Kiekvieną rudenį mano gėlyne chrizantemos tampa tikromis karalienėmis. Kai dauguma vasarinių gėlių jau seniai nužydėjusios, jų kerai dar džiugina geltonais, baltais, rausvais ir sodriai bordo žiedais. Tačiau vos tik sinoptikai praneša apie pirmąsias šalnas, iškyla tas pats klausimas: ar jau laikas kirpti chrizantemas, ar geriau dar palaukti? Per savo sodininkavimo metus supratau, kad skubėti tikrai neverta, nes netinkamai paruoštos gėlės gali prastai peržiemoti, nors vasarą atrodė stiprios ir sveikos.
Turinys (16)
- Ar reikia chrizantemas genėti rudenį?
- Kiek centimetrų stiebų palieku po genėjimo?
- Kada geriausias metas genėti chrizantemas Lietuvoje?
- Kaip chrizantemas tręšiu prieš žiemą?
- Ar chrizantemas reikia gausiai palaistyti prieš šalnas?
- Kurios chrizantemos gali žiemoti lauke Lietuvoje?
- Smulkiažiedės chrizantemos – dažnai patikimesnis pasirinkimas
- Ar rutulines chrizantemas galima palikti gėlyne?
- Kaip išsaugau jautresnes chrizantemas iki pavasario?
- Kaip apsaugoti lauke žiemojančių chrizantemų šaknis?
- Ar chrizantemas verta dengti agroplėvele?
- Kodėl niekada nevynioju chrizantemų į polietileną?
- Dažniausios klaidos ruošiant chrizantemas žiemai
- Ką daryti, kai pavasarį chrizantemos atrodo negyvos?
- Dažniausiai užduodami klausimai apie chrizantemų žiemojimą
- Kaip pati paruošiu chrizantemas lietuviškai žiemai?
Lietuvoje chrizantemoms pavojų kelia ne vien žema temperatūra. Mūsų žiemos dažnai būna permainingos: vieną savaitę spaudžia šaltis, kitą prasideda atlydys, o sniegą pakeičia lietus. Tokios sąlygos ypač nepalankios augalams, kurių šaknys ilgai mirksta drėgnoje žemėje arba kurių kerai uždengiami orui nelaidžiomis medžiagomis. Todėl kiekvieną rudenį chrizantemas ruošiu apgalvotai: pirmiausia įvertinu jų veislę, tada pasirūpinu genėjimu, dirvos būkle ir tinkama apsauga nuo žiemos. Papasakosiu, ką darau pati ir kokių klaidų patariu vengti.
Ar reikia chrizantemas genėti rudenį?
Vienas dažniausių klausimų, kuriuos išgirstu iš kitų gėlių augintojų, yra labai paprastas: ar chrizantemas prieš žiemą būtina nukirpti? Aš pirmiausia žiūriu, ar augalas jau baigė žydėti ir kokios būklės jo stiebai. Kol kerai dar gražiai žydi, o lapai žali ir sveiki, jų skubotai nenukerpu. Žali ūgliai vis dar dalyvauja augalo gyvybiniuose procesuose, todėl per ankstyvas genėjimas dažniausiai neturi prasmės.
Kai stipresnės šalnos pažeidžia žiedus, o stiebai pradeda džiūti, ateina laikas tvarkyti kerus. Nuvytusius žiedus ir ligų pažeistas augalo dalis pašalinu, kad jos nesikauptų gėlyne. Tačiau vieno griežto genėjimo termino visoms chrizantemoms nėra. Kai kurias ištvermingas veisles galima palikti su ilgesniais stiebais per žiemą, o galutinai sutvarkyti anksti pavasarį, ypač jeigu vieta drėgna ir nenorima papildomai pažeisti augalo prieš šalčius.
Kiek centimetrų stiebų palieku po genėjimo?
Jeigu nusprendžiu chrizantemą nugenėti rudenį, dažniausiai palieku maždaug 10–15 centimetrų aukščio stiebų dalis. Taip aiškiai matau, kur auga keras, ir pavasarį netyčia jo nepažeidžiu tvarkydama gėlyną. Likę trumpi stiebai taip pat gali šiek tiek sulaikyti aplink augalą susikaupusį sniegą. Vis dėlto jų paskirtis nėra pakeisti tinkamą žiemos apsaugą, todėl vien genėjimu neapsiriboju.
Genėdama naudoju aštrų, švarų sekatorių. Jeigu ant lapų ar stiebų pastebiu ligų požymių, įrankį dezinfekuoju prieš pereidama prie kito augalo. Nupjautas aiškiai sergančias augalo dalis surenku ir nepalieku ant žemės prie šaknų. Tokia paprasta tvarka padeda sumažinti ligų plitimo riziką kitą sezoną.
Kada geriausias metas genėti chrizantemas Lietuvoje?
Mūsų klimato sąlygomis chrizantemos dažniausiai žydi rugsėjį ir spalį, o kai kurios džiugina žiedais dar lapkritį. Todėl konkrečios genėjimo datos kalendoriuje nežymiu. Vienais metais spalio pabaigoje kerai jau būna visiškai nužydėję, o kitais net lapkritį vis dar matyti sveikų žiedų. Daug patikimiau stebėti patį augalą ir orų prognozę.
Dažniausiai laukiu, kol žydėjimas baigsis ir pirmos rimtesnės šalnos pažeis antžeminę dalį. Tuomet įvertinu, ar verta stiebus trumpinti iš karto, ar geriau palikti juos iki pavasario. Jeigu augalas atrodo sveikas ir nėra didelio drėgmės kaupimosi pavojaus, dalį stiebų kartais palieku. O jeigu keras turi daug pažeistų, minkštėjančių ar pūvančių dalių, jas pašalinu nedelsdama.
Kaip chrizantemas tręšiu prieš žiemą?
Ruošti chrizantemas žiemai pradedu dar vasaros pabaigoje. Tuo metu jau vengiu gausaus tręšimo azotu, nes jis skatina naujų, minkštų ūglių augimą. Vėlai išaugę ūgliai iki šalnų gali nespėti tinkamai subręsti, todėl tampa jautresni nepalankioms sąlygoms. Rudeniop man svarbiau ne dar didesnis lapų kiekis, o sveikos šaknys ir stiprus keras.
Jeigu dirvožemis skurdus ir augalams iš tiesų trūksta maisto medžiagų, dar vasaros pabaigoje galima naudoti žydintiems daugiamečiams augalams skirtas trąšas, kuriose nėra perteklinio azoto. Fosforas ir kalis yra svarbūs normaliai augalo veiklai, tačiau papildomas jų kiekis savaime negarantuoja geresnio žiemojimo. Dėl to nesistengiu berti trąšų vien dėl artėjančio šalčio. Geriau atsižvelgiu į dirvos būklę, augalo augimą ir trąšų gamintojo rekomendacijas.
Ar chrizantemas reikia gausiai palaistyti prieš šalnas?
Dažnai galima išgirsti patarimą prieš žiemą po kiekvienu chrizantemos keru išpilti bent penkis litrus vandens. Tačiau Lietuvos rudenį tokio patarimo aklai nesilaikau. Jeigu kelias savaites lyja ir žemė jau drėgna, papildomas laistymas gali tik pabloginti sąlygas. Ypač tai pavojinga sunkioje molingoje dirvoje, kur vanduo užsilaiko ilgiau.
Prieš žiemą pirmiausia patikrinu dirvos drėgnumą kelių centimetrų gylyje. Jei ruduo neįprastai sausas, o žemė perdžiūvusi, chrizantemas saikingai palaistau, kad šaknys nepasitiktų žiemos visiškai išsausėjusios. Tačiau jei dirva pakankamai drėgna, papildomo vandens nepilu. Mano patirtimi, chrizantemoms žiemą itin svarbu, kad prie šaknų neužsistovėtų vanduo.
Kurios chrizantemos gali žiemoti lauke Lietuvoje?
Ne visos chrizantemos vienodai pakelia Lietuvos žiemas. Vienos veislės yra gana ištvermingos ir tinkamai pasodintos gali augti tame pačiame gėlyne daugelį metų. Kitos, ypač šiltnamiuose augintos puošnios vazoninės chrizantemos, šalčiui gerokai jautresnės. Todėl prieš nuspręsdama, ar kerą palikti lauke, visada pasidomiu jo veisle ir kilme.
Ištvermingesnės dažniausiai būna sodinės, smulkiažiedės korėjinių chrizantemų grupės veislės. Jos paprastai geriau prisitaiko prie lauko sąlygų ir, augdamos laidžioje dirvoje, gali sėkmingai peržiemoti. Tačiau net šioje grupėje atsparumas skiriasi. Vien pavadinimas „korėjinė chrizantema“ dar nereiškia, kad augalas būtinai išgyvens kiekvieną besniegę Lietuvos žiemą.
Smulkiažiedės chrizantemos – dažnai patikimesnis pasirinkimas
Man pačiai labai patinka smulkiažiedės chrizantemos, kurios rudenį suformuoja tankius, gausiai žydinčius kerus. Jų žiedai nebūna tokie stambūs kaip kai kurių floristinių veislių, tačiau bendras vaizdas gėlyne dažnai atrodo net įspūdingesnis. Be to, tinkamai parinktos sodinės veislės paprastai turi daugiau galimybių ištverti mūsų žiemą. Vis dėlto prieš pirkdama žiūriu ne vien į žiedo dydį, bet ir į konkrečios veislės atsparumo aprašymą.
Jeigu chrizantema jau kelis sezonus sėkmingai peržiemojo tame pačiame sode, tai man yra geras ženklas. Tokį kerą dažniausiai palieku augti lauke, pasirūpindama, kad šaknų zona nebūtų užmirkusi. Tačiau naujai įsigytoms chrizantemoms skiriu daugiau dėmesio, nes nežinau, kaip jos reaguos į vietos dirvą ir žiemos sąlygas. Ypač atsargiai elgiuosi su augalais, kurie pirkti jau rudenį, pilnai žydintys.
Ar rutulines chrizantemas galima palikti gėlyne?
Rudenį prekybos centruose ir gėlių turguose dažnai matau dailias, beveik taisyklingo rutulio formos chrizantemas. Jos atrodo labai puošniai, todėl norisi iš karto pasodinti prie namų arba terasoje. Tokios chrizantemos dažnai vadinamos multifloromis. Tačiau jų atsparumas šalčiui gali labai skirtis, o nemaža dalis vazonuose parduodamų augalų nėra patikimai žiemojantys Lietuvos lauko sąlygomis.
Jeigu rutulinės chrizantemos veislės atsparumas nežinomas, nerizikuoju palikti jos žiemoti be apsaugos. Ypač atsargiai elgiuosi su vazonais, nes juose šaknys peršąla daug greičiau nei žemėje. Tokius augalus geriau pernešu į vėsią, nuo stipraus šalčio apsaugotą vietą. Ten jie gali ramybės laikotarpiu sulaukti pavasario, jeigu neperdžiūsta ir nėra laikomi pernelyg šlapiai.
Kaip išsaugau jautresnes chrizantemas iki pavasario?
Jautresnes chrizantemas prieš stiprias šalnas perkeliu į tinkamą žiemojimo vietą. Jeigu jos auga gėlyne, atsargiai iškasu su kuo didesniu žemių gumulu ir pasodinu į talpų vazoną ar dėžę su drenažo angomis. Stengiuosi kuo mažiau pažeisti šaknis, nes persodinimas vėlyvą rudenį augalui ir taip yra papildomas išbandymas. Tuomet pastatau į vėsią patalpą, kurioje temperatūra išlieka šiek tiek aukščiau nulio.
Geriausiai tinka nešildomas, bet neįšąlantis rūsys, vėsi pagalbinė patalpa ar tinkamas garažas. Ramybės būsenoje laikomoms chrizantemoms dažnai tinka maždaug 2–6 laipsnių šiluma, tačiau svarbu ir oro cirkuliacija bei konkrečios veislės poreikiai. Žemę kartkartėmis patikrinu ir labai saikingai sudrėkinu tik tada, kai ji pradeda perdžiūti. Perlaistyti ypač pavojinga, nes vėsioje patalpoje drėgmė garuoja lėtai, o šaknys gali pradėti pūti.
Kaip apsaugoti lauke žiemojančių chrizantemų šaknis?
Lauke paliekamų chrizantemų šaknų zoną prieš žiemą dažniausiai pamulčiuoju. Tam naudoju purų, gerai vėdinamą mulčią, pavyzdžiui, sausas smulkintas lapų dalis ar kitą tinkamą organinę medžiagą. Mulčias padeda sumažinti staigius dirvos temperatūros svyravimus, kurie ypač nemalonūs besikeičiant šalnoms ir atlydžiams. Tačiau svarbu jo nesukrauti į šlapią, suslėgtą krūvą tiesiai ant augalo kaklelio.
Jeigu gėlynas yra pakilesnėje vietoje ir vanduo gerai nuteka, chrizantemos paprastai turi geresnes galimybes peržiemoti. O ten, kur pavasarį ilgai stovi tirpsmo vanduo, net storas mulčio sluoksnis problemos neišspręs. Todėl jau sodindama chrizantemas stengiuosi parinkti vietą su laidžia dirva. Jei reikia, ją pagerinu tinkamomis struktūrą gerinančiomis medžiagomis arba renkuosi pakeltą lysvę.
Ar chrizantemas verta dengti agroplėvele?
Jeigu sinoptikai prognozuoja stiprius šalčius be sniego, jautresnius lauke paliktus kerus galima papildomai apsaugoti. Tokiais atvejais kartais naudoju eglišakes arba orui laidžią daržo dangą, palikdama tarp augalo ir dangos pakankamai erdvės. Tikslas nėra sukurti šiltą ir sandarų šiltnamį. Man svarbiau sumažinti staigius temperatūros pokyčius ir apsaugoti šaknų zoną nuo nepalankių sąlygų.
Ypač atsargiai elgiuosi per atlydžius. Jeigu po danga kaupiasi drėgmė ir nėra oro cirkuliacijos, augalas gali pradėti šusti. Todėl neskubu visko uždengti storais sluoksniais dar tada, kai lauke gana šilta. O pavasarį, orams atšilus, dangas pašalinu palaipsniui, kad kerai negautų bereikalingos drėgmės ir galėtų pradėti normaliai augti.
Kodėl niekada nevynioju chrizantemų į polietileną?
Viena pavojingiausių klaidų – rudenį sandariai apvynioti chrizantemų kerus plastikine plėvele. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip augalui bus šilčiau ir saugiau. Tačiau po orui nelaidžia danga gali kauptis kondensatas, o per atlydį temperatūra greitai pakyla. Tada susidaro drėgna aplinka, kurioje augalo dalys gali pradėti pūti.
Dėl tos pačios priežasties vengiu sandarių plastikinių maišų ir kitų medžiagų, kurios neleidžia augalui bei dirvai vėdintis. Chrizantemos nėra tokios gėlės, kurioms žiemą reikėtų kuo storesnio ir sandaresnio apkloto. Daug svarbiau išlaikyti sausesnę, tolygesnę aplinką aplink šaknis. Kartais paprastas purus mulčio sluoksnis tinkamoje vietoje yra naudingesnis už sudėtingą uždangalą.
Dažniausios klaidos ruošiant chrizantemas žiemai
Per daug metų pastebėjau, kad daugiausia problemų kyla tada, kai visi chrizantemų kerai prižiūrimi vienodai. Vieni sodininkai nukerpa dar žydinčius augalus vos pasirodžius vėsesniems orams, kiti palieka jautrias vazonines veisles lauke be jokios apsaugos. Dar kiti prieš pat šalnas gausiai laisto, nors dirva jau ir taip šlapia. Visi šie sprendimai gali pabloginti žiemojimo sąlygas.
Taip pat dažnai matau, kad augalai pasodinami žemose, nuolat drėgnose vietose. Chrizantemos gali pakelti šaltį geriau, negu atrodo, tačiau ilgalaikis vandens stovėjimas prie šaknų joms itin nepalankus. Jeigu kiekvieną pavasarį toje pačioje vietoje kerai sunyksta, verta patikrinti ne tik jų atsparumą šalčiui, bet ir dirvos drenažą. Kartais problemą išsprendžia net ne papildomas uždangalas, o tinkamesnė sodinimo vieta.
Ką daryti, kai pavasarį chrizantemos atrodo negyvos?
Pavasarį neskubu iškasti kerų vien todėl, kad virš žemės nematau žalių ūglių. Kai kurios chrizantemos pradeda augti vėliau, ypač jei pavasaris šaltas ir dirva ilgai neįšyla. Pirmiausia atsargiai pašalinu žieminį mulčią, apžiūriu augalo pagrindą ir palaukiu, kol orai taps stabilesni. Jeigu šaknų zona tvirta ir nepažeista puvinio, dar gali pasirodyti naujų ūglių.
Kai prasideda aktyvus augimas, nupjaunu likusius sausus stiebus ir sutvarkau dirvą aplink kerą. Jeigu augalas sėkmingai peržiemojo, pavasarį jam vėl prireiks įprastos priežiūros: saikingo laistymo, pakankamai šviesos ir maisto medžiagų pagal poreikį. Tuo metu taip pat galima įvertinti, ar seną, išsiplėtusį kerą reikėtų padalyti. Tačiau skubėti neverta, kol nėra aišku, kad augalas jau pradėjo augti.
Dažniausiai užduodami klausimai apie chrizantemų žiemojimą
Ar galima chrizantemas palikti žiemoti vazonuose lauke?
Vazonuose augančios chrizantemos paprastai jautresnės šalčiui, nes jų šaknys apsaugotos tik palyginti plonu žemės sluoksniu. Todėl Lietuvos žiemai jas geriau perkelti į vėsią, nuo stipraus šalčio apsaugotą vietą. Jei augalas priklauso labai atspariai veislei ir lieka lauke, reikalinga papildoma vazono bei šaknų apsauga, tačiau net ir tada peržiemojimo garantijos nėra.
Ar būtina nugenėti visas chrizantemas iki pirmųjų šalnų?
Ne, tikrai nebūtina. Kol chrizantemos žydi ir turi sveikų žalių lapų, dažniausiai leidžiu joms užbaigti sezoną natūraliai. Vėliau pašalinu pažeistas dalis, o likusių stiebų genėjimo laiką parenku pagal augalo veislę ir sąlygas gėlyne.
Ar chrizantemas galima tręšti spalio pabaigoje?
Vėlai rudenį papildomo tręšimo paprastai neberekomenduoju, ypač azoto turinčiomis trąšomis. Augalas tuo metu jau ruošiasi ramybės periodui, todėl naujo augimo skatinimas nėra naudingas. Jei norisi pagerinti kitų metų žydėjimą, daug protingiau pavasarį įvertinti dirvos būklę ir tuomet parinkti tinkamą tręšimą.
Kas pavojingiau – stiprus šaltis ar žiemos drėgmė?
Tai priklauso nuo chrizantemos veislės ir augimo vietos. Jautrią veislę gali pražudyti stiprus šaltis, tačiau ištvermingoms sodinėms chrizantemoms labai pavojinga ir ilgai užmirkusi dirva bei dažni atlydžiai. Todėl gerą drenažą ir tinkamą veislės pasirinkimą laikau ne mažiau svarbiais už apsaugą nuo šalčio.
Kaip pati paruošiu chrizantemas lietuviškai žiemai?
Rudenį pirmiausia apžiūriu kiekvieną kerą ir nusprendžiu, ar jis pakankamai atsparus žiemoti gėlyne. Sodinėms, ištvermingoms chrizantemoms leidžiu užbaigti žydėjimą, pašalinu pažeistas dalis, o prireikus patrumpinu stiebus. Tada pasirūpinu, kad šaknų zona nebūtų užmirkusi, ir tik prasidėjus šaltesniems orams saikingai pamulčiuoju. Jautresnes veisles perkeliu į vėsią, apsaugotą patalpą, kur jos gali ramiai laukti pavasario.
Manau, kad ruošiant chrizantemas žiemai svarbiausia ne atlikti kuo daugiau darbų, o suprasti, ko reikia konkrečiam augalui. Vienam kerui pakaks laidžios dirvos ir lengvo mulčio, kitam prireiks žiemoti patalpoje. Nereikia nei skubėti genėti dar žydinčių chrizantemų, nei uždengti jų taip sandariai, kad nebeliktų oro. Tinkamai pasirūpinus gėlėmis rudenį, pavasarį gerokai didesnė tikimybė vėl sulaukti stiprių, sveikų ūglių, o kitą sezoną – gausaus žydėjimo.
O kaip jūs ruošiate chrizantemas žiemai? Ar paliekate jas gėlyne, ar iškasate ir pernešate į rūsį? Pasidalykite savo patirtimi – ypač įdomu, kurios chrizantemų veislės jūsų sode sėkmingai peržiemoja Lietuvos sąlygomis.


























