Aš ilgą laiką varškę naudodavau labai tradiciškai – apkepams, blynelėms ar tiesiog valgydavau su uogomis. Bet vieną kartą, ieškodama kažko greito prie arbatos, pabandžiau šį variantą ir nuo tada viskas pasikeitė. Tai vienas tų receptų, kuris atrodo paprastas, bet rezultatas nustebina net tuos, kurie į varškę žiūri gana skeptiškai. Šie čipsai gaunasi ne tik traškūs, bet ir labai aromatingi, o skonis – kažkur tarp lengvo užkandžio ir rimto gardumyno.
Man labiausiai patinka tai, kad jie nereikalauja nei sudėtingų produktų, nei daug laiko. Vos keli ingredientai, šiek tiek prieskonių ir orkaitė padaro visą darbą. Toks receptas labai praverčia, kai norisi kažko „skanaus“, bet nesinori stovėti virtuvėje valandų valandas. Be to, tai puiki alternatyva įprastiems užkandžiams – ypač jei norisi kažko naminio ir šiek tiek lengvesnio.
Ingredientai
Šiam receptui naudoju:
- 400 g grūdėtos varškės
- 120 g kietojo sūrio
- 1 kiaušinį
- 1–2 šaukštus sezamo sėklų
- druskos pagal skonį
- maltų juodųjų pipirų pagal skonį
- ½ arbatinio šaukštelio džiovinto česnako
- ½ arbatinio šaukštelio paprikos
Gaminimas
Pirmiausia visada atkreipiu dėmesį į varškę. Jei ji per skysta, rezultatas nebus toks traškus, todėl, jei reikia, ją šiek tiek nusunkiu per sietelį. Tai mažas, bet labai svarbus žingsnis, kuris stipriai įtakoja galutinę tekstūrą. Tada sutarkuoju sūrį smulkia tarka – jis ne tik suteikia skonio, bet ir padeda masei „surišti“ visus ingredientus į vientisą struktūrą.
Varškę, sūrį ir kiaušinį sudedu į dubenį, įberiu druskos, pipirų, česnako ir paprikos. Viską labai gerai išmaišau, kol masė tampa vienalytė. Šiame etape svarbu neskubėti – kuo tolygiau pasiskirstys ingredientai, tuo geresnis bus rezultatas kepant. Kvapas jau šiame etape būna labai malonus, o tai visada geras ženklas.
Tada pasiruošiu kepimo skardą su kepimo popieriumi. Šaukštu dedu nedideles porcijas masės, palikdama tarpelius, nes kepdamos jos šiek tiek išsiplečia. Kiekvieną porciją lengvai išlyginu šaukšto nugarėle, kad gautųsi ploni apskritimai – būtent nuo storio priklauso, ar čipsai bus traškūs. Ant viršaus pabarstau sezamo sėklomis – jos suteikia ne tik papildomą skonį, bet ir labai gražiai apskrunda.
Vakarienė iš vienos keptuvės: bulvės, vištiena ir sūris – šeima pirmiausia ieško traškiausio kraštelio
Birutė ištraukė iš orkaitės pilną skardą ir pasidalijo šeimos sausainių receptu: „Tokius kepdavo dar mano mama“
Į sutrintus obuolius pabaigoje įmaišau vieną skardinę – kremas tampa toks švelnus, kad šaukštą sunku padėtiKepu iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 20–25 minutes. Visada stebiu ne laiką, o spalvą – kai kraštai tampa gražiai auksiniai, žinau, kad jau laikas traukti. Išėmus iš orkaitės leidžiu jiems šiek tiek atvėsti, nes būtent tada jie tampa dar traškesni.
Mano pastebėjimai iš praktikos
Per laiką pastebėjau kelis svarbius dalykus. Pirmiausia – kuo ploniau suformuosite čipsus, tuo jie bus traškesni. Jei paliksite storesnius, gausis labiau minkšti, primenantys mažus varškės paplotėlius. Taip pat labai svarbu nepadauginti kiaušinio ar drėgmės – per skysta masė neleis jiems tinkamai apskrusti.
Dar vienas triukas – prieskoniai. Nors receptas paprastas, būtent prieskoniai suteikia jam charakterį. Kartais pridedu itališkų žolelių arba šiek tiek čili, jei norisi ryškesnio skonio. O jei dar patiekiu su lengvu jogurtiniu ar česnakiniu padažu – tai jau tampa pilnaverčiu užkandžiu, kurį galima drąsiai dėti ir ant šventinio stalo.
Naudingi patarimai
Jeigu norite dar traškesnio rezultato, kepimo pabaigoje galite trumpam įjungti vėjelio funkciją orkaitėje – tai padės išgarinti likusią drėgmę. Taip pat verta eksperimentuoti su sūriu – kuo jis brandesnis, tuo intensyvesnis bus skonis.
Svarbu ir tai, kad šie čipsai skaniausi ne tik karšti, bet ir visiškai atvėsę – tada jų tekstūra tampa ideali. O jei kartais lieka (nors taip nutinka retai), juos galima trumpai pašildyti orkaitėje ir jie vėl taps traškūs.
Apibendrinimas
Šis receptas man tapo tikru atradimu – paprastas, greitas ir labai universalus. Jis puikiai tinka tiek kasdieniam užkandžiui, tiek netikėtiems svečiams. Ir svarbiausia – tai vienas iš tų variantų, kai iš paprastų ingredientų gaunasi kažkas tikrai įdomaus ir verto kartoti dar ir dar kartą.
