Vieną rytą atidariau šaldytuvą ir supratau, kad pusryčiams beveik nieko ypatingo neturiu. Buvo likęs butelis kefyro, gabalėlis sūrio, šiek tiek dešros ir keli svogūnų laiškai. Iš pradžių pagalvojau apie sumuštinius, bet duonos namuose taip pat nebuvo. Tada prisiminiau paprastą paplotėlių receptą, kuriam nereikia nei mielių, nei orkaitės. Nusprendžiau pabandyti, ir jau netrukus virtuvėje kvepėjo šviežiai kepta tešla bei sūriu.
Turinys (7)
Labiausiai mane nustebino tai, kad šie paplotėliai kepami visiškai sausoje keptuvėje, nors pati tešla išlieka minkšta ir švelni. Sūris, dešra ir svogūnų laiškai įmaišomi tiesiai į tešlą, todėl nereikia atskirai ruošti įdaro ar kruopščiai užspaudyti kraštų. Kai pirmąjį paplotėlį perlaužiau dar šiltą, viduje pamačiau gražiai pasiskirsčiusius sūrio ir dešros gabalėlius.
Namiškiai juos valgė su grietine ir juokavo, kad kitą kartą galiu net nebegaminti picos. Nuo tada šis receptas man tapo tikru išsigelbėjimu, kai norisi sočių pusryčių iš paprastų produktų.
Ingredientai
- 500 ml kefyro
- 600 g kvietinių miltų
- 2 valgomieji šaukštai augalinio aliejaus
- 1 arbatinis šaukštelis valgomosios sodos
- 1 arbatinis šaukštelis druskos
- 100 g virtos arba kitos jau paruoštos valgyti dešros
- 80 g fermentinio sūrio
- 1 ryšulėlis svogūnų laiškų
Iš šio kiekio pagaminu maždaug 12 nedidelių paplotėlių. Tešlai paruošti ir paplotėliams suformuoti daug laiko nereikia, tačiau reikėtų numatyti dar 10 minučių tešlos poilsiui ir laiką kepimui. Todėl pažadą viską pagaminti per 20 minučių vertinčiau atsargiai, ypač jei keptuvėje vienu metu telpa tik keli paplotėliai. Užtat šis receptas tikrai gerokai greitesnis už įprastus mielinius pyragėlius.
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
1. Sumaišau kefyrą su soda
Į didelį dubenį supilu kefyrą ir suberiu druską bei valgomąją sodą. Viską gerai išmaišau šluotele ir palieku minutei pastovėti. Kefyras yra rūgštus, todėl soda su juo reaguoja ir padeda tešlai kepant tapti puresnei. Šiam receptui nereikia papildomai pilti acto ar citrinos sulčių.
Pievagrybiai, pomidorai ir pakepinti svogūnai: viena gudrybė suteikia užtepėlei ypatingą skonį
200 g miltų, 500 g varškės ir vienas paprastas triukas – pyragas išeina lyg su švelniu sūrio kremu
Prisiminiau močiutės pyragėlius su mėsa ir ryžiais: iškepiau, ir namuose vėl pakvipo vaikyste
1,8 kg vištienos, vienas svogūnas ir keli prieskoniai: šį patiekalą labai patogu turėti šaldytuve
Apkeptą žuvį užpilu kečupo marinatu ir palieku nakčiai: kitą dieną ji būna nepaprastai minkšta
Jokių mielių ir ilgo kildinimo: šie pyragėliai turi trapią plutelę ir nepaprastai sultingą įdarą2. Sudedu dešrą, sūrį ir svogūnų laiškus
Dešrą supjaustau mažais kubeliais, o fermentinį sūrį taip pat smulkiai supjaustau. Svogūnų laiškus nuplaunu, nusausinu ir smulkiai sukapoju. Visus šiuos ingredientus suberiu į dubenį su kefyru ir išmaišau. Man patinka, kai priedai būna gana smulkūs, nes tuomet paplotėlius lengviau formuoti, o kiekviename kąsnyje jaučiasi jų skonis.
3. Užminkau minkštą tešlą
Į kefyro mišinį palaipsniui beriu persijotus miltus ir maišau, kol pradeda formuotis tiršta tešla. Kai ją jau sunkiau maišyti šaukštu, minkau rankomis ir supilu du valgomuosius šaukštus augalinio aliejaus. Tešla turi būti minkšta, vientisa ir dar šiek tiek lipni, todėl papildomų miltų stengiuosi nepadauginti. Jei visi 600 g miltų nesusigeria taip, kaip tikėjausi, vertinu pačios tešlos konsistenciją, nes skirtingi miltai sugeria nevienodą kiekį drėgmės.
4. Leidžiu tešlai pailsėti
Paruoštą tešlą palieku dubenyje ir uždengiu švariu virtuviniu rankšluosčiu. Leidžiu jai pastovėti maždaug 10 minučių, kad tešla taptų lengviau formuojama. Kadangi mielių nenaudoju, nereikia laukti, kol ji padvigubės. Po trumpo poilsio tešla paprastai būna elastingesnė ir ne taip priešinasi spaudžiama į paplotėlį.
5. Suformuoju 12 paplotėlių
Darbastalį lengvai pabarstau miltais ir ant jo išverčiu tešlą. Padaliju ją į 12 apylygių dalių, iš kiekvienos suformuoju rutuliuką, o tada delnu suplokštinu. Paplotėlių nedarau pernelyg storų, kad kepdami jie spėtų iškepti ir viduje. Originaliame recepte siūloma kiekvieno viduryje padaryti nedidelį įpjovimą, todėl ir aš kartais taip darau, kad kepinys išliktų plokštesnis.
6. Kepu sausoje keptuvėje
Keptuvę gerai įkaitinu ant vidutinės arba kiek mažesnės kaitros ir papildomo aliejaus nepilu. Sudedu tiek paplotėlių, kiek telpa nesusispaudę, ir kepu, kol apatinė pusė gražiai pagelsta. Tuomet apverčiu ir kepu kitą pusę, prireikus dar kartą apversdama, kad tešla iškeptų tolygiai. Jei išorė ruduoja per greitai, sumažinu kaitrą, nes viduje neturi likti žalios, lipnios tešlos.
Kepimo laikas priklauso nuo paplotėlių storio ir keptuvės, todėl vien laikrodžiu nepasikliauju. Paprastai kiekvienai pusei prireikia kelių minučių, tačiau storesnius paplotėlius gali tekti kepti ilgiau. Pirmąjį visada perlaužiu ir patikrinu, ar vidus visiškai iškepęs. Gatavus kepinius dedu į lėkštę ir leidžiu jiems truputį pravėsti prieš patiekdama.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Didžiausia šio recepto paslaptis – nepadaryti tešlos pernelyg kietos. Jei vis bandysite pašalinti kiekvieną lipnumo požymį papildomais miltais, paplotėliai gali iškepti sausi. Taip pat svarbu neperkrauti tešlos stambiais dešros ir sūrio gabalais, nes tuomet bus sunkiau gražiai suformuoti kepinius. O jei mėgstate ryškesnį skonį, galite pasirinkti aromatingesnį fermentinį sūrį.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – kepti ant pernelyg stiprios ugnies, tikintis sutaupyti laiko. Tada paplotėlių paviršius greitai paruduoja, tačiau viduje tešla dar gali būti neiškepusi. Kita klaida – daryti juos labai storus ir palikti per trumpai kepti. Geriausia formuoti nedidelius, gana plonus paplotėlius ir neskubėti jų nuimti nuo keptuvės.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko?
Šie paplotėliai skaniausi švieži, tačiau likusius galima laikyti šaldytuve. Juos trumpai pravėsinu, sudedu į sandarų indą ir į šaldytuvą įdedu ne vėliau kaip per dvi valandas nuo pagaminimo. Dėl sudėtyje esančios dešros ir sūrio rekomenduoju suvartoti per 3–4 dienas, laikant ne aukštesnėje kaip +4 °C temperatūroje. Prieš valgant paplotėlius galima pašildyti sausoje keptuvėje ant nedidelės kaitros, kol vidus gerai sušils.
Su kuo skaniausia valgyti?
Man labiausiai patinka šiuos paplotėlius patiekti su šaukštu grietinės ir šviežiais agurkais. Jie taip pat labai skanūs prie pomidorų salotų arba puodelio karštos arbatos. Kadangi viduje yra dešros ir sūrio, paplotėliai pakankamai sotūs ir gali atstoti pusryčius ar lengvą vakarienę. O jei lieka keli kitai dienai, kartais pasiimu juos kaip užkandį į darbą, laikydama šaltai iki valgymo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima vietoj dešros naudoti kumpį?
Taip, tinka ir virtas kumpis arba kita jau paruošta valgyti mėsa. Svarbu ją smulkiai supjaustyti, kad gabalėliai tolygiai pasiskirstytų tešloje. Žalios maltos mėsos šiame recepte nenaudočiau, nes paplotėlių kepimo laikas pritaikytas jau paruoštiems mėsos produktams.
Ar galima naudoti kitokį sūrį?
Galima rinktis įvairius fermentinius sūrius, kurie gerai lydosi ir nėra pernelyg drėgni. Su stipresnio skonio sūriu paplotėliai bus aromatingesni. Jei pasirinktas sūris ar dešra labai sūrūs, druskos tešloje gali pakakti šiek tiek mažiau.
Ar būtina keptuvę patepti aliejumi?
Pagal originalų receptą paplotėliai kepami sausoje keptuvėje, o du šaukštai aliejaus įmaišomi į tešlą. Geriausia tam naudoti geros būklės nepridegančią arba tinkamai paruoštą keptuvę. Jei jūsų keptuvėje tešla stipriai limpa, kepimo būdą gali tekti šiek tiek pritaikyti.
Dabar, kai norisi greitų, sočių pusryčių, vis dažniau prisimenu šiuos kefyro paplotėlius. Man patinka, kad jiems nereikia nei mielių, nei ilgo laukimo, o viduje galima panaudoti šaldytuve likusius produktus. Šilti, minkšti, su lengvai apskrudusia plutele jie dažniausiai nuo stalo dingsta labai greitai. O jūs tokius paplotėlius gamintumėte su dešra, kumpiu ar vien su sūriu? Pasidalykite komentaruose!
