Kai norisi sočios vakarienės, kuri atrodytų truputį ypatingiau už paprastus makaronus su faršu, prisimenu cannelloni. Principas labai paprastas: didelius makaronų vamzdelius pripildau prieskoniais pagardintos jautienos, sudedu į kepimo formą ir gausiai užpilu švelniu bešamelio padažu.
Turinys (8)
Didžiąją darbo dalį paskui atlieka orkaitė, o man belieka paskutinėmis minutėmis užberti sūrio ir sulaukti auksinio viršaus. Man čia svarbiausias ne pats čederis, nors ką tik išlydyta sūrio plutelė pirmiausia patraukia akį.
Cannelloni turi būti apsupti pakankamu kiekiu padažo, nes būtent kepdami jame makaronai minkštėja ir sugeria skonį. Viduje mėsa išlieka sultinga, o baltas sviesto, miltų ir pieno padažas viską sujungia į vieną kremišką patiekalą. Tai toks maistas, kurio formą gali tiesiog pastatyti stalo viduryje ir nereikia galvoti apie sudėtingą pateikimą.
Ingredientai
Cannelloni ir mėsos įdarui:
- 500 g jautienos faršo
- 1 svogūnas
- 1 kiaušinis
- apie 16 cannelloni makaronų vamzdelių
- druskos pagal skonį
- maltos paprikos pagal skonį
- maltų juodųjų pipirų pagal skonį
- čederio sūrio pagal skonį
- šviežių žalumynų patiekti
Bešamelio padažui:
- 50 g sviesto
- 40 g kvietinių miltų
- 600 ml pieno
- druskos pagal skonį
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Svogūną susmulkinu trintuvu arba labai smulkiai sutarkuoju. Sudedu jį į jautienos faršą, įmušu vieną kiaušinį, įberiu druskos, paprikos ir juodųjų pipirų. Masę gerai išmaišau rankomis, kad svogūnas ir prieskoniai tolygiai pasiskirstytų. Faršo prieš tai nekepu – į cannelloni jis keliauja žalias ir iškepa jau orkaitėje.
Kad būtų patogiau pripildyti siaurus makaronų vamzdelius, mėsos masę sudedu į konditerinį maišelį. Jei jo neturiu, galima naudoti tvirtesnį švarų maišelį su nukirptu kampu arba kantriai pildyti mažu šaukšteliu. Įdarą stumiu iki vamzdelio vidurio iš vienos pusės, tada papildau iš kitos, kad neliktų didelės tuščios ertmės.
Bešameliui puode ant nedidelės kaitros ištirpinu 50 gramų sviesto. Suberiu miltus ir iš karto maišau, kol sviestas su miltais susijungia į vientisą masę. Tada pieną pilu palaipsniui, vis maišydama šluotele, kad nesusidarytų gumulėlių. Padažą pasūdau ir kaitinu ant silpnos ugnies, kol jis tampa glotnus, kreminis ir šiek tiek sutirštėja.
Į kepimo formos dugną pirmiausia įpilu dalį bešamelio. Ant padažo sudedu mėsos įdaru pripildytus cannelloni ir gausiai juos aplieju likusiu padažu. Svarbu, kad makaronai neliktų sausi, nes kepdami jie būtent iš padažo gauna drėgmės. Jei forma mažesnė ir makaronai dėliojami keliais sluoksniais, padažo pilu ir tarp jų.
Formą dedu į iki 180 °C įkaitintą orkaitę ir kepu apie 35 minutes. Tada ištraukiu, viršų pabarstau tarkuotu čederiu ir grąžinu į orkaitę dar maždaug 7 minutėms, taip pat 180 °C temperatūroje. Kai sūris visiškai išsilydo ir vietomis tampa auksinis, vakarienę traukiu lauk.
Prieš patiekdama palieku formą pastovėti bent kelias minutes. Karštas bešamelis iš karto būna labai skystas, o trumpai pastovėjęs sutirštėja ir daug gražiau apgaubia makaronus. Pabaigoje užberiu šviežių žalumynų ir tik tada daliju porcijomis.
Bešamelis čia nėra tik papildomas padažas
Bešamelis yra vienas iš tų padažų, kurių sudėtis atrodo beveik juokingai paprasta: sviestas, miltai ir pienas. Tačiau tokiame patiekale jis atlieka kelis darbus vienu metu. Jis ne tik suteikia kremiškumo, bet ir aprūpina sausus makaronus drėgme, kurios jiems reikia kepant.
Dėl to man ši vakarienė labiau primena lazaniją nei įprastus makaronus su padažu. Viskas kepa kartu, o atskiri sluoksniai orkaitėje pamažu tampa vienu patiekalu. Tik čia vietoje lakštų turime mėsos pripildytus vamzdelius, todėl kiekvienoje porcijoje gaunasi labai aiškus makaronų, jautienos ir padažo santykis.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Pieną į sviesto ir miltų pagrindą pilu ne vienu kartu, o dalimis. Pirmiausia įpilu nedaug ir labai gerai išmaišau, tik tada dedu kitą porciją. Taip padažas daug lengviau išlieka glotnus, o šluotele nereikia paskui vaikytis miltų gumulėlių.
Cannelloni neprikemšu taip stipriai, kad mėsa būtų suspausta kaip dešroje. Faršas kepdamas keičia struktūrą, todėl įdarau tvirtai, bet ne per jėgą. Jeigu mėsos masę stumiu konditeriniu maišeliu, visas darbas vyksta gerokai greičiau ir virtuvėje lieka mažiau netvarkos.
Dar viena svarbi smulkmena – padažo negailiu ant viršaus. Sausas makaronų kraštas, likęs aukščiau padažo, gali sukietėti, kol visa kita dalis jau bus minkšta. Todėl prieš dėdama į orkaitę dar kartą patikrinu, ar visi vamzdeliai gerai aplieti.
Dažniausios klaidos
Pirmoji – padaryti per tirštą bešamelį dar puode. Reikia prisiminti, kad orkaitėje jis dar tirštės, o dalį skysčio sugers makaronai. Jei pradžioje padažas jau stovi beveik kaip košė, kepinys gali išeiti sausesnis nei norėtųsi.
Kita klaida – čederį užberti nuo pat pradžių. Per visas 35 minutes sūris gali pernelyg išsausėti ar per stipriai apskrusti, kol viduje dar tik kepa mėsa ir minkštėja makaronai. Todėl jį palieku paskutinėms maždaug 7 minutėms, kai likęs patiekalas jau beveik paruoštas.
Taip pat neskubu pjauti ir dalyti ką tik iš orkaitės ištraukto patiekalo. Karštas padažas bėgs į visas puses, o cannelloni lengviau iširs. Net trumpas poilsis ant stalo labai pakeičia porcijos išvaizdą.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Likusius cannelloni atvėsinu, sudedu į uždarą indą arba uždengiu pačią kepimo formą ir laikau šaldytuve. Kadangi patiekale yra keptos jautienos, pieno padažo ir sūrio, kambario temperatūroje ilgam jo nepalieku. Kitą dieną skonis netgi tampa kiek vientisesnis, nes makaronai dar labiau prisigeria padažo.
Šildydama stengiuosi jų neperdžiovinti. Orkaitėje formą galima pridengti, o porciją mikrobangų krosnelėje šildau trumpiau ir prireikus įlašinu truputį pieno ar vandens į padažą. Geriausi jie, žinoma, ką tik iškepti, kai sūris dar tamprus.
Su kuo skaniausia valgyti
Papildomo sotaus garnyro prie šio patiekalo man nereikia. Cannelloni jau turi makaronus, mėsą, padažą ir sūrį, todėl prie jų geriausiai tinka paprastos šviežios daržovės arba žalios salotos su rūgštesniu padažu. Gaivumas labai gerai atsveria sviestinį bešamelį ir čederį.
Yra vakarienių, kurias norisi dailiai dėlioti pincetu, ir yra tokių, kur visa kepimo forma pastatoma tiesiai stalo viduryje. Šitie cannelloni man yra būtent antras variantas. Pirmas vamzdelis paprastai išsiima ne pats gražiausias, užtat po kelių minučių visi jau žiūri ne į formą, o ar liko dar viena porcija.
O jūs cannelloni esate gaminę namuose? Ką rinktumėtės įdarui – jautieną, kitą maltą mėsą ar sūrio ir špinatų variantą? Parašykite komentaruose.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar cannelloni prieš kepimą reikia išvirti?
Šiame recepte jie iš anksto neverdami. Sausi makaronų vamzdeliai pripildomi mėsos, sudedami į formą ir kepdami suminkštėja nuo gausaus bešamelio padažo. Dėl to labai svarbu nepalikti jų sausų.
Ar faršą reikia apkepti?
Ne, pagal šį receptą naudojamas žalias jautienos faršas. Jis sumaišomas su svogūnu, kiaušiniu ir prieskoniais, o tada kepa cannelloni viduje visą pagrindinį kepimo laiką. Mėsos nereikėtų dėti į vamzdelius sušalusios ar labai stambiais gumulais.
Ar galima čederį pakeisti kitu sūriu?
Recepte naudojamas čederis, nes jis gražiai lydosi ir suteikia ryškesnį skonį. Jei keičiu, renkuosi kitą gerai besilydantį kietą ar puskietį sūrį. Skonis bus kitoks, bet pats kepimo principas nesikeis.
Kodėl mano cannelloni liko kietoki?
Dažniausia priežastis – per mažai skysčio aplink makaronus arba per tirštas padažas. Sausi cannelloni minkštėja sugerdami drėgmę, todėl turi būti gerai aplieti bešameliu. Taip pat verta įvertinti konkretaus gamintojo makaronų storį ir ant pakuotės nurodytą kepimo laiką.
