Kol dar turime daug šviežių, mėsingų pomidorų, man visai nesinori visų jų uždaryti į stiklainius žiemai. Dalį palieku salotoms, o kai norisi ko nors sūresnio ir ryškesnio skonio, ruošiu šiuos greitai sūdytus pomidorus.
Turinys (6)
Receptas labai paprastas, nes nereikia nei virti marinato, nei sterilizuoti stiklainių. Paruoštus pomidorus tiesiog dedu į šaldytuvą, o jau kitą dieną galima ragauti.
Labiausiai šiame recepte man patinka įdaras. Česnakai ir gausybė krapų bei petražolių prie pomidorų atrodo gana įprastai, tačiau čia atsiranda dar ir lengvai pakepintas svogūnas. Jo nekepu iki rudumo – tik tiek, kad suminkštėtų ir taptų skaidrus. Sumaišytas su česnakais ir žalumynais jis suteikia pomidorams sodresnį skonį, todėl toks užkandis ypač tinka prie keptos mėsos, žuvies ar paprasčiausių virtų bulvių.
Ingredientai
- 1 kg prinokusių, tvirtų pomidorų;
- 1 česnako galvutė, maždaug 5–6 didelės skiltelės;
- apie 1 stiklinė smulkintų petražolių ir krapų arba kitų mėgstamų žalumynų;
- 1 didelis svogūnas;
- 2–3 šaukštai aliejaus svogūnui kepti;
- druskos pagal skonį;
- šviežiai maltų juodųjų pipirų pagal skonį.
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia pomidorus gerai nuplaunu ir palieku nuvarvėti. Renkuosi tvirtus, nepažeistus pomidorus, kad sūdydami jie pernelyg nesuminkštėtų. Kiekvieną perpjaunu beveik pusiau, tačiau apačios neperpjaunu, kad pomidoras liktų vientisas ir jį būtų galima pripildyti. Jeigu pomidorai labai dideli, galima padaryti du pjūvius ir padalyti juos tarsi į keturias sujungtas dalis.
Kietą vietą, kurioje buvo prisitvirtinęs kotelis, išpjaunu. Pomidorų pjūvius gana dosniai pabarstau druska ir palieku, kol ruošiu įdarą. Atskiro sūrymo šiame recepte nereikia – druska iš pomidorų ištrauks dalį sulčių, kurios susimaišys su česnakais ir žalumynais. Dėl to indo apačioje vėliau natūraliai atsiras šiek tiek aromatingo skysčio.
Svogūną nulupu ir supjaustau žiedais arba pusžiedžiais. Keptuvėje įkaitinu 2–3 šaukštus aliejaus ir svogūną trumpai pakepinu, kol jis suminkštėja ir tampa skaidrus. Iki auksinės ar rudos spalvos jo nekepu, nes šiame recepte nereikia stipraus kepintų svogūnų skonio. Paruoštą svogūną nukeliu nuo kaitros ir leidžiu jam atvėsti.
Krapus ir petražoles smulkiai sukapoju, o česnaką išspaudžiu spaudykle. Originaliame recepte siūloma žalumynus su česnakais ir sumalti mėsmale – taip masė išskiria daugiau sulčių, tačiau man patinka ir smulkiai pjaustytas variantas. Žalumynus su česnakais pagardinu trupučiu druskos bei šviežiai maltais pipirais. Galiausiai įmaišau atvėsusius pakepintus svogūnus su aliejumi.
Paruoštu kvapniu mišiniu gausiai pripildau pomidorų pjūvius. Pomidorus glaudžiai sudedu į puodą, stiklainį arba kitą uždengiamą indą – didesnius dedu apačioje, o mažesnius ant viršaus. Indą sandariai uždengiu ir iš karto perkeliu į šaldytuvą. Pagal originalų receptą pomidorus galima ragauti po 24 valandų.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Šiam užkandžiui labiausiai tinka prinokę, bet dar tvirti ir mėsingi pomidorai. Pernokę vaisiai pjaustomi ir sūdomi greitai praranda formą, todėl juos geriau palikti padažui ar sriubai. Ne sezono metu originalo autorė siūlo rinktis pailgus „Slyvinių“ tipo pomidorus – jie paprastai yra tvirtesni ir patogūs įdaryti. Svarbiausia, kad pomidorai nebūtų pažeisti.
Žalumynų sudėtį galima keisti pagal skonį. Be petražolių ir krapų, šaltinyje siūloma įmaišyti salierų žalumynų arba peletrūno, o mėgstantiems aštriau – šviežio aitriosios paprikos gabalėlių. Vis dėlto pirmą kartą rekomenduočiau paragauti pagrindinio varianto, nes česnako, žalumynų ir lengvai kepto svogūno derinys jau pats savaime yra labai aromatingas.
Dažniausios klaidos
Svogūno nereikėtų stipriai apskrudinti. Šiame recepte jis turi būti minkštas ir skaidrus, o ne traškus ar stipriai karamelizuotas, nes tuomet jo skonis pradėtų užgožti šviežius žalumynus. Taip pat neskubėčiau karšto svogūno iš karto maišyti su žalumynais – pirmiausia leidžiu jam atvėsti. Taip įdaras išlieka gaivus ir maloniai aromatingas.
Kita klaida – pomidorus visiškai perpjauti. Palikus apačią nesupjaustytą, įdaras geriau laikosi viduje, o pačius pomidorus vėliau daug patogiau išimti iš indo ir patiekti. Druską taip pat verta berti sąmoningai: jos reikia tiek pomidorų pjūviams, tiek šiek tiek įdarui, tačiau recepte tikslus kiekis nenurodytas. Todėl geriau vadovautis savo skoniu, o ne bandyti išgalvoti vieną visiems tinkamą gramų skaičių.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Paruoštus pomidorus laikau tik šaldytuve, sandariai uždengtame inde. Originaliame recepte nurodyta, kad po paros jie jau tinkami ragauti, o palaikyti ilgiau tampa dar intensyvesnio skonio. Tikslaus maksimalaus laikymo termino šaltinis nepateikia, todėl jo nepriskiriu receptui savo nuožiūra. Kadangi tai greitai sūdomas, o ne konservuotas produktas, jo nereikėtų laikyti kambario temperatūroje kaip žiemai paruoštų konservų.
Su kuo skaniausia valgyti
Šiuos pomidorus labiausiai mėgstu patiekti gerai atšaldytus kaip pikantišką užkandį. Originaliame recepte jie siūlomi prie šašlykų, keptos ar orkaitėje ruoštos mėsos, vištienos, ant ugnies keptos žuvies ir jaunų virtų bulvių. Česnakai ir žalumynai suteikia gaivumo, o keptas svogūnas prideda švelnesnio, sodresnio skonio. Ant stalo padedu ir šiek tiek indo dugne susidariusių pomidorų sulčių – jose susijungia visi įdaro aromatai.
