Yra kepinių, kuriems nereikia nei prabangaus įdaro, nei sudėtingo papuošimo. Šiltos mielinės spurgos su cukraus pudra yra būtent tokios – minkštos, purios, lengvai vanile kvepiančios ir su plona auksine plutele. Gerai iškepusios jos skanios net visai be įdaro.
Turinys (12)
- Ingredientai
- Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
- Kodėl neberiu daugiau miltų vien tam, kad tešla neliptų
- Kaip formuoju spurgas
- Antro kildinimo nepraleidžiu
- Kaip kepu, kad spurgos neprisigertų aliejaus
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos
- Ar galima dėti įdaro
- Kaip laikyti
- Su kuo skaniausia valgyti
- Dažniausiai užduodami klausimai
Didžiausia paslaptis čia slypi ne ingredientų sąraše, o tešloje. Jos nereikia padaryti kietos ir sausos vien todėl, kad būtų patogiau minkyti. Minkšta, šiek tiek lipni tešla ir du normalūs kildinimai yra tai, kas labiausiai lemia, ar spurgos bus purios, ar sunkios ir tankios.
Ingredientai
- 250 ml pieno
- apie 500 g kvietinių miltų
- 2 kiaušiniai
- 3 valg. š. cukraus
- 50 g sviesto
- 7 g sausų mielių arba apie 20 g šviežių mielių
- 1 pakelis vanilinio cukraus
- 1/2 arbat. š. druskos
- aliejaus kepimui
- cukraus pudros pabarstyti
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pieną pašildau tiek, kad jis būtų maloniai šiltas, bet jokiu būdu ne karštas. Įdedu mieles, šaukštą cukraus ir maždaug du šaukštus miltų, išmaišau ir palieku 10–15 minučių. Jei mielės aktyvios, paviršiuje pradeda formuotis putelės ir mišinys akivaizdžiai atgyja.
Į mielių mišinį įmušu kiaušinius, suberiu likusį cukrų, vanilinį cukrų ir druską. Supilu ištirpintą, bet jau pravėsusį sviestą. Tada palaipsniui pradedu berti persijotus miltus ir maišyti tešlą.
Visų miltų iš karto nesuberiu. Skirtingi miltai sugeria nevienodą kiekį skysčio, todėl 500 g čia yra orientyras, o ne skaičius, kurį būtina sunaudoti iki paskutinio gramo. Tešla turi būti minkšta, elastinga ir dar truputį lipti prie rankų.
Minkau tol, kol ji tampa lygesnė ir elastingesnė. Dubenį lengvai patepu aliejumi, įdedu tešlą, uždengiu ir palieku šiltoje vietoje maždaug 1–1,5 valandos. Ji turėtų gerai pakilti ir apytikriai padvigubėti.
Bulvių sulčių į tešlą nepilu: viena gudrybė ir blynai apskrunda traškiai, o viduje lieka minkšti
Janina parodė, ką deda į marinuotą moliūgą – vienas prieskonis suteikia visai netikėtą aromatą
Irena parodė, ką deda prie virtų vištienos širdelių – šias salotas šeima prašo kartoti kas savaitę
Į 2 kg paprikos dedu 100 g medaus – skonis visai kitoks nei įprastame marinate
Nijolė parodė, kaip ruošia kopūstus be ilgo rauginimo – vieną vakarą užpila marinatu, kitą jau deda ant stalo
Danutė parodė savo korėjietiškų baklažanų receptą – į marinatą deda vieną prieskonį, kurio kvapas viską pakeičiaKodėl neberiu daugiau miltų vien tam, kad tešla neliptų
Būtent šiame etape labai lengva sugadinti būsimas spurgas. Minkšta tešla limpa prie pirštų, todėl natūrali reakcija – berti dar miltų, kol taps patogi. Tačiau kuo daugiau miltų įmaišysime, tuo sunkesnės ir sausesnės gali būti iškepusios spurgos.
Man paprasčiau rankas arba darbo paviršių vos patepti aliejumi. Tada su minkšta tešla daug lengviau dirbti ir nereikia jos papildomai sausinti. Gerai išminkyta mielinė tešla neturi būti skysta, tačiau jos ir nereikia paversti kietu gumulu.
Kaip formuoju spurgas
Pakilusią tešlą atsargiai išverčiu ant lengvai miltais pabarstyto paviršiaus ir iškočioju maždaug 1,5 cm storio lakštą. Stikline ar apvalia formele išspaudžiu apskritimus. Jei noriu klasikinių žiedų, mažesne formele išpjaunu skylutę per vidurį.
Suformuotas spurgas perkeliu ant lengvai miltais pabarstyto paviršiaus ir uždengiu. Dabar jų dar nekepu – palieku maždaug 20–25 minutėms antram kildinimui. Per šį laiką jos dar kartą pastebimai papursta.
Antro kildinimo nepraleidžiu
Jei ką tik išpjautą spurgą iškart mesime į aliejų, jos vidus dažniau bus tankesnis. Antras trumpas kildinimas padeda tešlai atsipalaiduoti ir sukaupti daugiau oro. Kepant toks ruošinys gražiau išsipučia ir lieka minkštesnis.
Man tai viena svarbiausių viso recepto vietų. Dvidešimt minučių atrodo smulkmena, tačiau skirtumas tarp skubiai iškeptos ir tinkamai pakildintos spurgos labai aiškiai jaučiamas paragavus.
Kaip kepu, kad spurgos neprisigertų aliejaus
Į gilesnį puodą ar keptuvę įpilu tiek aliejaus, kad spurgos galėtų laisvai plūduriuoti ir nesiektų dugno. Geriausia kepimo temperatūra – maždaug 170–175 °C. Jei turiu virtuvinį termometrą, šiame recepte jis tikrai praverčia.
Per vėsiame aliejuje tešla kepa lėtai ir spėja prisigerti daugiau riebalų. Per karštame paviršius labai greitai paruduoja, nors viduje tešla gali likti neiškepusi. Todėl spurgas kepu mažomis porcijomis, kad įdėjus daug šaltos tešlos aliejaus temperatūra staiga nenukristų.
Apkepu iš abiejų pusių iki vienodos auksinės spalvos. Iškepusias ištraukiu kiaurasamčiu ir trumpam dedu ant popierinio rankšluosčio, kad nubėgtų riebalų perteklius. Kai šiek tiek pravėsta, gausiai pabarstau cukraus pudra.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Pienas mielėms turi būti šiltas, bet ne karštas. Per didelė temperatūra mieles gali susilpninti ar visai sunaikinti, todėl geriau kiek vėsiau nei per karšta. Tas pats galioja ir ištirpintam sviestui – į tešlą jo nepilu ką tik nukelto nuo kaitros.
Dar viena svarbi smulkmena – neperkrauti puodo. Jei vienu metu įdedu per daug spurgų, aliejus atvėsta ir kepimas tampa nevienodas. Geriau iškepti keliomis porcijomis ir išlaikyti pastovią temperatūrą.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – per kieta tešla. Jei miltų pridėta tiek, kad ją galima beveik pjaustyti peiliu, purumo tikėtis sunku. Tešla turi išlikti minkšta ir gyva.
Antra klaida – per trumpas kildinimas. Žiūriu ne tik į laiką, bet ir į pačią tešlą. Jei kambaryje vėsiau, mielėms gali prireikti daugiau laiko nei parašyta recepte.
Trečia klaida – netinkama aliejaus temperatūra. Jeigu spurgos labai greitai ruduoja, kaitrą sumažinu. Jei ilgai lieka blyškios ir aliejuje beveik nieko nevyksta, temperatūra per žema.
Ar galima dėti įdaro
Taip. Jei nenoriu spurgų su skylute, kepu pilnus apvalius ruošinius, o jau pravėsusias spurgas konditeriniu maišeliu pripildau tiršta obuoliene, uogiene ar plikytu kremu. Įdaras neturėtų būti labai skystas, kitaip pjaunant ar valgant pradės bėgti.
Man vis dėlto labai patinka ir paprasčiausias variantas be jokio įdaro. Šviežia puri spurga, vos pravėsusi po kepimo ir gausiai apibarstyta cukraus pudra, kartais yra skanesnė už visas sudėtingas versijas.
Kaip laikyti
Mielinės spurgos pačios skaniausios tą pačią dieną, kol vidus dar minkštas ir purus. Atvėsusias laikau sandariame inde kambario temperatūroje ir stengiuosi suvalgyti per 1–2 dienas. Šaldytuve jos greičiau praranda malonią tekstūrą.
Jei kitą dieną spurga atrodo kiek sausesnė, ją galima labai trumpai pašildyti. Tačiau ką tik iškeptos jos vis tiek nepralenkiamos, todėl šio recepto paprastai nedarau milžiniškomis porcijomis.
Su kuo skaniausia valgyti
Man jos geriausios dar šiek tiek šiltos, su cukraus pudra ir puodeliu kavos, arbatos ar pieno. Jei norisi sodresnio deserto, šalia galima patiekti tirštos obuolienės ar uogienės. Vanilinis kremas taip pat labai tinka, tik tada spurgos jau tampa gerokai sotesnės.
O kokias spurgas prisimenate iš vaikystės – paprastas su cukraus pudra ar pripildytas uogiene? Parašykite komentaruose.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl spurgos gavosi kietos?
Dažniausia priežastis – per daug miltų arba per trumpas tešlos kildinimas. Tešla turėtų būti minkšta ir šiek tiek lipni, o po formavimo spurgoms reikia leisti dar kartą pakilti.
Kodėl spurgos prisigėrė aliejaus?
Dažnai taip nutinka, kai aliejus nepakankamai įkaitęs. Stenkitės palaikyti maždaug 170–175 °C temperatūrą ir vienu metu nekepti pernelyg daug spurgų.
Ar galima naudoti šviežias mieles?
Taip. Vietoj 7 g sausų mielių galima naudoti maždaug 20 g šviežių. Jas taip pat pirmiausia išmaišau šiltame piene su trupučiu cukraus ir miltų.
Ar galima spurgas kepti orkaitėje?
Galima, tačiau rezultatas bus kitoks – labiau primins minkštą mielinę bandelę nei tradicinę spurgą. Klasikinę plutelę ir tekstūrą suteikia būtent kepimas aliejuje.
