Šeštadienio vakarą buvau atsidaręs langą, nes namuose pasidarė tvanku. Po kelių minučių teko jį užtrenkti. Iš kaimyno sklypo kilo pilkšvas dūmas, vėjas jį nešė tiesiai per mūsų kiemą, o netrukus degėsių kvapas jau jautėsi ir kambaryje. Iš pradžių tik susierzinau, bet tada pagalvojau – o gal žmogus savo sklype iš tikrųjų turi teisę rudenį sudeginti sugrėbtus lapus?
Turinys (16)
- Pirmiausia išsiaiškinau vieną dalyką: lapai ir šakos teisiškai nėra tas pats
- Jeigu gyvenate mieste – atsakymas gana paprastas
- Nuo 2026 metų gegužės svarbus pokytis palietė ir sodų bendrijas
- Ta pati kryptis galioja ir miesteliuose bei kurortuose
- O jeigu gyvename kaime ar viensėdyje?
- Bet ką daryti, jeigu deginti leidžiama, o dūmai vis tiek eina į mano langus?
- Kur pranešti, jeigu lapai deginami dabar
- O jeigu tik noriu pasitikslinti taisykles?
- Kokia bauda gali grėsti už neteisėtą lapų deginimą
- „Bet aš deginu tik natūralius lapus“ – ar tai ką nors keičia?
- Net šakas galima deginti ne visur
- Dar viena detalė, apie kurią nebuvau pagalvojęs
- Ką tada daryti su maišais lapų?
- Kas man šioje istorijoje pasirodė svarbiausia
- Ką dabar daryčiau, jei situacija pasikartotų
- Dažniausiai užduodami klausimai
Prisipažinsiu, ilgą laiką ir pats buvau girdėjęs tą seną paaiškinimą: jei ne miestas, jei sukrauta krūva ir šalia stovi kibiras vandens, vadinasi, galima. Tačiau 2026 metais situacija jau kitokia.
Pradėjęs tikrinti galiojančias taisykles supratau, kad nuo gegužės jos buvo gerokai sugriežtintos, o atsakymas priklauso ne vien nuo to, kieno yra sklypas, bet ir nuo to, kur jis yra bei kas konkrečiai deginama.
Pirmiausia išsiaiškinau vieną dalyką: lapai ir šakos teisiškai nėra tas pats
Šitas skirtumas iš pradžių pasirodė smulkmena, bet iš tiesų jis labai svarbus. Dabartinė tvarka kai kuriais atvejais dar leidžia sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų dalių – medžių, krūmų ar lianų šakų ir stiebų. Vienoje ugniavietėje vieno deginimo metu toks kiekis negali viršyti 1 kubinio metro, ir tai galioja tik tada, kai konkrečioje teritorijoje toks deginimas nėra uždraustas.
Tačiau sugrėbti rudeniniai lapai nėra sumedėjusios augalų dalys. Todėl taisyklė „galima iki vieno kubo“ nereiškia, kad galima sukrauti kubinį metrą lapų ir ramiai juos padegti. Būtent čia, mano manymu, ir atsiranda daugiausia nesusipratimų tarp kaimynų.
Jeigu gyvenate mieste – atsakymas gana paprastas
Miestuose surinktų augalų ar jų dalių deginimas lauko sąlygomis yra draudžiamas. Išimtis susijusi su rekreaciniu sumedėjusių augalų deginimu specialiai tam nustatytose ir pažymėtose laužavietėse, tačiau tai nėra leidimas rudenį savo kieme susikurti lapų laužą.
Ar magnetukai gali sugadinti šaldytuvą: kas yra mitas, o kada verta būti atsargiems
Nereikia skalbti valandų valandas: ekspertas įvardijo geriausią režimą daugumai skalbinių
Ant padangų parašyta M+S, bet ar su jomis tikrai galima važiuoti žiemą Lietuvoje? Pardavėjų atsakymai nustebino
Išrinkta 2028 metų Europos žalioji sostinė: šį titulą anksčiau pelnė ir Vilnius
Jei elektra dingtų trims paroms, ar namuose turėtumėte viską? Šiuos daiktus geriau pasiruošti iš anksto
Šuo staiga pradėjo ant jūsų loti? Neskubėkite barti – kartais taip jis bando pasakyti tai, ko mes nepastebime
Vadinasi, jei mano kaimynas miesto sklype sugrėbtų lapus į krūvą ir vakare juos padegtų, vien faktas, kad tai jo privati žemė, situacijos nepakeistų. Privatus sklypas nėra teritorija, kurioje aplinkosaugos reikalavimai nustoja galioti.
Nuo 2026 metų gegužės svarbus pokytis palietė ir sodų bendrijas
Šita vieta mane nustebino labiausiai, nes būtent kolektyviniuose soduose rudeniniai laužai ilgus metus buvo beveik įprasto peizažo dalis. Nuo 2026 m. gegužės 1-osios draudimas buvo išplėstas ir į miestų teritorijas nepatenkančias mėgėjų sodų bendrijų teritorijas. Ten augalų atliekų deginti negalima, išskyrus teisės aktuose aiškiai numatytas išimtis.
Viena tokių išimčių – jau minėtas nedidelis, iki 1 kubinio metro, sumedėjusių augalų kiekis. Kitaip tariant, sausos nugenėtos šakos ir didžiulis drėgnų klevo lapų kalnas nėra tas pats. Rudeninių lapų deginimui ši išimtis netaikoma.
Ta pati kryptis galioja ir miesteliuose bei kurortuose
Miesteliuose surinktų augalų deginimas taip pat draudžiamas, išskyrus nustatytas sumedėjusių augalų išimtis. Dar griežčiau ir aiškiau situacija apibrėžta kurortuose bei kurortinėse teritorijose – ten augalų ar jų dalių deginimas lauke apskritai draudžiamas, išskyrus rekreacinį sumedėjusios medienos deginimą oficialiai tam skirtose laužavietėse.
Taigi žmogui, gyvenančiam kurorte, argumentas „aš tik lapus susitvarkau“ nėra pateisinimas. Lapus reikia kompostuoti, perduoti žaliųjų atliekų tvarkytojams arba naudotis kita savivaldybėje numatyta tvarka.
O jeigu gyvename kaime ar viensėdyje?
Čia atsakymas nebe toks trumpas. Kaimuose ir viensėdžiuose reikia žiūrėti konkrečios savivaldybės nustatytas deginimo sąlygas arba draudimus. Savivaldybės gali nustatyti papildomus reikalavimus, todėl tai, kas leidžiama vienoje vietoje, nebūtinai tokiomis pačiomis sąlygomis leidžiama kitoje.
Jeigu savivaldybė nėra nustačiusi atskiros leidžiančios tvarkos, galioja bendras draudimas su teisės aktuose numatytomis išimtimis. Dėl to vien pasakymas „čia juk kaimas“ šiandien nebėra pakankamas atsakymas. Reikia pasižiūrėti ir savo savivaldybės taisykles.
Bet ką daryti, jeigu deginti leidžiama, o dūmai vis tiek eina į mano langus?
Būtent šitas klausimas man buvo aktualiausias. Tarkime, žmogus yra teritorijoje, kurioje tam tikras deginimas leidžiamas, ir jis degina tai, ką teisės aktai iš tiesų leidžia. Ar tada kaimynas turi tiesiog užsidaryti langus ir kentėti?
Ne visai. Galiojantys reikalavimai nurodo, kad deginamos augalų dalys turi būti sausos, deginimas turi būti prižiūrimas, o intensyvūs dūmai neturi patekti į aplinkines gyvenamąsias teritorijas. Man tai buvo viena svarbiausių visos paieškos išvadų – teisėtai uždegtas laužas nesuteikia teisės nekreipti dėmesio į tai, kur vėjas neša dūmus.
Jeigu matau, kad visa dūmų juosta eina tiesiai į mūsų namą, pirmas normalus žingsnis, jei situacija saugi, yra paprašyti kaimyno ugnį užgesinti arba palaukti kitos dienos. Kartais žmogus tiesiog nemato iš savo kiemo, kur dūmas nusėda. Tačiau jei deginimas akivaizdžiai draudžiamas arba į prašymą nereaguojama, jau yra pagrindas kreiptis į atsakingas tarnybas.
Kur pranešti, jeigu lapai deginami dabar
Aplinkos apsaugos departamentas apie tuo metu vykstantį galimą aplinkosaugos pažeidimą rekomenduoja pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Tai taikoma ir lauko sąlygomis deginamų atliekų atvejams. Jei ugnis pradeda plisti, grasina pastatams, žmonėms, miškui ar kitam turtui, delsimo apskritai neturėtų būti.
Jei pavyko saugiai užfiksuoti situaciją, Aplinkos apsaugos departamentui galima pateikti ir nuotraukas ar vaizdo medžiagą. Man svarbu viena – dėl geros nuotraukos tikrai neverta eiti į kaimyno sklypą, stoti šalia ugnies ar konfliktuoti. Pakanka fiksuoti tai, kas matoma iš teisėtai prieinamos vietos.
O jeigu tik noriu pasitikslinti taisykles?
Jeigu laužas nedega ir situacija nėra skubi, o man tiesiog kyla klausimas, ar konkrečioje vietoje leidžiama deginti šakas, Aplinkos apsaugos departamento specialistai konsultuoja telefonu +370 700 02022. Kaimo vietovėje taip pat verta patikrinti savo savivaldybės atliekų tvarkymo ar aplinkosaugos taisykles.
Man šitas atskyrimas atrodo logiškas: konsultacija yra viena, o tuo metu vykstantis pažeidimas – kita. Nereikia laukti pirmadienio, jei šeštadienio vakarą kaimynas realiai degina tai, ką deginti draudžiama, arba ugnis jau tampa pavojinga.
Kokia bauda gali grėsti už neteisėtą lapų deginimą
Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnis numato atsakomybę už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus. Fiziniam asmeniui už tokį pažeidimą gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda.
Ir tai nebūtinai yra visa finansinė pasekmė. Jei dėl deginimo padaroma žala aplinkai, ji gali būti apskaičiuojama atskirai. O jeigu nekontroliuojama ugnis išplinta į mišką ar svetimą turtą, situacija jau gali tapti gerokai rimtesnė nei vien rudeninis ginčas dėl dūmų.
„Bet aš deginu tik natūralius lapus“ – ar tai ką nors keičia?
Man ir pačiam iš pradžių atrodė, kad tarp plastiko deginimo ir kelių maišų lapų turėtų būti milžiniškas teisinis skirtumas. Skirtumas tikrai yra, tačiau tai nereiškia, kad lapus galima deginti bet kur. Augalinės kilmės atliekų deginimą reglamentuoja atskiri reikalavimai.
Dar griežčiau žiūrima į bet kokių kitų atliekų primaišymą. Kartu su augalais negalima deginti buitinių, pramoninių ar kitų atliekų. Taigi į lapų laužą sumestos plastiko pakuotės, dažyta lenta ar kita buitinė šiukšlė problemą tik padidina.
Net šakas galima deginti ne visur
Vieno kubinio metro išimtis kartais suprantama pernelyg plačiai. Ji nereiškia, kad iki tokio kiekio šakų galima deginti bet kuriame kieme. Miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose toks buitinis šakų deginimas savo nuožiūra nėra leidžiamas.
Be to, augalų dalis draudžiama deginti arčiau kaip 50 metrų nuo miško, išskyrus teisės aktuose numatytas rekreacines laužavietes. Visais atvejais dar galioja gaisrinės saugos reikalavimai. Todėl prieš uždegant laužą neužtenka pasižiūrėti tik į vieną taisyklių punktą.
Dar viena detalė, apie kurią nebuvau pagalvojęs
Jeigu augalų ar šakų krūva sukrauta anksčiau nei prieš savaitę, prieš deginant ją reikia perkrauti. Priežastis labai paprasta – tokiose krūvose gali apsigyventi smulkūs gyvūnai. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip smulki taisyklė, bet rudenį šakų ir lapų krūvos tikrai tampa prieglobsčiu įvairiai gyvūnijai.
Vis dėlto lapų atveju daugeliui gyventojų šito klausimo apskritai nereikia spręsti ugnimi. Jei gyvename teritorijoje, kurioje deginimas draudžiamas, krūvos perkrovimas jos deginimo teisėtu nepadaro.
Ką tada daryti su maišais lapų?
Paprasčiausias variantas – kompostuoti. Nukritę lapai, nupjauta žolė, piktžolės ir smulkios šakos gali virsti naudinga organine medžiaga sodui. Jei savo sklype tam nėra vietos, žaliosios atliekos priimamos specialiose jų surinkimo ir kompostavimo aikštelėse, o dalyje savivaldybių naudojami ir atskiri žaliųjų atliekų konteineriai.
Aš po šitos situacijos į lapus pradėjau žiūrėti visai kitaip. Tai, ką vienas žmogus per valandą paverčia dūmais, kitame sklype po metų gali tapti kompostu. Ir nereikia nei ginčo su kaimynu, nei uždarytų langų, nei klausimo, ar vakare neatvažiuos pareigūnai.
Kas man šioje istorijoje pasirodė svarbiausia
Didžiausia mano klaida buvo manyti, kad yra viena paprasta taisyklė visai Lietuvai: „mieste negalima, kaime galima“. 2026 metais vaizdas gerokai tikslesnis. Miestai, miesteliai, kurortai, sodų bendrijos ir kaimo vietovės turi skirtingus niuansus, o kaimuose dar būtina atsižvelgti į savivaldybės sprendimus.
Dar svarbiau, kad paprasti lapai nėra tas pats, kas nedidelis sausų šakų kiekis. Jei kas nors sako, kad „iki kubo galima“, pirmiausia verta paklausti – kubo ko? Teisės aktuose numatyta išimtis kalba apie sumedėjusias augalų dalis, o ne apie rudenį sugrėbtą šlapių lapų kalną.
Ką dabar daryčiau, jei situacija pasikartotų
Jeigu dūmai vėl pradėtų eiti tiesiai į mūsų kiemą, pirmiausia pasižiūrėčiau, kas iš tiesų deginama ir kur yra sklypas. Jei galima normaliai ir saugiai susikalbėti, pirmiausia paprašyčiau kaimyno ugnį užgesinti. Man vis dar atrodo geriau problemą išspręsti dviem sakiniais per tvorą, negu pradėti nuo konflikto.
Tačiau jei matyčiau, kad deginamos lapų ar kitų atliekų krūvos vietoje, kur tai draudžiama, arba intensyvūs dūmai ir toliau eitų į gyvenamuosius namus, nebelaikyčiau to vien „kaimyno reikalu“. Galiojančios taisyklės tokį deginimą reguliuoja gana konkrečiai, o apie vykstantį galimą aplinkosaugos pažeidimą galima pranešti numeriu 112.
O jūsų kaimynystėje rudenį dar deginami lapai? Parašykite komentaruose – įdomu, ar po 2026 metų taisyklių pakeitimų žmonės apie naują tvarką apskritai žino.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar 2026 metais galima savo kieme deginti nukritusius lapus?
Negalima atsakyti vien pagal tai, kad sklypas yra privatus. Miestuose, miesteliuose, kurortuose, kurortinėse teritorijose ir mėgėjų sodų teritorijose lapų deginimui taikomi draudimai. Kaimuose ir viensėdžiuose reikia tikrinti konkrečios savivaldybės nustatytas sąlygas.
Ar sodų bendrijoje galima sudeginti iki 1 m³ lapų?
Ne. Iki 1 m³ išimtis tam tikromis sąlygomis taikoma nedideliam kiekiui sumedėjusių augalų dalių, pavyzdžiui, šakoms ar stiebams. Nukritusių lapų krūva nėra sumedėjusių augalų dalys.
Ką daryti, jeigu kaimyno dūmai eina tiesiai į mano namus?
Jei saugu, pirmiausia galima paprašyti deginimą nutraukti. Tačiau net tais atvejais, kai pats deginimas leidžiamas, jis turi būti organizuojamas taip, kad intensyvūs dūmai nepatektų į aplinkines gyvenamąsias teritorijas. Apie tuo metu vykstantį galimą aplinkosaugos pažeidimą galima pranešti telefonu 112.
Kokia bauda gali būti už neteisėtą lapų deginimą?
Fiziniam asmeniui už nukritusių medžių lapų ir kitų išvardytų augalinių atliekų deginimą pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus gali būti skiriama 30–230 eurų bauda. Jei padaroma žala aplinkai, ji gali būti vertinama papildomai.
Kur dėti lapus, jei jų deginti negalima?
Juos galima kompostuoti savo sklype arba pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikšteles. Kai kuriose savivaldybėse taip pat veikia atskiras žaliųjų atliekų surinkimas, todėl verta patikrinti vietinę tvarką.
