Du kartus per metus persukti laikrodžius daugeliui europiečių jau tapo įprasta tradicija. Tačiau pasaulyje vis daugiau valstybių nusprendžia jos atsisakyti. Sezoninis laiko keitimas kelia klausimų ne tik dėl energijos taupymo, bet ir dėl poveikio žmonių sveikatai, miegui bei kasdieniam gyvenimui.
Turinys (5)
Šiuo metu sezoninį laikrodžių persukimą taiko maždaug 60 pasaulio valstybių. Didžioji dalis kitų šalių ištisus metus gyvena pagal vieną pasirinktą laiką.
Tarp valstybių, atsisakiusių sezoninio laiko keitimo, yra Turkija, Iranas, Jordanija ir Sirija. Meksikoje laikrodžių persukimo atsisakyta didžiojoje šalies dalyje, tačiau kai kuriuose pasienio regionuose jis išliko.
Egiptas taip pat buvo panaikinęs vasaros laiką, tačiau 2023 metais vėl pradėjo jį taikyti, siekdamas mažinti energijos suvartojimą.
Kodėl laikrodžių persukimas kelia vis daugiau diskusijų?
Viena pagrindinių priežasčių – galimas poveikis žmogaus biologiniam laikrodžiui.
Miego specialistai, neurologai ir kardiologai atkreipia dėmesį, kad net vienos valandos laiko pokytis gali sutrikdyti įprastą miego ir budrumo ritmą.
Jei šiluma brangtų 13–25 %, mano 100 eurų sąskaita keistųsi taip: skaičiuoju be spėlionių
Močiutė bulvių lupenų niekada neskubėdavo išmesti: dabar suprantu, kodėl ji buvo teisi
Pelei užtenka vos 6 mm plyšelio: patikrinkite šias namų vietas, kol graužikai neįsikūrė
Paminklo raidės buvo patamsėjusios: prieš imdamas valiklį išbandžiau paprastesnį būdą
Radiatorius viršuje šaltas: prieš nuorindamas dabar pirmiausia išsiaiškinčiau 2 dalykus
Kad obuoliai nesupūtų iki žiemos, laikykitės 6 taisyklių – viena klaida prasideda dar prieš nešant juos į rūsį
Šis reiškinys kartais vadinamas miniatiūriniu laiko juostų pakeitimo sindromu, arba „mini jet lag“. Organizmui tenka prisitaikyti prie naujo režimo, nors žmogus niekur neišvyko.
Po laikrodžių persukimo dalis žmonių gali jausti nuovargį, mieguistumą, sunkiau susikaupti arba prasčiau miegoti.
Kai kurie moksliniai tyrimai taip pat nustatė trumpalaikį širdies ir kraujagyslių sutrikimų bei eismo įvykių rizikos padidėjimą po pavasarinio laiko pakeitimo. Vis dėlto tyrimų rezultatai nėra vienodi, todėl negalima teigti, kad visų šių problemų tikimybė padidėja vienodu procentu.
Ką tai reiškia keliautojams?
Laikrodžių persukimo atsisakymas gali palengvinti ir kelionių planavimą.
Keliaujant tarp skirtingų valstybių svarbu atsižvelgti ne tik į laiko juostas, bet ir į tai, ar konkrečioje šalyje taikomas vasaros bei žiemos laikas.
Pavyzdžiui, Turkija laikrodžių nebesuka ir visus metus gyvena pagal UTC+3 laiką. Lietuva žiemą naudoja UTC+2, o vasarą – UTC+3.
Todėl vasarą Lietuvos ir Turkijos laikas sutampa, tačiau žiemą Turkijoje būna viena valanda vėliau.
Tokie skirtumai ypač svarbūs planuojant skrydžius su persėdimais, rezervuojant transportą ar derinant nuotolinius susitikimus.
Rusija laikrodžių nebesuka nuo 2014 metų
Viena didžiausių sezoninio laiko keitimo atsisakiusių valstybių yra Rusija. Tačiau jos kelias iki dabartinės sistemos buvo ilgas.
Laikrodžių persukimo istorijoje išsiskiria keli svarbūs etapai:
- 1917 metais Rusijoje pirmą kartą buvo įvestas vasaros laikas, tačiau vėliau šios praktikos atsisakyta.
- 1930 metais Sovietų Sąjungoje įvestas vadinamasis dekretinis laikas – laikrodžiai buvo pasukti viena valanda į priekį nuo juostinio laiko.
- 1981 metais Sovietų Sąjunga pradėjo reguliariai taikyti sezoninį laikrodžių persukimą.
- 2011 metais Rusija atsisakė sezoninio laiko keitimo ir pasirinko nuolatinį vasaros laiką.
- 2014 metais šalis perėjo prie nuolatinio standartinio, dažnai vadinamo žiemos, laiko.
Nuo tada didžiojoje Rusijos dalyje laikrodžiai pavasarį ir rudenį nebepersukami.
Kodėl nuolatinis žiemos laikas patinka ne visiems?
Laikrodžių persukimo atsisakymas neišsprendžia visų problemų. Valstybėms tenka apsispręsti, kurį laiką pasirinkti visiems metams – standartinį ar vasaros.
Nuolatinis standartinis laikas reiškia, kad vasaros rytais saulė teka anksčiau, tačiau ir vakare sutemsta anksčiau, nei būtų taikant vasaros laiką.
Šis skirtumas ypač pastebimas šiauresnėse platumose.
Pavyzdžiui, Maskvoje ilgiausiomis birželio dienomis saulė teka maždaug 3.45 val. ryto, o leidžiasi apie 21.18 val.
Jeigu būtų taikomas vasaros laikas, pagal laikrodį saulė tekėtų ir leistųsi viena valanda vėliau.
Nuolatinio standartinio laiko šalininkai pabrėžia šviesesnių rytų svarbą, ypač vaikams, vykstantiems į mokyklą, ir anksti darbą pradedantiems žmonėms.
Tuo metu vasaros laiko šalininkai vertina ilgesnius šviesius vakarus, kurie suteikia daugiau galimybių po darbo būti lauke, sportuoti ir leisti laisvalaikį.
O kaip Lietuvoje?
Lietuva, kaip ir dauguma Europos Sąjungos valstybių, kol kas toliau taiko sezoninį laikrodžių persukimą.
Paskutinį spalio sekmadienį laikrodžiai pasukami viena valanda atgal, o paskutinį kovo sekmadienį – viena valanda į priekį.
2026 metais Lietuvoje prie žiemos laiko buvo pereita spalio 25 dieną, o kitas laikrodžių persukimas numatytas 2027 metų kovo 28 dieną.
Europos Sąjungoje jau ne vienus metus diskutuojama apie sezoninio laiko keitimo panaikinimą. Europos Parlamentas dar 2019 metais pritarė tokiai iniciatyvai, tačiau valstybėms narėms nepavyko susitarti dėl bendro sprendimo.
Todėl kol kas Lietuvoje ir kitose ES valstybėse laikrodžiai toliau persukami du kartus per metus.
Pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar geriau turėti daugiau šviesos rytais, ar ilgesnius šviesius vakarus? Būtent dėl šio pasirinkimo bendrą sprendimą priimti sudėtinga.
