Į rūsį nusileidau visai ne dėl remonto. Norėjau pasiimti dviratį, kol savaitgalį dar galima išvažiuoti neprisiminus, kur padėjau pirštines. Atrakinu duris, žengiu žingsnį ir girdžiu keistą garsą – ne dviračio grandinės, o vandens po batu. Pašviečiau telefonu ir pamačiau, kad grindys blizga, palei sieną stovi bala, o ant tinko matyti tamsios drėgmės dėmės. Dviračio tą rytą taip ir neišsivedžiau.
Turinys (8)
- Pirmiausia turėjau išsiaiškinti, iš kur atsirado vanduo
- Vieno dalyko rūsyje tikrai nedaryčiau
- Kas turi mokėti, jei kalta bendra namo konstrukcija?
- Administratorius negali vien numoti ranka
- Tikra teismo byla privertė kitaip pažvelgti į sąskaitas
- Ar draudimas padengtų rūsyje sugadintus daiktus?
- Kokių dokumentų paprašyčiau prieš mokėdamas?
- Galiausiai supratau, dėl ko iš tikrųjų turėjome ginčytis
Kol apžiūrinėjau rūsį, prie durų susirinko keli kaimynai. Vienas buvo įsitikinęs, kad trūko senas vamzdis, kitas rodė į šlapią sieną ir kalbėjo apie prastą pamatų hidroizoliaciją. Trečias iškart paklausė, kiek mums visiems kainuos remontas. Tada ir kilo klausimas, į kurį iš pradžių niekas negalėjo atsakyti: ar tikrai už kiekvieną užlietą rūsį turi mokėti visi daugiabučio gyventojai?
Pirmiausia turėjau išsiaiškinti, iš kur atsirado vanduo
Po stipraus lietaus lengviausia apkaltinti pačią liūtį. Tačiau vanduo rūsyje nebūtinai reiškia, kad jis prasiskverbė pro pamatus. Kartais prateka bendras vandentiekio vamzdis, užsikemša nuotekų sistema arba lietaus vanduo kaupiasi prie pastato ir randa kelią per nesandarias konstrukcijas. Šios priežastys svarbios ne tik remontui – nuo jų gali priklausyti ir atsakomybė už žalą.
Paaiškėjo, kad panašios problemos Lietuvoje tikrai nėra retenybė. Pavyzdžiui, 2025 metų liepą po smarkios liūties Vilniaus Kalnėnų gyvenvietėje buvo apsemti kiemai ir rūsiai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai tuomet atkreipė dėmesį, kad smarkiai įmirkusi žemė nebesugeria viso kritulių vandens. Tačiau tai, kas nutiko vienoje gyvenvietėje, dar neįrodo, kodėl vanduo pateko į konkretų daugiabutį.
Vieno dalyko rūsyje tikrai nedaryčiau
Pamatęs vandenį iš pradžių pagalvojau apie kibirą ir šluotą, bet čia skubėti pavojinga. Rūsiuose dažnai būna elektros laidų, lizdų ar skydinių, todėl užlietoje patalpoje pirmiausia reikia įvertinti elektros pavojų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pataria elektrą išjungti tik stovint sausoje vietoje. Jeigu skydinė apsemta, jos liesti negalima – kilus pavojui reikia skambinti 112.
Todėl pirmasis mano veiksmas būtų ne vandens siurbimas, o pranešimas namo administratoriaus avarinei tarnybai arba bendrijos atsakingam asmeniui. Jei saugu, galima nufotografuoti vandens lygį, šlapias sienas ir sugadintus daiktus. Šios nuotraukos vėliau gali praversti nustatant žalą. Tačiau dėl nė vieno dviračio ar dėžės neverta rizikuoti sveikata.

Kas turi mokėti, jei kalta bendra namo konstrukcija?
Čia radau svarbiausią teisinę detalę. Lietuvos Civilinio kodekso 4.82 straipsnis nustato, kad namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo patalpos ir bendros inžinerinės sistemos priklauso butų bei kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vadinasi, jei remontuoti reikia bendrus namo pamatus ar bendrą vamzdyną, išlaidos paprastai tenka savininkams proporcingai jų nuosavybės daliai. Tai nėra vien pirmojo aukšto ar rūsio patalpomis besinaudojančių žmonių rūpestis.
Tačiau svarbu nesupainioti dviejų dalykų: kas finansuoja bendro turto remontą ir kas turi atlyginti konkrečiam žmogui padarytą žalą. Tai ne visada tas pats. Jei sugadintas mano dviratis, neužtenka pasakyti, kad remontas bendras ir sąskaitą padalysime visiems. Reikia atskirai išsiaiškinti, ar yra atsakingas už žalą asmuo, kokia tikroji priežastis ir ar nuostolius dengia draudimas.
Administratorius negali vien numoti ranka
Dar vienas mano atradimas – administratoriaus pareiga nėra vien kas mėnesį atsiųsti sąskaitą. Pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintus administravimo nuostatus jis organizuoja bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą. Jei jų būklė kelia grėsmę žmonėms, aplinkai ar pačiam turtui, administratorius privalo imtis būtinų priemonių grėsmei pašalinti. Žinoma, tai dar nereiškia, kad kiekvienu atveju administratorius asmeniškai atsako už visus nuostolius.
Ypač įdomi nuo 2025 metų lapkričio 1 dienos galiojanti nuostatų redakcija. Jos 13 punkte numatyta, kad skubiems bendrojo turto gedimų ir avarijų šalinimo darbams naudojamos tam skirtos sukauptos savininkų lėšos. Jeigu jų nepakanka, trūkstamą sumą proporcingai padengia patalpų savininkai. Taigi kaimynų balsavimas nėra sąlyga kiekvienam skubiam darbui, tačiau darbų būtinumą ir išlaidas vis tiek reikia pagrįsti dokumentais.
Tikra teismo byla privertė kitaip pažvelgti į sąskaitas
Ieškodamas atsakymo radau labai iškalbingą 2025 metų birželio 30 dienos Šiaulių apylinkės teismo sprendimą. Byla kilo dėl vandeniu užlieto daugiabučio rūsio, kuriame trūko bendro šalto vandens stovo ventilio jungtis. Draudimo bendrovė buvo išmokėjusi 2 108,74 euro ir siekė šią sumą prisiteisti iš namo administratorės. Ši istorija nebuvo susijusi su liūtimi, tačiau labai gerai parodo, kodėl svarbu nustatyti tikrąją užliejimo priežastį.
Teismas ieškinį patenkino tik iš dalies – priteisė 1 190,09 euro turtinės žalos atlyginimą. Dalis prašytų išlaidų nebuvo pakankamai pagrįstos: ginčytasi dėl sugadintų daiktų priklausomybės ir dėl to, kokį plotą iš tiesų reikėjo valyti. Mane nustebino būtent ši detalė. Net kai vamzdžio gedimas nustatytas, kompensacijos dydis negali būti tiesiog parašytas iš akies.
Ar draudimas padengtų rūsyje sugadintus daiktus?
Atsakymas priklauso nuo draudimo sutarties. Lietuvos bankas aiškina, kad būsto konstrukcijų ir namų turto draudimas gali apimti skirtingus objektus, o apsaugos ribos nustatomos konkrečiame polise. Dar svarbiau, ar draudžiami daiktai, laikomi rūsyje, ir ar apdrausta būtent tokia užliejimo priežastis. Staigus vamzdžio trūkimas, liūties vanduo ir ilgalaikis drėgmės skverbimasis per sieną draudimo taisyklėse gali būti vertinami skirtingai.
Jeigu vanduo būtų sugadinęs mano dviratį, draudikui pateikčiau nuotraukas, daikto įsigijimo dokumentus, jei juos turiu, ir administratoriaus parengtą įvykio aktą. Apie žalą praneščiau sutartyje nustatytais terminais, nelaukdamas, kol kaimynai susitars dėl remonto. Taip pat patikrinčiau, ar pats daugiabutis neturi bendro turto draudimo. Vien tai, kad esu apsidraudęs butą, dar nereiškia, kad automatiškai apdraustas ir visas rūsyje laikomas turtas.

Kokių dokumentų paprašyčiau prieš mokėdamas?
Man neužtektų vien pranešimo, kad rūsiui reikia remonto ir sąskaita bus įtraukta į kitą mokėjimą. Pirmiausia raštu paprašyčiau apžiūros arba defektų akto, kuriame nurodyta tikėtina vandens atsiradimo priežastis. Taip pat norėčiau matyti darbų sąmatą, jų būtinumą pagrindžiančius dokumentus ir informaciją apie naudojamas kaupiamąsias lėšas. Jei darbai jau atlikti, prašyčiau susipažinti su priėmimo aktu ir išlaidų pagrindimu.
Pagal administravimo nuostatus dėl apskaičiuotų mokėjimų bei atliktų darbų galima raštu kreiptis į administratorių, kuris paprastai turi atsakyti per 15 darbo dienų. Jei administratorius nereaguoja arba vengia pateikti informaciją apie savo veiklą, jo veiklos priežiūros klausimu galima kreiptis į savivaldybę. Vis dėlto pati savivaldybė automatiškai nenuspręs, kuris konkretus asmuo turi atlyginti sugadintą dviratį – individualus ginčas dėl žalos gali pareikalauti atskiro sprendimo.
Galiausiai supratau, dėl ko iš tikrųjų turėjome ginčytis
Visas kaimynų pokalbis prasidėjo nuo klausimo, kas mokės. O man, išsiaiškinus taisykles, jis pasirodė gerokai per ankstyvas. Kol nežinome, ar vanduo atsirado dėl bendro vamzdžio, pamatų, nuotekų sistemos ar kitos priežasties, neturime pakankamai faktų atsakomybei nustatyti. Jeigu pašalinsime tik balą, bet ne jos priežastį, kitas stiprus lietus vėl gali atnešti tą patį ginčą.
Dviračio pasivažinėjimą atidėčiau, tačiau rūsio problemos tikrai nepalikčiau iki pavasario. Vandeniui pasitraukus dar reikia įvertinti drėgmės poveikį konstrukcijoms, elektros įrangai ir tinkamai išdžiovinti patalpas. Ši istorija man priminė paprastą dalyką: daugiabutyje verta ne tik žinoti savo teises, bet ir laiku pareikalauti aiškių dokumentų.
O jūsų daugiabučio rūsys kada nors buvo užlietas? Ar kaltas buvo trūkęs vamzdis, stiprus lietus, o gal iki šiol niekas nenustatė tikrosios priežasties? Labai įdomu, ar administratorius sureagavo greitai ir kaip sprendėte remonto išlaidų klausimą. Pasidalykite patirtimi komentaruose – tokios istorijos gali būti naudingos daugeliui daugiabučių gyventojų.




















