Jeigu reikėtų išsirinkti obuolių pyragą, kuriame vaisiai būtų tikroji žvaigždė, šis būtų vienas pirmųjų mano pasirinkimų. Į jį dedu net kilogramą obuolių ir vos 120 gramų miltų, todėl iškepęs pyragas visai neprimena sauso biskvito.
Turinys (8)
Plonyčiai obuolių griežinėliai susijungia su švelnia sviestine tešla ir suformuoja daugybę minkštų, sultingų sluoksnių. Viršus gražiai apskrunda, o vidus išlieka drėgnas ir labai švelnus.
Sultingas obuolių pyragas su daug obuolių ir mažai tešlos
Didžiausia šio pyrago paslaptis – ne koks nors neįprastas ingredientas, o obuolių pjaustymas. Juos pjaustau vos 2–3 mm storio griežinėliais, kad kiekvieną gabalėlį galėtų apgaubti plonas tešlos sluoksnis.
Pyragą galima ragauti dar šiek tiek šiltą, tačiau visiškai atvėsęs, o ypač kelias valandas pabuvęs šaldytuve, jis tampa tvirtesnis ir atsiskleidžia gražus sluoksniuotas pjūvis. Man tai vienas tų desertų, kuriuos verta iškepti iš vakaro, jei kitą dieną laukiu svečių.
Ingredientai
- 1 kg obuolių
- 3 kiaušiniai
- 120 g cukraus
- 150 ml pieno
- 60 g sviesto
- 120 g kvietinių miltų
- 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
- 1 arbatinis šaukštelis vanilinio cukraus
- Žiupsnelis druskos
- 1/2–1 arbatinis šaukštelis cinamono
- 1 valgomasis šaukštas citrinų sulčių
- 30 g migdolų plokštelių, nebūtina
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia pasiruošiu obuolius. Išpjaunu sėklalizdžius, o jeigu obuolių žievelė plona ir švelni, jos net nelupu. Vaisius supjaustau kuo vienodesniais, maždaug 2–3 mm storio griežinėliais – kuo jie plonesni, tuo gražiau susisluoksniuos iškepusiame pyrage.
Supjaustytus obuolius sudedu į didelį dubenį ir apšlakstau šaukštu citrinų sulčių. Atsargiai permaišau rankomis arba plačia mentele, stengdamasi nesulaužyti plonų griežinėlių. Citrinų sultys ne tik suteikia malonios rūgštelės, bet ir padeda obuoliams taip greitai nepatamsėti, kol ruošiu tešlą.
Į kitą dubenį įmušu kiaušinius, suberiu cukrų, vanilinį cukrų ir žiupsnelį druskos. Plaku maždaug 2–3 minutes, kol masė pašviesėja ir tampa šiek tiek puresnė. Labai standžių putų čia nereikia – pakanka, kad cukrus gerai susimaišytų su kiaušiniais.
Sviestą ištirpinu ir leidžiu jam šiek tiek pravėsti. Į kiaušinių masę supilu pieną bei pravėsusį tirpintą sviestą ir išmaišau. Svarbu nepilti labai karšto sviesto tiesiai ant kiaušinių, todėl po tirpinimo visada kelias minutes palaukiu.
Miltus persijoju kartu su kepimo milteliais ir cinamonu. Sausus ingredientus dalimis įmaišau į skystą masę, kol nebelieka sausų miltų gumulėlių. Tešla turi būti gana skysta, tik šiek tiek tirštesnė už įprastą lietinių tešlą, todėl papildomų miltų vien dėl jos skystumo neberiu.
Paruoštą tešlą supilu ant obuolių ir labai atsargiai viską išmaišau. Stengiuosi, kad kiekvienas plonas obuolio griežinėlis būtų bent šiek tiek padengtas tešla. Iš pradžių gali atrodyti, kad obuolių gerokai per daug, tačiau būtent tokios proporcijos ir suteikia pyragui jam būdingą sluoksniuotą tekstūrą.
Maždaug 20–22 cm skersmens kepimo formą iškloju kepimo popieriumi ir lengvai patepu sviestu. Obuolių masę į formą perkeliu nedidelėmis porcijomis, kaskart švelniai paskirstydama griežinėlius. Pabaigoje ant viršaus supilu dubenyje likusią tešlą, o jei noriu puošnesnio pyrago, išdėlioju kelias plonas obuolių skilteles ir pabarstau migdolų plokštelėmis.
Pyragą kepu iki 175 °C įkaitintoje orkaitėje maždaug 55–65 minutes. Jo paviršius turi tapti gražiai auksinis, o vidurys – iškepęs ir sutvirtėjęs. Jei matau, kad viršus ruduoja per greitai, kepimo pabaigoje laisvai pridengiu jį folija ir toliau kepu, kol pyragas būna paruoštas.
Iškepto pyrago neskubu išimti iš formos. Palieku jį joje bent 20–30 minučių, nes karštas ir labai sultingas pyragas yra gana minkštas. Vėliau atsargiai išimu ir leidžiu visiškai atvėsti – vėsdamas jis sutvirtėja, todėl pjaustyti tampa gerokai lengviau.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Šiam pyragui geriausiai renkuosi tvirtus saldžiarūgščius obuolius. Jie suteikia malonų skonio kontrastą ir kepdami ne taip greitai virsta tyre. Jeigu obuoliai labai saldūs, cukraus kiekį drąsiai mažinu iki maždaug 90–100 gramų – pyragas ir taip išlieka pakankamai saldus.
Labai svarbu obuolius supjaustyti plonai ir kiek įmanoma vienodžiau. Patogiausia tai daryti aštriu peiliu arba tinkama daržovių pjaustykle, tik naudojant ją būtina saugoti pirštus. Stori obuolių gabalėliai iškeps kitaip ir nebesukurs tokio gražaus daugiasluoksnio pjūvio.
Dar viena svarbi taisyklė – nepadauginti miltų. Šio pyrago tešla turi atrodyti gana skysta, nes jos paskirtis nėra suformuoti storą biskvitą. Ji turi plonai apgaubti obuolių griežinėlius ir kepdama sujungti juos į vientisą pyragą.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – obuolius supjaustyti per storai. Tuomet pyragas prasčiau susisluoksniuoja, o atskiri vaisių gabalėliai išlieka pernelyg ryškūs ir gali kepti nevienodai. Siekiu maždaug 2–3 mm storio, nes tokios skiltelės spėja suminkštėti ir gražiai susijungia su tešla.
Kita klaida – išimti pyragą iš formos vos tik ištraukus iš orkaitės. Karštas jis yra minkštas ir pilnas obuolių sulčių, todėl gali lengvai prarasti formą. Bent 20–30 minučių leidžiu jam ramiai pastovėti, o gražiausiam pjūviui laukiu, kol pyragas visiškai atvės.
Taip pat nereikėtų spręsti apie iškepimą vien pagal parudavusį viršų. Dėl ilgo kepimo paviršius gali gražiai apskrusti anksčiau nei sutvirtėja pyrago vidurys. Jei taip nutinka, viršų pridengiu folija ir leidžiu pyragui toliau ramiai kepti.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Visiškai atvėsusį pyragą laikau uždengtą, o jei planuoju valgyti ne tą pačią dieną, dedu į šaldytuvą. Dėl didelio obuolių kiekio jis išlieka labai drėgnas, todėl vėsioje vietoje laikosi geriau. Šaldytuve tokį pyragą stengiuosi suvartoti per maždaug 3–4 dienas.
Įdomu tai, kad po kelių valandų šaldytuve jo tekstūra pasikeičia į gerąją pusę. Obuolių sluoksniai sutvirtėja, pyragas lengviau pjaustomas ir kiekviename gabalėlyje aiškiau matyti plonos vaisių juostelės. Prieš valgydama galiu jį patiekti šaltą arba leisti gabalėliui šiek tiek sušilti kambario temperatūroje.
Su kuo skaniausia valgyti
Dar šiek tiek šiltą pyragą mėgstu patiekti visai paprastai – su trupučiu cukraus pudros ir puodeliu kavos ar arbatos. Jei norisi tikro deserto, šalia galima įdėti rutuliuką vanilinių ledų. Šiltų obuolių, cinamono ir šaltų ledų derinys čia ypač vykęs.
Atšaldytam pyragui papildomų priedų beveik nereikia, nes jo tekstūra tampa sodri ir primena švelnų obuolių desertą. Galima pabarstyti cinamonu, migdolų plokštelėmis ar labai nedideliu kiekiu cukraus pudros. Aš stengiuosi priedų nepadauginti, kad pagrindiniu skoniu išliktų obuoliai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokie obuoliai geriausiai tinka šiam pyragui?
Man labiausiai patinka tvirti, saldžiarūgščiai obuoliai, kurie kepdami suminkštėja, tačiau iš karto nesubyra į tyrę. Jų rūgštelė taip pat gerai subalansuoja saldžią tešlą. Naudojant labai saldžius obuolius verta šiek tiek sumažinti cukraus kiekį.
Kodėl tešlos atrodo taip mažai?
Taip ir turi būti – šiame pyrage obuoliai sudaro didžiąją dalį masės. Tešla tik plonai padengia vaisių skilteles ir kepdama jas sujungia. Todėl papildomai berti miltų vien dėl to, kad tešla atrodo skysta, nerekomenduoju.
Ar galima pyragą valgyti dar šiltą?
Taip, tačiau bent 20–30 minučių po kepimo jam vis tiek leidžiu pastovėti formoje. Dar šiltas pyragas bus minkštesnis ir sultingesnis, todėl jo gabalėliai gali būti ne tokie taisyklingi. Jei norisi gražaus daugiasluoksnio pjūvio, geriau pyragą visiškai atvėsinti.
Kodėl verta palaikyti pyragą šaldytuve?
Atvėsę ploni obuolių ir tešlos sluoksniai sutvirtėja, todėl pyragas tampa lengviau pjaustomas. Po kelių valandų šaldytuve jo pjūvyje ypač gražiai matyti daugybė obuolių sluoksnių. Dėl to pyragą galima iškepti iš vakaro ir patiekti kitą dieną.
























