Bulviniai blynai mūsų namuose niekada ilgai neužsibūna, tačiau kartais klasikinį variantą norisi padaryti sotesnį. Tada į tarkuotas bulves įmaišau kumpio, gerai tirpstančio sūrio ir žalumynų. Išorėje blynai apskrunda iki auksinės plutelės, o viduje lieka minkšti, su sūrio ir kumpio gabalėliais.
Turinys (11)
- Ingredientai
- Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
- Kodėl bulves būtina gerai nuspausti
- Kodėl miltų dedu labai nedaug
- Kumpis ir sūris keičia ne tik skonį
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos
- Kuo galima pakeisti kumpį
- Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
- Su kuo skaniausia valgyti
- Dažniausiai užduodami klausimai
Didžiausia šio recepto paslaptis yra ne papildomi prieskoniai ir net ne sūris. Tarkuotas bulves reikia labai gerai nuspausti, nes perteklinis skystis neleidžia paviršiui gražiai apskrusti ir verčia berti vis daugiau miltų.
Kai bulvių masė tinkamai paruošta, 700 gramų bulvių užtenka vos kelių šaukštų miltų, o rezultatas būna daug lengvesnis ir traškesnis.
Ingredientai
- 700 g nuskustų bulvių
- 150 g kumpio
- 100 g gerai tirpstančio puskiečio sūrio, pavyzdžiui, goudos
- 1 nedidelis svogūnas, apie 70 g
- 2 kiaušiniai
- 30 g kvietinių miltų
- dar 10–15 g miltų tik jei tikrai prireiktų
- 2 valg. š. smulkintų petražolių arba krapų
- apie 1/3 arbat. š. druskos
- maltų juodųjų pipirų pagal skonį
- 80–100 ml neutralaus aliejaus kepimui
Grietinės padažui
- 150 g grietinės
- 1 nedidelė česnako skiltelė
- 1 valg. š. smulkintų krapų
- 1 arbat. š. citrinos sulčių, nebūtina
- druskos pagal skonį

Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Bulves nulupu ir sutarkuoju stambia tarka. Ta pačia arba smulkesne tarka sutarkuoju svogūną ir iš karto sumaišau su bulvėmis. Svogūnas ne tik suteikia skonio, bet ir padeda tarkuotoms bulvėms taip greitai netamsėti.
Bulvių masę dedu į švarią virtuvinę drobelę, marlę arba labai tankų sietelį ir gerai nuspaudžiu. Ji neturi tapti visiškai sausa, tačiau paspaudus iš jos nebeturėtų tekėti bulvių sultys. Šitas žingsnis man svarbiausias, nes nuo jo labai priklauso būsima plutelė.
Kumpį supjaustau plonomis trumpomis juostelėmis arba mažais kubeliais, o sūrį sutarkuoju stambia tarka. Abu ingredientus dedu prie nuspaustų bulvių, suberiu smulkintus krapus arba petražoles. Viską lengvai permaišau, kad kumpis ir sūris pasiskirstytų po visą masę.
Kiaušinius atskirame dubenėlyje trumpai išplaku šakute ir supilu prie bulvių. Suberiu 30 gramų miltų, įberiu juodųjų pipirų ir tik nedidelį kiekį druskos. Kumpis bei sūris jau yra sūrūs, todėl druską visada geriau dėti atsargiai.
Masę gerai išmaišau ir pasižiūriu į konsistenciją. Ji turi laikytis ant šaukšto gana tvirta krūvele, o dubens apačioje neturėtų kauptis daug skysčio. Jei bulvės vis tiek išleidžia sulčių, jas pirmiausia nupilu ir tik tuomet sprendžiu, ar iš tiesų reikia dar 10–15 gramų miltų.
Į platesnę keptuvę įpilu maždaug 2–3 mm sluoksnį aliejaus ir kaitinu ant vidutinės kaitros. Nedidelis bulvių masės gabalėlis įdėtas į aliejų turi iš karto pradėti ramiai čirškėti. Jei aliejus rūksta arba masė per kelias sekundes tamsėja, kaitra yra per didelė.
Vienam blyneliui imu maždaug 1,5–2 valgomuosius šaukštus masės ir keptuvėje ją švelniai išploju. Stengiuosi, kad blyneliai būtų apie 7–8 mm storio. Per stori gali gražiai paruduoti išorėje, nors žalios bulvės centre dar nebus spėjusios suminkštėti.
Vienu metu kepu po 3–4 blynelius, kad keptuvė nebūtų perpildyta. Pirmąją pusę kepu maždaug 4 minutes, kol krašteliai tampa rusvai auksiniai ir tvirti. Tada atsargiai apverčiu ir kitą pusę kepu dar apie 3–4 minutes.
Pirmąjį iškeptą blynelį visada perlaužiu ir patikrinu. Bulvės viduje turi būti visiškai minkštos, o tešla – iškepusi. Jei išorė tamsėja per greitai, kaitrą sumažinu ir kitus blynelius kepu truputį ilgiau.
Iškeptus blynelius trumpam padedu ant popierinio virtuvinio rankšluosčio, kad susigertų perteklinis aliejus, o tada perkeliu ant grotelių. Karštų blynų nededu vieno ant kito ir neuždengiu, nes susidarę garai greitai suminkštintų traškią plutelę.
Padažui grietinę sumaišau su smulkintu česnaku, krapais ir, jei norisi gaivumo, šaukšteliu citrinos sulčių. Druskos įberiu tik paragavusi. Padažą patiekiu atskirai prie ką tik iškeptų karštų blynelių.
Kodėl bulves būtina gerai nuspausti
Žaliose tarkuotose bulvėse yra nemažai vandens. Jei visą tą skystį palieku dubenyje, masė tampa vis skystesnė ir automatiškai norisi berti daugiau miltų. Tada gaunu ne traškius bulvinius blynus, o sunkesnius miltinius paplotėlius.
Gerai nuspaustos bulvės daug greičiau apskrunda keptuvėje. Paviršiui nereikia pirmiausia išgarinti didžiulio kiekio vandens, todėl jis pradeda kepti ir formuoti plutelę. Dėl tos pačios priežasties masę kepu iš karto, o ne palieku valandai ant stalo.
Kodėl miltų dedu labai nedaug
Miltai čia turi tik padėti surišti kiaušinius ir bulves, o ne tapti pagrindine blynų dalimi. Pradžioje man visiškai pakanka 30 gramų. Jei bulvės gerai nuspaustos, papildomų miltų dažniausiai nė neprireikia.
Jei dubens apačioje vėl susikaupia skysčio, pirmiausia jį nupilu. Berti miltus tol, kol jie sugers visas bulvių sultis, nėra geras sprendimas, nes taip prarandama būtent ta lengva ir traški tekstūra, kurios norime.
Kumpis ir sūris keičia ne tik skonį
Kumpis suteikia sūrumo ir sodrumo, todėl su papildoma druska elgiuosi atsargiai. Sūris kepdamas tirpsta, o jo gabalėliai prie kraštelių gali net lengvai apskrusti. Tai suteikia labai malonų papildomą skonį, bet dėl to svarbu neperkaisti keptuvės.
Jei kaitra labai didelė, sūris ir ploni kumpio krašteliai pradės tamsėti dar bulvėms nespėjus iškepti. Vidutinė kaitra čia veikia geriau nei noras viską iškepti kuo greičiau.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Blynelius darau plonesnius, nei iš pirmo žvilgsnio norėtųsi. Maždaug 7–8 mm storis leidžia bulvėms centre iškepti tuo pačiu metu, kai išorė tampa gražiai traški. Be to, plonesnius blynus daug lengviau apversti.
Po kiekvienos porcijos bulvių masę trumpai permaišau ir patikrinu dugną. Jei atsirado naujų sulčių, jas nupilu. Bulvės skystį išleidžia ir jau sumaišytos su druska, todėl tai normalu.
Kepimo aliejaus negailiu tiek, kad keptuvės dugnas liktų beveik sausas, bet blynų jame ir neplukdau. Plonas 2–3 mm sluoksnis leidžia kraštams gražiai kepti. Prieš naują porciją palaukiu, kol aliejus vėl įkais.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – tarkuotas bulves tik lengvai nuspausti rankomis. Jose lieka per daug vandens, todėl masė greitai skystėja. Drobelė arba marlė leidžia išspausti gerokai daugiau skysčio ir labai pagerina rezultatą.
Antra klaida – daryti storus blynus ir kepti ant stiprios ugnies. Viršus paruduoja, sūris pradeda svilti, o žalios bulvės viduje lieka kietokos. Plonesni blyneliai ir vidutinė kaitra yra daug patikimesnis derinys.
Trečia klaida – karštus blynus sudėti į aukštą krūvą. Nuo jų kylantys garai lieka tarp sluoksnių ir per kelias minutes sunaikina traškią plutelę. Jei noriu išsaugoti traškumą, išdėlioju juos vienu sluoksniu.
Ketvirta klaida – gausiai pasūdyti dar prieš paragaujant. Kumpio ir sūrio sūrumas skiriasi priklausomai nuo produkto, todėl 1/3 arbatinio šaukštelio yra tik pradinis orientyras. Pirmą blynelį paragavusi galiu masę papildomai pagardinti.
Kuo galima pakeisti kumpį
Jei kumpio neturiu, galiu naudoti smulkiai supjaustytą jau iškeptą vištieną arba paprastą virtą dešrą. Svarbu, kad pasirinktas produktas nebūtų labai vandeningas. Šlapias įdaras vėl pridėtų drėgmės, kurią taip kruopščiai pašalinome iš bulvių.
Sūrį taip pat galima keisti kitu gerai tirpstančiu puskiečiu sūriu. Man tinka gouda, edamas arba kitas švelnaus skonio sūris. Labai kietas brandintas sūris suteiks daugiau skonio, bet mažiau to malonaus tirpumo.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Šie blynai patys skaniausi iš karto nuo keptuvės, todėl stengiuosi iškepti tiek, kiek tuo metu suvalgysime. Likusius visiškai atvėsinu ir laikau uždengtame inde šaldytuve iki 2–3 dienų. Dėl kumpio ir sūrio kambario temperatūroje ilgam jų nepalieku.
Norėdama grąžinti traškesnę plutelę, blynelius vienu sluoksniu dedu į maždaug 190 °C orkaitę ir pašildau 8–10 minučių. Mikrobangų krosnelė juos taip pat sušildo, tačiau paviršius tampa minkštas. Jei traškumas svarbus, orkaitė arba karšto oro gruzdintuvė tinka geriau.
Su kuo skaniausia valgyti
Man geriausia kompanija šiems blynams yra paprastas grietinės, česnako ir krapų padažas. Jo rūgštelė subalansuoja keptas bulves, sūrį ir kumpį. Prie šono dar patiekiu šviežių agurkų, pomidorų arba lengvų lapinių salotų.
Tokie blynai tinka ir sotiems pusryčiams, ir greitai vakarienei. Kadangi pačiame blyne jau yra bulvių, mėsos ir sūrio, papildomo sunkaus garnyro nereikia. Karštas traškus blynelis ir gaivus padažas man čia yra geriausias derinys.
O jūs į bulvinius blynus esate dėję kumpio ir sūrio, ar vis dėlto labiausiai mėgstate klasikinius? Parašykite komentaruose – įdomu, kokį priedą renkatės dažniausiai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar bulves geriau tarkuoti stambiai ar smulkiai?
Šiam variantui man labiau patinka stambi tarka, nes išlieka aiškesnė bulvių tekstūra ir blynelių kraštai tampa traškesni. Smulkiai tarkuotos bulvės duotų vientisesnę, labiau klasikinius lietuviškus bulvinius blynus primenančią masę.
Ar galima visai nedėti miltų?
Jei bulvės labai krakmolingos ir puikiai nuspaustos, teoriškai masė gali laikytis ir su kiaušiniais. Vis dėlto nedidelis 30 gramų miltų kiekis suteikia daugiau stabilumo, ypač kai dedamas kumpis ir sūris. Daugiau jų berti be reikalo nerekomenduoju.
Kodėl blynai limpa prie keptuvės?
Dažniausiai keptuvė arba aliejus dar nepakankamai įkaitę, arba blyną mėginama apversti per anksti. Pirmoji pusė turi spėti suformuoti tvirtą auksinę plutelę. Tik tada mentelė lengvai palenda po blynu.
Ar galima kepti orkaitėje?
Galima, tačiau tekstūra bus kitokia ir plutelė nebus tokia pati kaip keptuvėje. Tokiu atveju formuočiau plonus paplotėlius ant kepimo popieriaus, patepčiau aliejumi ir kepčiau iki visiško bulvių suminkštėjimo, apversdama įpusėjus kepimui.
Ar galima masę pasiruošti iš anksto?
Geriau ne. Tarkuotos žalios bulvės laikui bėgant išleidžia vis daugiau skysčio ir tamsėja, todėl masę ruošiu prieš pat kepimą. Ingredientus galima iš anksto susipjaustyti ir sutarkuoti atskirai, tačiau bulves tarkuoju paskutines.























