Kriaušes sirupe mėgstu todėl, kad žiemą vienu stiklainiu gaunu ir desertą, ir priedą prie pusryčių. Tvirtos skiltelės labai tinka prie blynų, košės, varškės apkepo ar pyragų, o pats aromatingas sirupas taip pat nelieka nepanaudotas. Jeigu vaisiai parinkti tinkamai, jie po konservavimo išlaiko formą ir nevirsta tyre.
Turinys (11)
- Ingredientai
- Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
- Kodėl kriaušes pirmiausia trumpai pakaitinu sirupe
- Kokias kriaušes renkuosi
- Ar būtina lupti kriaušes
- Ką čia daro citrinų rūgštis
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos
- Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
- Su kuo skaniausia valgyti
- Dažniausiai užduodami klausimai
Šiam receptui renkuosi tvirtas, prinokusias, bet dar nesuminkštėjusias kriaušes. Svarbu ir tai, kad konservus, kuriuos laikysiu ne šaldytuve, ruošiu ne vien karšto užpylimo principu.
Kriaušes trumpai pakaitinu sirupe, sudedu į karštus stiklainius ir juos papildomai apdoroju verdančio vandens vonelėje – būtent šito žingsnio nepraleidžiu.
Ingredientai
- apie 2–2,3 kg tvirtų kriaušių
- 1,5 l vandens
- 450 g cukraus
- 1 arbat. š. citrinų rūgšties be kaupo
- 6 gvazdikėlių pumpurai
- nedidelis cinamono gabalėlis, nebūtina
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia pasiruošiu tris švarius 1 litro stiklainius ir jiems tinkamus naujus ar nepažeistus konservavimo dangtelius. Stiklainius laikau karštus iki pat pildymo, kad pilant karštus vaisius ir sirupą stiklas nepatirtų staigaus temperatūros šoko. Kriaušes gerai nuplaunu, nulupu, perpjaunu ir pašalinu sėklalizdžius.
Vaisius pjaustau ne per plonai – dažniausiai į stambias skilteles ar ketvirčius. Per plonos skiltelės greičiau suminkštėja ir vėliau prasčiau išlaiko formą. Kol ruošiu likusius vaisius, supjaustytas kriaušes laikau vandenyje su trupučiu askorbo rūgšties arba citrinų sulčių, kad jos taip greitai nepatamsėtų.
3 kg pomidorų, paprika, česnakas ir kalendra – verdu tol, kol puode lieka tirštas, kvapnus padažas
Į šį keksą dedu 120 g aguonų ir 200 g varškės – pjūvis išeina tankus, drėgnas ir labai aromatingas
Traška taip, kad girdi visi namai: atskleidžiu savo labiausiai pasiteisinusį čeburekų receptą
Šaltiena stingsta be želatinos, jei puode yra šios mėsos dalys – vien liesos mėsos neužtenka
300 g graikinių riešutų ir 150–200 g medaus – iš šių dviejų produktų pasidarau tirštą rudens užtepėlę
Į kopūstų ir paprikų salotas įpjaustau 2 obuolius – jų beveik nejauti, bet skonis tampa visai kitoksĮ didelį puodą supilu 1,5 litro vandens, suberiu cukrų ir citrinų rūgštį. Kaitinu maišydama, kol cukrus visiškai ištirpsta ir sirupas užverda. Cinamono gabalėlį, jei jį naudoju, galiu trumpai pavirti pačiame sirupe ir prieš pildymą išimti.
Paruoštas kriaušes nusausinu ir sudedu į verdantį sirupą. Kaitinu švelniai maždaug 5 minutes – jos turi gerai įkaisti, bet neturi pradėti byrėti. Būtent todėl čia labai svarbūs tvirti, dar nepernokę vaisiai.
Į kiekvieną karštą litro stiklainį įdedu po du gvazdikėlius. Tada atsargiai sudedu karštas kriaušes ir užpilu verdančiu sirupu, viršuje palikdama apie 1–1,5 cm laisvos vietos. Plastikine ar silikonine mentele palei stiklainio kraštą pašalinu didesnius oro burbuliukus ir, jei reikia, dar papildau sirupo.
Stiklainių kraštus labai švariai nuvalau ir uždedu dangtelius pagal jų gamintojo nurodymus. Stiklainių neapverčiu ir nelaikau suvyniotų kaip vienintelio konservavimo žingsnio. Kad kriaušes būtų galima saugiai laikyti kambario temperatūroje, jas dar apdoroju verdančio vandens vonelėje.
Didelio puodo dugne padedu groteles ar kitą konservavimui tinkamą įdėklą, kad stiklainiai nestovėtų tiesiai ant puodo dugno. Sudedu uždarytus stiklainius ir pripilu tiek karšto vandens, kad jo būtų bent 2–3 cm virš stiklainių viršaus. Kai vanduo pradeda tolygiai virti, nuo tos akimirkos skaičiuoju 25 minutes.
Praėjus laikui kaitrą išjungiu, nuimu puodo dangtį ir leidžiu stiklainiams dar maždaug 5 minutes pastovėti vandenyje. Tada juos iškeliu tiesiai, neapversdama, ir palieku ramiai atvėsti ant rankšluosčio ar lentelės. Dangtelių tuo metu nespaudau ir nebandau papildomai užveržti.
Visiškai atvėsusius stiklainius patikrinu. Dangtelis turi būti įtrauktas ir tvirtai laikytis, o pakėlus stiklainį už dangtelio krašto jis neturi atsiskirti. Nesandarius stiklainius dedu į šaldytuvą ir sunaudoju artimiausiu metu.
Kodėl kriaušes pirmiausia trumpai pakaitinu sirupe
Karšto užpildymo būdas man patinka ne tik dėl saugumo proceso, bet ir dėl kokybės. Trumpai pakaitintos kriaušės šiek tiek susitraukia, todėl jas lengviau gražiai sudėti į stiklainį ir jos mažiau iškyla virš sirupo. Taip pat stiklainyje lieka mažiau oro.
Kriaušių nereikia virti iki minkštumo. Penkios minutės čia skirtos vaisiams gerai įkaitinti, o ne išvirti desertinę tyrę. Jeigu skiltelės jau puode pradeda byrėti, po vandens vonelės jos bus dar minkštesnės.
Kokias kriaušes renkuosi
Geriausiai tinka prinokusios, aromatingos, bet dar tvirtos kriaušės. Paspaudus vaisių jis neturėtų būti minkštas ir vandeningas. Labai pernokusias kriaušes palieku tyrelei, džemui ar pyragui, nes konservuojant skiltelėmis jos formą išlaiko prasčiau.
Jeigu vaisiai visiškai kieti ir neprinokę, skonis gali būti blankesnis. Todėl ieškau tarpinio varianto – kriaušė jau turi savo aromatą ir saldumą, bet pjaunant vis dar laikosi tvirtai. Tokia tekstūra po terminio apdorojimo man duoda geriausią rezultatą.
Ar būtina lupti kriaušes
Jeigu konservus ruošiu ilgesniam laikymui pagal patikimą karšto užpildymo metodą, kriaušes nulupu. Žievelė po terminio apdorojimo gali tapti kietesnė ir atsiskirti nuo minkštimo, todėl stiklainio tekstūra ne visada būna tokia maloni. Nuluptos skiltelės sirupą taip pat sugeria tolygiau.
Jeigu norėčiau kriaušes su odele ruošti tik trumpam laikymui šaldytuve, situacija būtų paprastesnė. Tačiau žiemai skirtame lentynos konservavimo recepte laikausi patikrinto metodo ir vaisius nulupu.
Ką čia daro citrinų rūgštis
Nedidelis citrinų rūgšties kiekis subalansuoja gana saldų sirupą ir suteikia jam gaivesnį skonį. Ji taip pat šiek tiek padeda vaisių spalvai išlikti malonesnei. Tačiau šiame recepte jos nelaikau pakaitalu tinkamam konservavimo procesui.
Paprastoms europinėms kriaušėms saugus konservavimas pasiekiamas tinkamai paruošiant vaisius ir apdorojant stiklainius verdančio vandens vonelėje. Jei konservuojamos azijinės kriaušės, joms taikomi atskiri rūgštinimo reikalavimai, todėl šio recepto aklai joms nepritaikau.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Kriaušes pjaustau gana stambiai ir visus gabalėlius stengiuosi daryti panašaus dydžio. Tada jie vienodai įkaista ir po konservavimo būna panašios tekstūros. Labai ploni gabalėliai greičiau ištyžta, ypač jei vaisius jau gana prinokęs.
Prieskonių nededu per daug. Du gvazdikėliai litriniam stiklainiui man yra visai pakankamas kiekis, nes per kelis mėnesius jų aromatas sirupe dar sustiprėja. Su cinamonu elgiuosi lygiai taip pat atsargiai – jis turi papildyti kriaušę, o ne visiškai ją užgožti.
Konservavimo metu visus stiklainius laikau vienodoje temperatūroje ir vengiu staigių temperatūros pokyčių. Karšti vaisiai keliauja į karštus stiklainius, o šie – į karštą vandenį. Tai padeda sumažinti stiklo skilimo riziką.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – naudoti labai minkštas, pernokusias kriaušes. Jos jau po pirmo pakaitinimo pradeda prarasti formą, o po apdorojimo stiklainyje gali beveik suirti. Tokiems vaisiams geriau rinktis džemą ar tyrę.
Antra klaida – manyti, kad verdantis sirupas ir karštas dangtelis savaime padaro konservą saugų laikyti spintelėje. Vien karšto užpylimo ir stiklainio apvertimo neužtenka. Užpildytus stiklainius reikia tinkamai termiškai apdoroti.
Trečia klaida – pripildyti stiklainius iki pat krašto. Reikia palikti šiek tiek laisvos vietos, kad kaitinant turinys galėtų plėstis ir susidarytų tinkamas vakuumas. Perpildytas stiklainis gali pradėti leisti sirupą ir blogiau užsisandarinti.
Ketvirta klaida – po konservavimo iš karto spaudyti dangtelius, apversti stiklainius ar juos kilnoti. Palieku juos ramiai atvėsti. Tik kitą dieną tikrinu, kurie dangteliai tinkamai užsandarėjo.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Tinkamai apdorotus ir gerai užsisandarinusius stiklainius laikau vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje. Geriausia jų nelaikyti šalia radiatoriaus, orkaitės ar ten, kur temperatūra smarkiai svyruoja. Ant kiekvieno stiklainio pasižymiu pagaminimo datą.
Dėl geriausios kokybės tokius naminius konservus stengiuosi sunaudoti per vieną sezoną. Prieš atidarydama visada patikrinu dangtelį, kvapą ir turinio išvaizdą. Jei dangtelis išsipūtęs, stiklainis pratekėjęs, turinys putoja ar atrodo neįprastai, jo neragauju.
Atidarytą stiklainį visada laikau šaldytuve. Skilteles imu švariu įrankiu, o likusią dalį stengiuosi sunaudoti per kelias dienas. Kuo mažiau į stiklainį patenka pašalinių trupinių ar nešvarumų, tuo geriau išsilaiko likęs produktas.
Su kuo skaniausia valgyti
Žiemą šias kriaušes dažniausiai dedu prie blynų, varškės apkepo arba rytinės avižinės košės. Jos taip pat labai tinka sluoksniuotiems desertams, pyragams ar prie natūralaus jogurto. Kadangi sirupas gana aromatingas, papildomo cukraus dažnai net neprireikia.
Sirupo taip pat neišpilu. Jį galima atskiesti vandeniu ir patiekti kaip saldų gėrimą arba nedidelį kiekį panaudoti desertui sudrėkinti. Gvazdikėlių ir kriaušių aromatas po kelių mėnesių būna dar malonesnis nei ką tik uždarius stiklainį.
O jūs kriaušes žiemai labiau mėgstate lengvame sirupe, ar verdatės tirštą džemą? Parašykite komentaruose – įdomu, kuris variantas jūsų namuose dingsta pirmas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar užtenka kriaušes užpilti verdančiu sirupu ir užsukti?
Jeigu stiklainius norite laikyti kambario temperatūroje visą žiemą, vien karšto užpylimo nepakanka. Užpildytus stiklainius reikia termiškai apdoroti patikimu konservavimo būdu. Šiame recepte 1 litro stiklainius verdančio vandens vonelėje apdoroju 25 minutes.
Ar po konservavimo reikia stiklainius apversti?
Ne. Po vandens vonelės juos iškeliu tiesiai ir palieku ramiai atvėsti. Apvertimas nėra reikalingas sandarumui suformuoti ir gali trukdyti tinkamai įvertinti užsidarymą.
Ar galima naudoti labai prinokusias kriaušes?
Skiltelėms geriau rinktis tvirtus, dar nepernokusius vaisius. Minkštos kriaušės kaitinamos greitai suyra ir gali prarasti gražią formą. Jas verčiau panaudoti tyrelei, džemui ar kepiniams.
Ar galima dėti daugiau gvazdikėlių?
Galima, bet su jais būčiau atsargi. Gvazdikėlių aromatas labai stiprus ir ilgai stovėdamas sirupe dar intensyvėja. Dviejų pumpurų litriniam stiklainiui paprastai užtenka.
Ar galima taip konservuoti azijines kriaušes?
Ne pagal šį receptą. Azijinėms kriaušėms konservuojant verdančio vandens vonelėje reikalingas papildomas rūgštinimas pagal patikrintą receptą. Todėl jų nekeisčiau į įprastas europines kriaušes vien santykiu 1:1.
