentę arba mentės ir sprandinės mišinį, nes man patinka, kai tušonkėje lieka daugiau stambesnių mėsos gabalėlių.
Ar būtina pilti vandens?
Ne, didelio kiekio vandens šiam receptui nereikia, nes kaitinama kiauliena pati išskiria sulčių. Vis dėlto pradžioje kartais įpilu kelis šaukštus, ypač jeigu puodas dar nepakankamai įkaitęs, o lašiniai nespėjo išsilydyti. Svarbiausia stebėti, kad mėsa neprisviltų, kol puode atsiras pakankamai skysčio.
Ar galima troškinti orkaitėje?
Taip, jeigu turiu didelį ketaus puodą su dangčiu, kartais mėsą ruošiu ir orkaitėje. Tuomet ją lėtai troškinu maždaug 140–150 °C temperatūroje, kol gabalėliai tampa minkšti ir lengvai persiskiria šakute. Priklausomai nuo mėsos kiekio ir indo, gali prireikti maždaug 4–5 valandų. Orkaitėje kaitra pasiskirsto tolygiai, todėl šis būdas man labai patogus gaminant didesnę porciją.
Tokie paprasti, senoviški receptai man visada primena, kad geram naminiam maistui nereikia daugybės ingredientų. Užtenka kokybiškos kiaulienos, kelių prieskonių ir trupučio kantrybės, kad išvirtum didelį puodą minkštos, kvapnios mėsos. Jei mėgstate sočius naminius patiekalus, išbandykite ir jūs. Skanaus!
