Mano šuo turi vieną ypatingą talentą – vos atsisėdu valgyti, jis atsiranda šalia ir pažvelgia tokiomis akimis, kad atrodo, jog nevalgė mažiausiai tris dienas. Kartais net nusijuokiu, nes puikiai žinau, kad savo dubenėlį jis jau ištuštino. Anksčiau retkarčiais pasidalydavau nedideliu kąsneliu nuo stalo, manydama, kad toks skanėstas tikrai nepakenks. Tačiau kuo daugiau domėjausi šunų mityba, tuo aiškiau supratau, kad mūsų maistas augintiniams ne visada saugus.
Turinys (14)
- 1. Šokoladas ir kakava
- 2. Vynuogės ir razinos
- 3. Svogūnai, česnakai ir laiškiniai česnakai
- 4. Virti kaulai
- 5. Dešra, dešrelės ir rūkyti mėsos gaminiai
- 6. Produktai su ksilitoliu
- 7. Alkoholis ir žalia mielinė tešla
- 8. Makadamijų riešutai
- 9. Kava, stipri arbata ir energiniai gėrimai
- 10. Avokadas: didžiausias pavojus gali būti kauliukas
- Kuo galima saugiau pavaišinti šunį?
- Ką daryti, jei šuo suėdė pavojingą produktą?
- Dažniausios klaidos šeriant šunį
- Dažniausiai užduodami klausimai
Labiausiai mane nustebino tai, kad kai kurie visiškai įprasti produktai šuniui gali sukelti sunkų apsinuodijimą. Vynuogės, šokoladas ar saldumynai su ksilitoliu nėra tiesiog netinkami skanėstai – tam tikrais atvejais jie gali kelti pavojų gyvybei.
Kita vertus, ne visi šiame straipsnyje aptariami produktai vienodai nuodingi: kai kurių problema yra didelis riebalų kiekis, druska ar užspringimo rizika. Todėl nusprendžiau susidaryti aiškų sąrašą, kuo savo šuns niekada nevaišinu ir ką daryčiau, jei jis ką nors pavojingo vis dėlto suėstų.
1. Šokoladas ir kakava
Šokoladas man yra vienas mėgstamiausių saldumynų, tačiau savo šuniui jo neduodu nė gabalėlio. Kakavoje yra teobromino ir kofeino – medžiagų, kurias šuns organizmas skaido daug lėčiau negu žmogaus. Apsinuodijimas gali sukelti vėmimą, neramumą, padažnėjusį širdies plakimą, drebulį ar net traukulius. Kuo daugiau kakavos produkte, tuo didesnė rizika, todėl juodasis ir kepiniams skirtas nesaldintas šokoladas ypač pavojingi.
Rizika priklauso nuo suėsto kiekio, šokolado rūšies ir šuns svorio, todėl vieno visiems šunims vienodai pavojingo kąsnio dydžio nėra. Vis dėlto jei šuo suėdė šokolado, nedelsdama kreipčiausi į veterinarą, kad jis įvertintų situaciją. Ypač svarbu nedelsti, jei tai mažas šuo arba buvo suėsta daug kakavos turinčio produkto.
2. Vynuogės ir razinos
Štai šis faktas mane kadaise nustebino labiausiai. Vynuogės mums atrodo nekaltas vaisius, tačiau šunims jos gali sukelti ūminį inkstų pažeidimą. Tas pats galioja razinoms, kurios gali slėptis sausainiuose, bandelėse, pyraguose ir kituose kepiniuose. Svarbiausia tai, kad saugus vynuogių ar razinų kiekis šunims nėra nustatytas.
Vienas šuo gali suėsti kelias vynuoges ir iš pradžių neparodyti jokių simptomų, o kitam net mažesnis kiekis gali būti pavojingas. Bėda ta, kad iš anksto neįmanoma patikimai nustatyti, kuris augintinis sureaguos stipriai. Todėl jei mano šuo suėstų nors vieną vynuogę ar raziną, nelaukčiau, kol pasirodys vėmimas ar silpnumas. Iškart skambinčiau veterinarui.
3. Svogūnai, česnakai ir laiškiniai česnakai
Svogūnų ir česnakų yra daugybėje naminių patiekalų, todėl šį pavojų lengva pamiršti. Šiose daržovėse esančios medžiagos gali pažeisti šunų raudonuosius kraujo kūnelius ir sukelti mažakraujystę. Pavojus išlieka ir tada, kai svogūnai ar česnakai yra virti, kepti, džiovinti arba sumalti į miltelius. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į įvairius prieskonių mišinius.
Mažas atsitiktinis trupinėlis nebūtinai sukels apsinuodijimą, tačiau tyčia šiomis daržovėmis šuns nešeriu. Neduodu ir kotletų, padažų ar sriubų likučių, kuriuose daug svogūnų arba česnakų. Kai kurie apsinuodijimo požymiai gali pasireikšti ne iš karto, todėl įtarusi, kad šuo suėdė reikšmingą kiekį, pasitarčiau su veterinaru.
4. Virti kaulai
Vis dar pasitaiko žmonių, manančių, kad šuo būtinai turi graužti kaulus. Tačiau virti ir kepti kaulai, ypač paukštienos, gali skilti į aštrias dalis. Tokie gabalėliai gali įstrigti gerklėje, sužeisti virškinamąjį traktą arba sukelti žarnyno nepraeinamumą. Dėl šios priežasties nuo mūsų pietų stalo likusių kaulų šuniui neduodu.
Net žali kaulai nėra visiškai saugūs, nes gali pažeisti dantis, sukelti užspringimą ar žarnyno užsikimšimą. Jeigu noriu, kad augintinis turėtų ką graužti, renkuosi specialiai šunims skirtą, jo dydžiui ir kramtymo įpročiams tinkamą gaminį. Ir net tokio skanėsto nepalieku be priežiūros.
5. Dešra, dešrelės ir rūkyti mėsos gaminiai
Čia svarbu atskirti tikrą apsinuodijimą nuo netinkamos kasdienės mitybos. Nedidelis paprastos dešros kąsnelis nebūtinai sukels skubią nelaimę, tačiau dešra nėra geras skanėstas šuniui. Joje dažnai gausu druskos, riebalų ir prieskonių, o kai kuriuose gaminiuose būna svogūnų ar česnakų. Per daug riebaus maisto gali sukelti virškinimo sutrikimų, o jautresniems šunims padidinti pankreatito riziką.
Todėl kai pjaustau dešrą sumuštiniams, savo augintinio ja nevaišinu. Man daug ramiau pasiūlyti jam įprastą šunų skanėstą negu spėlioti, kokie prieskoniai slypi pirktame mėsos gaminyje. Be to, įpratinus šunį nuolat gauti kąsnelių nuo stalo, vėliau tampa sunkiau atsispirti jo prašymams.
6. Produktai su ksilitoliu
Ksilitolis man atrodo vienas klastingiausių pavojų, nes dažnai slepiasi produktuose, kurie pažymėti užrašu „be cukraus“. Šio saldiklio gali būti kramtomojoje gumoje, saldainiuose, kai kuriuose kepiniuose, riešutų kremuose ir net dantų pastoje. Sudėties sąraše jis gali būti nurodytas kaip ksilitolis arba E967. Šunims ši medžiaga gali sukelti labai staigų cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą, o didesnė dozė – sunkų kepenų pažeidimą.
Ypač pavojinga tai, kad pirmieji požymiai gali atsirasti labai greitai. Šuo gali pradėti vemti, silpti, svirduliuoti, drebėti arba patirti traukulius. Todėl įtarusi, kad augintinis suėdė produktą su ksilitoliu, iš karto ieškočiau skubios veterinarinės pagalbos, net jei šuo dar atrodo visiškai sveikas. Produkto pakuotę pasiimčiau kartu, kad veterinaras galėtų patikrinti sudėtį.
7. Alkoholis ir žalia mielinė tešla
Alkoholiniai gėrimai ir maistas su alkoholiu šunims gali sukelti sunkų apsinuodijimą. Gyvūnas gali prarasti koordinaciją, vemti, tapti vangus, o sunkesniais atvejais gali sutrikti kvėpavimas. Todėl alkoholį visada laikau ten, kur augintinis jo nepasieks. Tas pats galioja ir saldumynams, kuriuose yra nemažai alkoholio.
Ne mažiau pavojinga žalia mielinė tešla. Patekusi į šuns skrandį ji gali toliau kilti, didėti ir sukelti skausmingą pilvo išsipūtimą. Be to, rūgimo metu gali susidaryti alkoholis, kuris taip pat nuodija gyvūną. Jei šuo suėstų žalios mielinės tešlos, tai laikyčiau skubios veterinarinės pagalbos reikalaujančia situacija.
8. Makadamijų riešutai
Ne visi riešutai vienodi, tačiau makadamijų savo šuniui neduočiau jokiu būdu. Jie gali sukelti silpnumą, vėmimą, drebulį, pakilusią kūno temperatūrą ir koordinacijos sutrikimus. Kartais ypač pastebimas užpakalinių kojų silpnumas. Nors apsinuodijimo eiga gali skirtis, įtarus, kad šuo suėdė makadamijų, reikia pasitarti su veterinaru.
Kitus riešutus taip pat vertinu atsargiai, nes jie kaloringi, riebūs ir kartais kelia užspringimo pavojų. Ypač vengiu sūdytų, prieskoniais gardintų riešutų. Šuniui tikrai nereikia ragauti kiekvieno produkto, kurį valgome mes.
9. Kava, stipri arbata ir energiniai gėrimai
Kofeinas veikia šuns nervų sistemą ir širdį, o didesni jo kiekiai gali sukelti rimtą apsinuodijimą. Pavojų kelia ne tik kava puodelyje, bet ir kavos tirščiai, kofeino tabletės bei energiniai gėrimai. Apsinuodijęs šuo gali tapti neįprastai neramus, pradėti drebėti, dažniau kvėpuoti arba patirti širdies ritmo sutrikimų. Todėl šiuos produktus laikau nepasiekiamus augintiniui.
Jei šuo netyčia palaižė kelis lašus silpnos arbatos, rizika nebūtinai tokia pati kaip suėdus kavos tirščių ar kofeino tablečių. Vis dėlto kilus abejonių svarbu įvertinti kiekį, šuns svorį ir produkto stiprumą. Jei buvo suėstas koncentruotas kofeino šaltinis, veterinaro pagalbos ieškočiau nedelsdama.
10. Avokadas: didžiausias pavojus gali būti kauliukas
Avokadas šiame sąraše šiek tiek kitoks. Nedidelis prinokusio avokado minkštimo kiekis daugeliui šunų nėra toks nuodingas kaip ksilitolis ar vynuogės. Tačiau minkštimas riebus, todėl gali sukelti virškinimo sutrikimų, o jautresniems augintiniams netikti. Be to, avokado žievėje ir kitose augalo dalyse yra medžiagų, kurių šunims geriau vengti.
Man didžiausią nerimą kelia didelis avokado kauliukas. Jei šuo jį prarytų, galėtų užspringti arba patirti žarnyno nepraeinamumą. Todėl avokadų kauliukus iš karto išmetu į augintiniui nepasiekiamą šiukšliadėžę. Jei šuo kauliuką jau prarijo, nedelsdama kreipčiausi į veterinarą, net jei iš pradžių nepastebėčiau jokių simptomų.
Kuo galima saugiau pavaišinti šunį?
Kai noriu palepinti augintinį, renkuosi paprastesnius ir jam tinkamus produktus. Sveikam šuniui nedideliais kiekiais dažnai tinka paprastos morkos, agurkai ar obuolio gabalėliai be sėklų ir sėklalizdžio. Kartais galima pasiūlyti ir truputį virtos vištienos be kaulų, odos, druskos bei prieskonių. Vis dėlto kiekvieno šuns virškinimas ir sveikatos poreikiai skiriasi, todėl naują produktą duodu labai mažais kiekiais.
Net ir tinkami skanėstai neturėtų pakeisti visaverčio šuns maisto. Jei augintinis serga, turi antsvorio, maisto alergijų ar jam paskirta speciali dieta, dėl papildomų kąsnelių geriausia pasitarti su veterinaru. Man patinka palepinti savo šunį, bet dar svarbiau žinoti, kad tai nepakenks jo sveikatai.
Ką daryti, jei šuo suėdė pavojingą produktą?
Pirmiausia stengčiausi nepanikuoti, tačiau ir nelaukčiau, kol pasirodys apsinuodijimo požymiai. Jei šuo suėdė vynuogių, razinų, ksilitolio turintį produktą, šokolado ar kito galimai nuodingo maisto, nedelsdama skambinčiau veterinarui arba į visą parą veikiančią veterinarijos kliniką. Pasakyčiau, ką tiksliai augintinis suėdė, kiek maždaug, kada tai įvyko ir kiek šuo sveria. Jei turiu produkto pakuotę, ją išsaugoju ir pasiimu vykdama į kliniką.
Labai svarbu savarankiškai nebandyti sukelti šuniui vėmimo. Internete kartais patariama naudoti įvairius naminius būdus, tačiau netinkamas vėmimo sukėlimas gali pabloginti gyvūno būklę. Taip pat neduočiau jokių vaistų, druskos ar kitų priemonių nepasitarusi su specialistu. Kuo anksčiau veterinaras įvertina apsinuodijimo riziką, tuo daugiau galimybių laiku suteikti tinkamą pagalbą.
Mano svarbiausia taisyklė: jei šuo suėdė vynuogių, razinų, ksilitolio turintį produktą ar kitą galimai nuodingą maistą, nelaukiu simptomų ir iš karto kreipiuosi į veterinarą. O vėmimo namuose nesukeliu, nebent tai aiškiai nurodo veterinarijos specialistas.
Dažniausios klaidos šeriant šunį
Didžiausia klaida, mano manymu, yra įsitikinimas, kad mažas kąsnelis visada saugus. Vieniems produktams pavojus priklauso nuo dozės, tačiau kitų, pavyzdžiui, razinų, poveikio konkrečiam šuniui patikimai numatyti negalime. Dar viena klaida – nepatikrinti saldumynų ar riešutų kremų sudėties. Net ant pakuotės esantis užrašas „be cukraus“ nepasako, ar produktas saugus augintiniui.
Taip pat stengiuosi nepalikti maisto ant žemo stalo ar atviroje šiukšliadėžėje. Smalsus šuo gali pasiekti produktus, kurių jam niekada tyčia neduotume. Ypač saugau šokoladą, razinas, kramtomąją gumą ir kitus pavojingus skanėstus. Kartais geriausia apsauga – tiesiog pasirūpinti, kad augintinis jų negalėtų pasiekti.
O jūsų šuo irgi mėgsta graudžiai prašyti kąsnelių nuo stalo? Gal kada nors nustebote sužinoję, kad visai įprastas produktas jam gali būti pavojingas? Pasidalykite komentaruose, kokiais saugiais skanėstais lepinat savo augintinį – man labai įdomi kitų šeimininkų patirtis!
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar viena vynuogė tikrai gali pakenkti šuniui? Kai kuriems šunims net nedidelis vynuogių ar razinų kiekis gali sukelti sunkų apsinuodijimą. Kadangi saugi dozė nėra nustatyta, kiekvieną tokį atvejį reikėtų aptarti su veterinaru. Laukti, kol gyvūnas pradės vemti ar taps vangus, nerekomenduojama.
Ar galima šuniui duoti mažą gabalėlį dešros? Vienas nedidelis kąsnelis nebūtinai sukels apsinuodijimą, tačiau dešra nėra tinkamas kasdienis skanėstas. Joje gali būti daug druskos, riebalų, svogūnų ar česnakų. Todėl geriau rinktis specialius šunų skanėstus arba nedidelį kiekį paprasto, saugiai paruošto maisto.
Ar reikia kviesti veterinarą, jei šuo atrodo sveikas? Jei gyvūnas suėdė galimai nuodingą produktą, veterinaro konsultacijos nereikėtų atidėti vien todėl, kad kol kas nėra simptomų. Kai kurių apsinuodijimų požymiai atsiranda vėliau, o ankstyvas gydymas gali būti labai svarbus. Skubumas priklauso nuo konkrečios medžiagos ir suėsto kiekio, todėl geriausia situaciją iš karto aptarti su specialistu.




















