Nuskynęs paskutines vynuogių kekes krūmo dar nepamirštu. Per vasarą vynmedis augino ūglius, lapus ir brandino uogas, todėl rudenį jo užduotis pasikeičia – dabar svarbiausia užbaigti vegetaciją, subrandinti medieną ir pasiruošti žiemai. Dėl to rudeninis tręšimas nėra tas pats, kas pavasarinis.
Turinys (10)
- Kodėl rudenį neskubu su azotu
- Ką galima naudoti po derliaus
- Paprastesnis variantas – rudeninės trąšos vynuogėms
- O kaip su kompostu ir perpuvusiu mėšlu
- Medžio pelenus naudoju tik žinodamas dirvą
- Po sauso rudens vanduo gali būti svarbiau už trąšas
- Kada rudenį tręšti
- Dažniausios klaidos
- Ką verta prisiminti
- Dažniausiai užduodami klausimai
Aš pirmiausia pasižiūriu į patį augalą ir dirvą. Jei vynmedis augo stipriai, lapai buvo sveiki, o dirva reguliariai papildoma organinėmis medžiagomis, papildomų mineralinių trąšų kasmet gali ir nereikėti. Tačiau gausiai derėjusiam krūmui skurdesnėje dirvoje fosforo ir kalio papildymas gali būti naudingas.
Kodėl rudenį neskubu su azotu
Azotas skatina aktyvų vegetatyvinį augimą, todėl vėlyvą sezoną jo man reikia mažiausiai. Jei rudenį vynmedį gausiai patręščiau azotu, jis gali pradėti auginti naujus, minkštus ūglius, kurie iki šalčių nespės gerai sumedėti. Todėl rudeninėse trąšose ieškau mažai azoto arba jo visai vengiu.
Visai kitaip žiūriu į kalį ir fosforą. Kalis svarbus bendrai augalo vandens apykaitai ir audinių brendimui, o fosforas dalyvauja šaknų bei energijos apykaitos procesuose. Tačiau tai nereiškia, kad jų reikia berti kuo daugiau – perteklius dirvai taip pat nėra naudingas.
Ką galima naudoti po derliaus
Jei dirvai papildymo tikrai reikia, kaip orientyrą suaugusiam vynmedžiui galima naudoti maždaug 30–40 g superfosfato ir 20–30 g kalio sulfato. Vis dėlto tai nėra universali norma kiekvienam sklypui, nes trąšų koncentracija, dirvos sudėtis ir krūmo dydis skiriasi. Jei naudoju konkretų produktą, pirmiausia perskaitau jo gamintojo nurodytą normą.
Trąšų neberiu prie pat kamieno. Suaugusio vynmedžio aktyvios šaknys išsidėsčiusios gerokai plačiau, todėl trąšas paskirstau šaknų zonoje aplink augalą ir negiliai įterpiu į drėgną dirvą. Jei žemė visiškai sausa, pirma ją sudrėkinu arba tręšimą derinu su laistymu.
5 patarimai, padėsiantys bulves išlaikyti iki pavasario: mažiau pūva ir neskuba dygti
Lietuvoje artėja šalnos: kokias gėles reikia apsaugoti nuo pirmojo šalčio
Nusipirkote jautrų sodinuką spalį? Kartais geriau jo neskubėti kišti į šaltą žemę
Po žydėjimo neskubu kasti kardelių: palaukiu 30–40 dienų ir stebiu vieną svarbų dalyką
Šiuos medžius ir krūmus geriau sodinti rudenį: gerai prigyja ir greitai auga
Kopūstai nepajuoduos ir nesupus: kelios laikymo taisyklės, kurias dažnai pamirštamePaprastesnis variantas – rudeninės trąšos vynuogėms
Jei nenoriu atskirai matuoti kelių produktų, renkuosi vynuogėms arba vaisiniams augalams skirtas rudenines trąšas. Ieškau mišinio, kuriame mažai azoto, o pagrindinę dalį sudaro kalis ir fosforas. Tokiu atveju svarbiausia laikytis būtent ant pakuotės nurodytos dozės.
Skirtingų gamintojų sudėtis gali labai skirtis, todėl vieno produkto normos neperkeliu kitam. Jei etiketėje nurodytas kitoks kiekis nei įprastai naudoju, vadovaujuosi konkretaus produkto instrukcija.
O kaip su kompostu ir perpuvusiu mėšlu
Gerai perpuvęs kompostas man yra daug universalesnis rudeninis dirvos gerintojas nei šviežias mėšlas. Jo galima paskleisti aplink vynmedžio šaknų zoną ir lengvai įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį. Tai ne tik maisto medžiagos, bet ir organinė medžiaga, padedanti palaikyti geresnę dirvos struktūrą.
Šviežio mėšlo tiesiai prie šaknų rudenį nededu. Jame gali būti daug lengvai prieinamo azoto ir jis nėra tas pats, kas visiškai subrendęs kompostas. Jei naudoju organiką, renkuosi gerai perpuvusią.
Medžio pelenus naudoju tik žinodamas dirvą
Pelenai turi kalio ir kitų mineralinių medžiagų, todėl dažnai rekomenduojami kaip rudeninė trąša. Tačiau jie kartu kelia dirvos pH, todėl rūgštesnėje žemėje gali būti naudingi, o jau šarminėje – situaciją tik pabloginti. Dėl to pelenų neberiu kiekvienais metais vien iš įpročio.
Jei nežinau savo dirvos reakcijos, daug saugiau rinktis aiškios sudėties kalio trąšas arba pirmiausia pasidaryti dirvožemio tyrimą. Vynmedžiui svarbu ne vien tai, kiek maisto medžiagų yra žemėje, bet ir ar jis gali jas pasisavinti.
Po sauso rudens vanduo gali būti svarbiau už trąšas
Kartais vynmedžiui po derliaus labiau trūksta ne trąšų, o drėgmės. Jei rugsėjis ir spalis labai sausi, dirva giliai perdžiūvusi, todėl prieš žiemą krūmui gali būti naudinga gerai sudrėkinta šaknų zona. Vanduo taip pat padeda ištirpusioms maisto medžiagoms patekti ten, kur jas pasiekia šaknys.
Tačiau užmirkusioje vietoje papildomo vandens nepilu. Kaip ir su trąšomis, čia žiūriu į realią dirvos būklę, o ne į kalendorių. Vynmedis nemėgsta nei ilgalaikės sausros, nei stovinčio vandens.
Kada rudenį tręšti
Patogiausia tai daryti netrukus po derliaus nuėmimo, kol dirva dar neužšalusi ir šaknys tebėra aktyvios. Nelaukiu gilaus lapkričio, kai žemė jau labai šalta. Kita vertus, azotinėmis trąšomis naujo augimo skatinti tuo metu irgi nenoriu.
Jei dirva labai sausa, dieną prieš tręšimą ją sudrėkinu. Į sausą dulkėtą žemę pribertos granulės veiks daug prasčiau, kol negaus vandens.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – rudenį naudoti daug azoto turinčias universalias pavasarines trąšas. Jos gali paskatinti augimą tada, kai vynmedžiui jau reikia ruoštis ramybės laikotarpiui. Todėl visada pasižiūriu į NPK sudėtį, o ne vien į užrašą „vynuogėms“.
Antra klaida – trąšas suberti vienoje krūvelėje prie kamieno. Suaugusio vynmedžio maitinamosios šaknys išsidėsčiusios plačiau, todėl trąšas paskirstau per šaknų zoną. Taip jos panaudojamos daug racionaliau.
Trečia klaida – kiekvieną rudenį berti tokį patį kiekį nepriklausomai nuo augalo būklės. Jei dirvoje kalio ar fosforo jau pakanka, papildomas kiekis nebūtinai pagerins vynmedžio būklę. Ilgiau auginant vynuoges dirvožemio tyrimas padeda daug tiksliau suprasti, ko trūksta.
Ketvirta klaida – tikėtis, kad trąšos kompensuos sausą dirvą. Jei ruduo be lietaus, vandens trūkumas gali būti ne mažesnė problema nei maisto medžiagų stygius. Tręšimas ir drėgmė turi veikti kartu.
Ką verta prisiminti
Po derliaus vynmedžiui nereikia dar vienos augimo bangos – jam reikia ramiai užbaigti sezoną. Todėl azotą palieku pavasariui, o rudenį, jei to reikia dirvai, renkuosi fosforą, kalį arba subrendusį kompostą. Trąšas paskirstau ne prie pat kamieno, o šaknų zonoje.
Ir visada pasižiūriu į drėgmę. Sausą rudenį geras palaistymas gali būti ne mažiau svarbus už pačią trąšų saują. Tokia priežiūra nepadarys stebuklo per vieną sezoną, bet padeda vynmedžiui į žiemą įeiti geresnės būklės.
O jūs vynuoges po derliaus dar tręšiate, ar paliekate iki pavasario? Parašykite komentaruose, ką naudojate – mineralines trąšas, kompostą ar tik gerai palaistote.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar rudenį galima tręšti vynuoges universaliomis NPK trąšomis?
Galima tik tuomet, jei jų sudėtis tinkama rudeniui ir azoto dalis maža. Jei azoto daug, tokį mišinį geriau palikti pavasariui. Visada pasižiūriu į NPK skaičius, o ne vien į produkto pavadinimą.
Ar kalio sulfatas tinka vynuogėms?
Taip, tai dažnas kalio šaltinis, tinkamas rudeniniam papildymui, jei dirvoje kalio trūksta. Kiekį derinu prie konkretaus produkto ir dirvos, nes vienos universalios normos visiems krūmams nėra.
Ar galima naudoti tik kompostą?
Jei dirva gera ir vynmedis neparodo ryškių mitybos trūkumų, subrendęs kompostas gali būti visiškai pakankamas dirvos gerinimo būdas. Tačiau jis nepakeičia tikslingo kalio ar fosforo papildymo, jei tyrimai rodo aiškų jų trūkumą.
Ar rudenį būtina gausiai laistyti?
Ne, jei ruduo lietingas ir dirva jau pakankamai drėgna. Vandens daugiau reikia tada, kai šaknų zona pastebimai išdžiūvusi. Užmirkusioje žemėje papildomas laistymas tik pakenktų.
