Žiemines padangas servise uždėjo greitai, per dvidešimt minučių. Meistras pasakė, kad viskas tvarkoje, ir aš išvažiavau. Po kokių penkiasdešimties kilometrų, važiuodamas užmiesčio keliu, išgirdau keistą garsą. Lyg kažkas tyliai kalena priekyje dešinėje, kiekvieną rato apsisukimą. Iš pradžių pagalvojau, kad prilipo akmenukas prie padangos. Bet garsas stiprėjo, o vairas pradėjo šiek tiek virpėti. Sustojau kelkraštyje, priėjau prie rato ir ranka pajudinau vieną varžtą. Jis sukosi pirštais. Antras taip pat. Ratas laikėsi ant penkių varžtų, iš kurių trys buvo atsilaisvinę.
Turinys (9)
Kas galėjo nutikti
Tą akimirką kelkraštyje man pasidarė silpna. Pagalvojau, kas būtų buvę, jei nebūčiau sustojęs. Ratas galėjo nukristi važiuojant. Užmiesčio keliu, kokiu devyniasdešimties kilometrų per valandą greičiu. Automobilis būtų tapęs nevaldomas, o nukritęs ratas galėjo nuriedėti į priešpriešinę eismo juostą.
Laimei, bagažinėje turėjau ratų raktą. Priveržiau visus varžtus, kiek galėjau ranka, ir lėtai nuvažiavau atgal į servisą. Ten meistras pasitikrino ir iš pradžių atrodė nustebęs. Paskui prisipažino, kad tą dieną buvo daug klientų, ir galbūt jaunas darbuotojas neprisuko varžtų galutiniu momentu, palikęs juos tik su pneumatiniu raktu „prigriebtus“.
Kodėl varžtai atsilaisvina
Paaiškėjo, kad ratų varžtų atsilaisvinimas po padangų keitimo nėra toks retas, kaip galėtų atrodyti. Priežasčių būna kelios. Kartais varžtai tiesiog nepriveržiami tinkamu momentu – per silpnai. Kartais tarp rato ir stebulės lieka purvo, rūdžių ar senų dažų likučių. Kai automobilis pavažiuoja, tie nešvarumai susispaudžia, ir varžtai praranda įtempimą.
Kartais priežastis būna netinkami varžtai. Lengvojo lydinio ir plieniniams ratlankiams dažnai naudojami skirtingi varžtai, su skirtinga galvutės forma ar ilgiu. Jei uždedami ratai su netinkamais varžtais, jie gali neprisispausti tinkamai. Taip nutinka, kai žmonės vasarą važinėja su lengvojo lydinio ratlankiais, o žiemą – su plieniniais, ir naudoja tuos pačius varžtus.
Priveržimo momentas
Meistras paaiškino, kad kiekvienam automobiliui gamintojas nurodo, kokiu momentu reikia priveržti ratų varžtus. Momentas matuojamas niutonmetrais, ir jis būna nurodytas automobilio instrukcijoje. Dažniausiai lengviesiems automobiliams tai yra apie šimtą niutonmetrų, bet tiksli reikšmė priklauso nuo modelio.
Per silpnai priveržti varžtai gali atsilaisvinti. Per stipriai priveržti – gali deformuoti stabdžių diską, pažeisti varžto sriegį ar net nutraukti varžtą. Todėl profesionalūs servisai varžtus pirmiausia prisuka pneumatiniu raktu, o galutinai priveržia dinamometriniu raktu, kuris parodo ar spragteli, kai pasiekiamas reikiamas momentas.
Patikrinti po penkiasdešimties kilometrų
Svarbiausia, ką tą dieną sužinojau, – kad po padangų keitimo varžtus reikia patikrinti ir priveržti dar kartą, nuvažiavus apie penkiasdešimt ar šimtą kilometrų. Daugelis servisų tai rekomenduoja, kai kurie net užrašo ant sąskaitos ar priklijuoja lipduką. Bet daugelis vairuotojų to nedaro, nes nežino arba pamiršta.
Per pirmuosius kilometrus ratlankis „nusėda“ ant stebulės, susispaudžia nešvarumai ir smulkūs nelygumai. Varžtų įtempimas gali šiek tiek sumažėti. Pakartotinis priveržimas užtikrina, kad viskas laikysis tvirtai.
Dinamometrinis raktas garaže
Po šios istorijos nusipirkau dinamometrinį raktą. Jis kainavo apie keturiasdešimt eurų. Dabar, nuvažiavęs penkiasdešimt kilometrų po kiekvieno padangų keitimo, nesvarbu, ar keičiau pats, ar servise, patikrinu ir priveržiu visus varžtus nurodytu momentu. Tai užtrunka penkias minutes, net ir šaltą vakarą.
Varžtus priveržiu ne iš eilės ratu, o kryžmai: pirmiausia vieną, paskui priešingą, ir taip toliau. Taip ratlankis prispaudžiamas tolygiai. Taip pat dabar pats keisdamas ratus nuvalau stebulės paviršių vielos šepetėliu, kad tarp jos ir ratlankio nebūtų rūdžių ar purvo.
Paslapties varžtas
Dar vienas dalykas, kurį sužinojau: daugelis automobilių turi vieną specialų, „paslapties“ varžtą kiekviename rate, apsaugantį nuo ratų vagystės. Jam atsukti reikia specialaus antgalio, kuris dažniausiai būna bagažinėje ar daiktadėžėje. Jei jį pamesite, ratą nuimti bus labai sunku. Patikrinau, kur yra mano antgalis, ir dabar visada žinau, kur jis guli.
Kai ratus keiti pats
Kelis kartus ratus esu keitęs ir pats, garaže ar kieme. Dabar laikausi tvarkos, kurią išmokau iš to serviso klaidos. Pirmiausia, kol automobilis dar stovi ant žemės, šiek tiek atlaisvinu varžtus – taip ratas nesisuka. Paskui pakeliu automobilį keltuvu, tik ant tam skirtų vietų po slenksčiu, ir po kėbulu pakišu atramą, jei dirbsiu ilgiau. Niekada nelendu po automobiliu, kuris laikosi tik ant keltuvo.
Nuėmęs ratą, nuvalau stebulę ir ratlankio vidinę pusę. Uždėjęs naują ratą, varžtus prisuku ranka, kryžmai, kol jie prisispaudžia. Tada nuleidžiu automobilį ant žemės ir tik tada galutinai priveržiu dinamometriniu raktu. Ratų varžtų sriegių netepu jokiu tepalu, nebent tai nurodyta automobilio instrukcijoje – sutepti sriegiai gali būti per stipriai priveržti tuo pačiu momentu.
Prieš sezoną dar patikrinu, ar varžtų sriegiai nepažeisti, ar galvutės nesudaužytos. Pažeistus varžtus geriau pakeisti naujais – jie kainuoja vos kelis eurus.
Ženklai, kad ratas atsilaisvinęs
Dabar žinau, į ką atkreipti dėmesį. Jei po padangų keitimo atsiranda kalenimas, beldimas, kuris kartojasi su kiekvienu rato apsisukimu, jei vairas pradeda virpėti, ypač didesniu greičiu, jei automobilis pradeda „traukti“ į šoną – reikia nedelsiant sustoti saugioje vietoje ir patikrinti ratų varžtus. Nevažiuokite toliau, tikėdamiesi, kad praeis.
Penkios minutės, kurios gali išgelbėti
Nuo tos dienos padangų keitimas man neužsibaigia servise. Jis baigiasi tada, kai, nuvažiavęs penkiasdešimt kilometrų, atsidarau bagažinę, ištraukiu dinamometrinį raktą ir patikrinu kiekvieną varžtą. Kaimynai kartais juokiasi, kad esu per daug atsargus, ir sako, kad servise viskas padaroma gerai. Bet jie nežino, ką jaučiau tą dieną kelkraštyje, sukdamas pirštais varžtą, kuris turėjo laikyti mano ratą devyniasdešimties kilometrų per valandą greičiu.




















