Kai vasarą turguje ar savo darže prisirenku gražių, sunokusių pomidorų, visada stengiuosi dalį jų išsaugoti žiemai. Vienas mėgstamiausių mano būdų – išvirti tirštą naminį pomidorų padažą. Jis nereikalauja sudėtingų ingredientų ar ilgų pasiruošimų, o pagaminusi didesnį kiekį galiu iš karto pasirūpinti padažu daugeliui ateinančių mėnesių. Skaniausias jis būna tada, kai gaminamas iš tikrai prinokusių, mėsingų ir saldžių pomidorų, todėl vasaros sezonas tam puikiai tinka.
Turinys (7)
Man patinka, kad šį padažą galima išsaugoti dviem būdais. Dalį karšto padažo supilstau į sterilizuotus stiklainius, o kitą dalį atvėsinu ir užšaldau nedidelėmis porcijomis. Žiemą tai tikras išsigelbėjimas, kai norisi greitai pagaminti makaronų padažą, picą, barščius, balandėlius ar kitą patiekalą, kuriam reikia sodraus pomidorų pagrindo. Vieną kartą skyrus šiek tiek laiko vasarą, vėliau virtuvėje galima sutaupyti daugybę laiko.
Ingredientai
- 5 kg pomidorų
- 2 valg. š. druskos
- 2 valg. š. cukraus
- 5–6 skiltelės česnako
- 2 valg. š. augalinio aliejaus (nebūtina)
- 1 arb. š. maltų juodųjų pipirų
- 2 lauro lapai (nebūtina)
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia pomidorus labai gerai nuplaunu, pašalinu kotelius ir didesnius vaisius supjaustau stambiais gabalėliais. Pomidorų lupti nebūtina, nes vėliau padažą galima pertrinti per sietelį arba sutrinti trintuvu. Paruoštus pomidorus sumalu mėsmale arba susmulkinu blenderiu iki vientisos masės. Jei pomidorai labai sultingi, nenustembu, kad pradžioje masė atrodo gana skysta – verdant ji gerokai sutirštės.
Susmulkintą pomidorų masę supilu į didelį puodą ir užverdu. Kai padažas pradeda virti, sumažinu kaitrą iki vidutinės ir verdu apie 50–60 minučių. Verdant padažą kartkartėmis pamaišau, ypač jei puodas turi plonesnį dugną, kad pomidorai nepradėtų svilti. Paviršiuje susidariusias putas galima nugriebti, nors nedidelis jų kiekis galutiniam rezultatui nepakenks.
Baigiant virti įdedu druską, cukrų, smulkintą česnaką ir maltus juoduosius pipirus. Jei noriu švelnesnio, aromatingesnio skonio, įdedu ir porą lauro lapų, o juos prieš pilstant padažą išimu. Jei naudojami labai saldūs pomidorai, cukraus galima dėti šiek tiek mažiau – jo kiekį geriausia reguliuoti pagal pačių pomidorų skonį. Pagardintą padažą dar pavirinu apie 10 minučių, kad visi skoniai gerai susijungtų.
Jeigu noriu itin glotnaus ir švelnaus padažo, pomidorų masę pertrinu per smulkų sietelį, kad neliktų odelių ir sėklyčių. Paprastesnis variantas – padažą gerai sutrinti rankiniu trintuvu tiesiai puode. Tokiu būdu gaunamas vientisas, tirštas ir malonios tekstūros padažas, kurį vėliau patogu naudoti įvairiems patiekalams.
Dalį verdančio padažo iš karto supilstau į iš anksto sterilizuotus stiklainius ir sandariai užsuku steriliais dangteliais. Stiklainius apverčiu dangteliais žemyn, užkloju rankšluosčiu ar pledu ir palieku visiškai atvėsti. Kitą dalį padažo pirmiausia visiškai atvėsinu, tada išpilstau į šaldymui tinkamus indelius arba tvirtus maišelius nedidelėmis porcijomis ir dedu į šaldiklį. Porcijos dydį renkuosi tokį, kokio dažniausiai prireikia vienam patiekalui.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Jeigu norite tiršto ir sodraus padažo, rinkitės mėsingus, gerai sunokusius pomidorus, kuriuose nėra pernelyg daug vandeningų sulčių. Labai sultingi pomidorai taip pat tiks, tik padažą gali tekti pavirti ilgiau, kad išgaruotų perteklinis skystis. Verdant neskubėkite – būtent lėtesnis virimas leidžia pomidorų skoniui tapti sodresniam ir padažui tinkamai sutirštėti.
Man patogiausia šaldyti mažomis porcijomis, nes tada nereikia atitirpinti viso kiekio dėl kelių šaukštų padažo. Jei norite įvairesnio skonio, į dalį padažo galite įdėti baziliko, raudonėlio, saldžiosios paprikos arba šiek tiek aitriosios paprikos. Taip iš vienos bazės galima pasigaminti kelis skirtingus variantus, pritaikytus skirtingiems patiekalams. Aliejus šiame recepte nėra būtinas, todėl jo galima visai nedėti.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – per trumpai verdamas padažas. Jei pomidorai labai vandeningi, po valandos padažas dar gali būti skystokas, todėl geriau vadovautis ne vien laikrodžiu, o jo konsistencija. Kita klaida – per didelė kaitra, dėl kurios pomidorų masė gali pradėti svilti prie puodo dugno, todėl geriau virti vidutinėje ar šiek tiek mažesnėje kaitroje ir reguliariai pamaišyti.
Taip pat nereikėtų iš karto berti daug cukraus ar druskos, ypač jei pomidorų rūšis jums neįprasta. Verdant skonis keičiasi ir tampa intensyvesnis, todėl prieskonius patogiau koreguoti pačioje pabaigoje. Jei norite visiškai glotnaus padažo, nepamirškite jo pertrinti per sietelį arba labai gerai sutrinti trintuvu.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Konservuotą padažą laikau vėsioje, tamsioje ir sausoje vietoje, o atidarytą stiklainį perkeliu į šaldytuvą. Kadangi namų konservavimo saugumas priklauso nuo rūgštingumo, sterilizavimo, dangtelių ir laikymo sąlygų, konservuojant verta laikytis patikimų konservavimo taisyklių, o ne vien pasikliauti apversto stiklainio metodu. Jei kyla abejonių dėl konkrečių pomidorų rūgštingumo ar laikymo saugumo, saugesnis pasirinkimas yra padažą užšaldyti.
Šaldytą padažą laikau sandariai uždarytą, kad jis neprisigertų kitų šaldiklyje esančių produktų kvapų. Prieš šaldant patogu ant indelio ar maišelio užrašyti datą ir porcijos dydį, nes po kelių mėnesių labai lengva pamiršti, kada ruošinys buvo pagamintas. Atšildytą padažą geriausia sunaudoti per trumpą laiką ir jo pakartotinai neužšaldyti.
Su kuo skaniausia valgyti
Šis pomidorų padažas man ypač patinka su makaronais, nes iš jo vos per kelias minutes galima paruošti paprastą vakarienę. Jį taip pat galima naudoti kaip pagrindą naminei picai, troškiniams, lazanijai, barščiams ar balandėliams. Jei norisi sodresnio patiekalo, į padažą galima įdėti keptų svogūnų, maltos mėsos, daržovių ar mėgstamų žolelių.
Dar vienas didelis privalumas tas, kad padažas tinka ne tik konkrečiam receptui. Kartais jį naudoju kaip pomidorų pagrindą sriubai, kartais įmaišau į troškinį, o kartais tiesiog pašildau, pagardinu žolelėmis ir patiekiu su makaronais. Todėl žiemą iš šaldiklio ištraukta viena nedidelė porcija dažnai tampa greitos vakarienės pradžia.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar būtina pomidorus nulupti? Ne, pomidorų lupti nebūtina, nes jų masę galima sutrinti blenderiu arba pertrinti per sietelį. Jei norite visiškai šilkinės tekstūros, pertrynimas per sietelį padės pašalinti odeles ir didesnę dalį sėklyčių.
Ar galima padažą užšaldyti? Taip, tai vienas patogiausių šio padažo laikymo būdų. Padažą reikėtų visiškai atvėsinti, supakuoti į šaldymui tinkamus indelius ar maišelius ir užšaldyti tokiomis porcijomis, kokias įprastai sunaudojate vienam gaminimui.
Ar galima nedėti cukraus? Žinoma. Cukrus čia pirmiausia naudojamas pomidorų rūgštumui subalansuoti, todėl jei jūsų pomidorai yra saldūs ir skanūs, jo galima dėti mažiau arba visai atsisakyti. Geriausia padažą paragauti virimo pabaigoje ir tik tada nuspręsti, ar papildomai reikia cukraus.
Ką daryti, jei padažas gavosi per skystas? Tokiu atveju jį galima dar šiek tiek pavirti neuždengtame puode, kad perteklinis vanduo išgaruotų. Kuo ilgiau padažas verdamas, tuo labiau jis tirštėja, tačiau kaitrą reikėtų laikyti saikingą ir dažnai pamaišyti, kad masė neprisviltų.
Ar galima įdėti kitų prieskonių? Taip, šio padažo pagrindas labai universalus. Į jį galima įdėti baziliko, raudonėlio, saldžiosios ar rūkytos paprikos, aitriosios paprikos arba kitų mėgstamų prieskonių, tačiau pirmiausia rekomenduočiau dalį pasilikti neutralaus skonio. Tuomet žiemą jį bus lengviau pritaikyti tiek sriuboms, tiek makaronams, tiek mėsos ar daržovių patiekalams.
Šį padažą mėgstu pasigaminti tada, kai pomidorų sezonas pasiekia piką. Tuomet jų skonis pats geriausias, o žiemą labai malonu iš šaldiklio ar sandėliuko išsitraukti vasaros skonį ir per kelias minutes paruošti sotų naminį patiekalą. 🍅
Skanaus ir tegul žiemą namuose netrūksta vasariško pomidorų skonio!
