Po kelių lietingų lapkričio dienų atidariau automobilio duris ir pajutau keistą, drėgną kvapą, panašų į rūsio. Atsisėdęs išgirdau, kaip po kojomis kažkas tyliai pliaukštelėjo. Pakėlęs keleivio pusės kilimėlį, nustebau: po juo telkšojo vanduo, gal centimetro gylio. Kilimas po kilimėliu buvo permirkęs kaip kempinė. Pirmiausia pagalvojau, kad pro duris ar langą prateka lietus. Bet tikroji priežastis buvo daug paprastesnė ir, pasirodo, labai dažna rudenį. Ją sudarė saujelė pūvančių lapų po priekiniu stiklu.
Turinys (8)
Kur dingsta lietaus vanduo nuo priekinio stiklo
Daugelis vairuotojų niekada nesusimąsto, kur nubėga vanduo, kuris lyjant teka priekiniu stiklu. O jis nubėga į erdvę po plastikine grotele tarp stiklo apačios ir kapoto. Ši erdvė dar vadinama vandens nutekėjimo latakėliu. Joje yra kelios nedidelės nutekėjimo angos ar vamzdeliai, pro kuriuos vanduo išteka po automobiliu.
Toje pačioje vietoje dažniausiai yra ir salono ventiliacijos oro įsiurbimo anga. Pro ją į saloną patenka lauko oras. Kol nutekėjimo angos švarios, vanduo greitai nubėga, ir oro įsiurbimas lieka sausas. Bet kai angos užsikemša, vanduo pradeda kauptis latakėlyje kaip vonioje. Kai jo pakyla pakankamai, jis pradeda tekėti per oro įsiurbimo angą į ventiliacijos sistemą ir toliau – į saloną.
Kodėl būtent rudenį
Mano automobilis visą rudenį stovėjo kieme po dideliu klevu. Lapai krito ant kapoto ir stiklo, slydo į latakėlį po grotele ir ten kaupėsi. Prisidėjo ir medžių sėklos, spygliai, smulkios šakelės. Per kelias savaites jie sudarė tankų, drėgną kamštį. Kai užėjo kelios dienos stipraus lietaus, vandeniui nebeliko kur dingti.
Dar blogiau, kad pūvantys lapai latakėlyje ne tik užkemša angas, bet ir skleidžia kvapą, kuris per ventiliaciją patenka į saloną. Būtent tą rūsio kvapą ir jutau dar prieš rasdamas vandenį.
Ką radau po grotele
Kaimynas, kuris pats remontuoja savo automobilius, padėjo nuimti plastikinę grotelę. Ji laikėsi ant kelių spaustukų ir varžtų, o valytuvų svirtis teko nuimti, atsukus jų veržles. Po grotele vaizdas buvo nemalonus: storas juodų, pūvančių lapų sluoksnis, sumišęs su purvu. Vienoje pusėje stovėjo vanduo. Nutekėjimo angų net nesimatė.
Lapus surinkome rankomis su pirštinėmis, likusį purvą išsiurbėme dulkių siurbliu, skirtu šlapiam valymui. Tada atsargiai išvalėme nutekėjimo angas plona lanksčia viela ir praplovėme vandeniu iš butelio. Kai vanduo pradėjo laisvai tekėti po automobiliu, supratome, kad problema išspręsta. Bent jau jos priežastis.
Pasekmės salone
Su vandeniu salone reikėjo tvarkytis atskirai. Vanduo, patekęs po kilimu, nedžiūsta pats. Jis susigeria į garso izoliaciją po kilimu, kuri veikia kaip kempinė, ir gali išbūti ten savaites. Per tą laiką atsiranda pelėsis, nemalonus kvapas, o blogiausiu atveju – rūdys ant grindų.
Dar didesnis pavojus – elektronika. Daugelyje automobilių po priekinėmis sėdynėmis ar po kilimu yra laidų jungtys ir kartais net elektronikos blokai. Kai juos pasiekia vanduo, gali atsirasti oksidacija, gedimai, keistos klaidos prietaisų skydelyje. Man pasisekė, kad vanduo buvo tik keleivio pusėje ir nespėjo pasiekti jokių svarbių jungčių.
Iš salono vandenį surinkome rankšluosčiais ir šlapio valymo siurbliu. Paskui keletą dienų automobilį laikiau šiltame garaže su atidarytomis durimis, o salone veikė nedidelis drėgmės sugėriklis. Kilimą pakėliau, kiek leido konstrukcija, kad apačia geriau džiūtų. Po savaitės kvapas beveik išnyko.
Salono filtras – irgi nukentėjo
Kadangi vanduo ėjo per ventiliacijos sistemą, permirko ir salono oro filtras. Šlapias filtras greitai supelija ir pradeda skleisti nemalonų kvapą kiekvieną kartą, kai įjungiama ventiliacija. Todėl jį pakeičiau nauju. Tai kainavo apie dešimt eurų ir užtruko penkias minutes.
Kitos vietos, kur kaupiasi lapai
Kaimynas parodė dar kelias vietas, kurias verta patikrinti rudenį. Pirmiausia – stoglangio nutekėjimo vamzdeliai, jei automobilis turi stoglangį. Jie eina per stogo kampus ir statramsčius žemyn. Užsikimšus vanduo gali pradėti lašėti nuo lubų ar tekėti per durų statramsčius į saloną.
Antra – durų apačia. Kiekvienos durys apačioje turi nedideles angas, pro kurias išteka vanduo, patekęs į duris pro langų sandariklius. Jei jos užsikimšusios, vanduo kaupiasi durų viduje, ir durys pradeda rūdyti iš vidaus. Trečia – bagažinės kampai ir kuro bako dangtelio nišelė.
Ką darau dabar kiekvieną rudenį
Dabar kiekvieną spalį ir lapkritį, kai krenta lapai, bent kartą per kelias savaites atidarau kapotą ir pažiūriu į latakėlį po priekiniu stiklu. Didesnius lapus ir šakeles išrenku ranka pro grotelės plyšius. Kartą per metus, rudenį, nuimu grotelę ir išvalau viską kruopščiai. Patikrinu ir durų nutekėjimo angas.
Taip pat stengiuosi rudenį nestatyti automobilio tiesiai po medžiais, ypač tais, kurie numeta daug lapų ar sėklų. Jei kito pasirinkimo nėra, bent nuvalau lapus nuo kapoto ir stiklo, kol jie nespėjo nuslysti į latakėlį.
Ženklai, kuriuos verta žinoti
Jei automobilyje atsiranda drėgnas, pelėsio kvapas, jei langai iš vidaus rasoja dažniau nei įprastai, jei po kilimėliais drėgna ar girdisi vandens pliaukšėjimas važiuojant ar stabdant – verta patikrinti nutekėjimo angas. Dažnai visa problema sprendžiama per pusvalandį, o jei laukiama, gali kainuoti brangų salono džiovinimą ir elektronikos remontą.
Tą lapkričio rytą, kai atradau balą po kilimėliu, galvojau apie brangų remontą ir sandariklių keitimą. O pasirodė, kad kaltas buvo klevas ir mano tingumas nuvalyti lapus. Visas remontas kainavo naują salono filtrą ir vieną šeštadienio popietę. Dabar, kai rudenį matau automobilius, stovinčius po medžiais su lapų krūvomis ant stiklo, norisi prieiti ir patarti pažiūrėti po grotele, kol dar nevėlu.


















