Šis varškės ir aguonų keksas man patinka tuo, kad yra visiškai kitoks nei lengvi, purūs biskvitiniai kepiniai. Jo tekstūra tankesnė, sodresnė, maloniai drėgna nuo varškės, o smulkintos aguonos kiekviename kąsnyje duoda ryškų riešutinį skonį.
Turinys (11)
Citrinos žievelė ir sultys viską subalansuoja, todėl keksas neatrodo sunkus, nors ingredientų jame tikrai nemažai.
Dar vienas šio recepto privalumas – jis gana paprastas. Nereikia ruošti atskirų sluoksnių, kremų ar ilgai stovėti prie viryklės: tešlą sumaišau viename dubenyje, iškepu, visiškai atvėsinu ir tik tada užpilu šokoladiniu glajumi su graikiniais riešutais.
Svarbiausia laikytis kelių nedidelių taisyklių – kambario temperatūros ingredientai, gerai išplaktas sviestas ir ne per anksti užpiltas glajus.
Ingredientai
Tešlai
- 200 g kvietinių miltų
- 150 g minkšto sviesto
- 200 g per sietelį pertrintos varškės
- 170 g cukraus
- 3 kambario temperatūros kiaušiniai
- 10 g kepimo miltelių
- tarkuotos citrinos žievelės pagal skonį
- 2 valg. š. citrinos sulčių
- žiupsnelis druskos
- 120 g aguonų
Šokoladiniam glajui
- 100 g šokolado – galima maišyti juodąjį ir pienišką
- 20 g neutralaus skonio augalinio aliejaus
- 40 g graikinių riešutų
Forma: apie 28 × 10 × 7 cm, maždaug 1,5 l talpos.
Kriaušių skiltelės žiemai – atidarai stiklainį, o jos kvapnios, sveikos ir prisigėrusios saldaus sirupo
Šaltiena stingsta be želatinos, jei puode yra šios mėsos dalys – vien liesos mėsos neužtenka
3 kg pomidorų, paprika, česnakas ir kalendra – verdu tol, kol puode lieka tirštas, kvapnus padažas
Į vieną tortą sudedu net 2,5 kg obuolių – kitą dieną jo pjūvis atrodo lyg iš seno konditerijos žurnalo
Į kopūstų ir paprikų salotas įpjaustau 2 obuolius – jų beveik nejauti, bet skonis tampa visai kitoks
Šviežių obuolių sulčių ilgai nevirinu: viena detalė padeda išlaikyti jų rudeninį aromatąKaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia pasiruošiu aguonas. Jei jos neplautos, gerai perplaunu, tuomet labai kruopščiai nusausinu, kad į tešlą nepatektų papildomos drėgmės. Visiškai sausas aguonas trumpai sumalu kavamale arba smulkintuvu – taip jų skonis kepinyje tampa ryškesnis, o tekstūra malonesnė.
Miltus sumaišau su kepimo milteliais ir persijoju. Šito žingsnio nepraleidžiu, nes taip kepimo milteliai pasiskirsto tolygiau, o miltai tampa puresni. Atskirame dubenyje minkštą sviestą išplaku su cukrumi ir žiupsneliu druskos, kol masė pašviesėja ir tampa puri.
Kiaušinius dedu po vieną. Kiekvieną kartą gerai išplaku, kol kiaušinis visiškai susijungia su sviesto mase, ir tik tada dedu kitą. Sudėjusi visus tris dar maždaug 2–3 minutes plaku, kad masė būtų vientisa ir gana puri.
Tada įmaišau tarkuotą citrinos žievelę, citrinos sultis ir per sietelį pertrintą varškę. Varškę verta pertrinti, jei ji grūdėta, nes taip keksas gaunasi vientisesnis ir pjūvyje nelieka didelių sausų gumulėlių. Viską sumaišau iki gana vienalytės masės.
Suberiu persijotus miltus su kepimo milteliais ir maišau tik tiek, kol nelieka sausų miltų. Pačioje pabaigoje sudedu maltas aguonas ir dar kartą atsargiai permaišau. Tešla turi būti gana tiršta – jos nereikia bandyti skiesti pienu ar kitu skysčiu.
Formą ištepu sviestu. Jei naudoju išardomą formą be vientiso dugno, apačią iškloju kepimo popieriumi, o iš išorės formą galima papildomai apvynioti folija, kad tešla nepratekėtų. Tešlą sudedu į formą ir paviršių išlyginu šaukštu; jei limpa, šaukštą lengvai sudrėkinu vandeniu.
Kepu iki 170 °C įkaitintoje orkaitėje apie 45–50 minučių. Tikrinu mediniu iešmeliu pačiame centre – jis turi išlįsti be žalios tešlos. Jei kekso viršus ima rudėti per greitai, paskutinėje kepimo dalyje jį galima laisvai pridengti folija.
Iškepusį keksą trumpai palieku formoje, tada atsargiai išimu ir visiškai atvėsinu ant grotelių. Glajumi jo nedengiu, kol vidus dar šiltas, nes tuomet šokoladas suminkštėja, tampa per skystas ir nubėga žemyn. Tik visiškai atvėsęs keksas pasiruošęs paskutiniam etapui.
Kaip paruošiu šokoladinį glajų
Graikinius riešutus, jei reikia, nuplaunu ir visiškai išdžiovinu. Kad skonis būtų ryškesnis, juos galima trumpai paskrudinti orkaitėje nedidelėje temperatūroje, tada atvėsinti ir susmulkinti peiliu. Smulkinu ne iki miltų – man patinka, kai glajuje jaučiasi maži riešutų gabalėliai.
Šokoladą sulaužau, sumaišau su neutralaus skonio aliejumi ir tirpinu mikrobangų krosnelėje trumpais impulsais. Po kiekvieno pašildymo gerai permaišau, nes šokoladą labai lengva perkaitinti. Kai masė tampa visiškai lygi, įmaišau smulkintus graikinius riešutus.
Ką tik paruoštas glajus būna gana skystas, todėl jo iš karto ant kekso nepilu. Palaukiu kelias minutes, kol pradeda šiek tiek tirštėti, ir tik tada paskirstau ant visiškai atvėsusio kepinio. Keksą trumpam dedu į šaldytuvą, kad šokolado sluoksnis sutvirtėtų.
Kodėl aguonas verta susmulkinti
Nesmulkintos aguonos kepinyje išlieka gana traškios ir neatskleidžia tiek aromato. Jas trumpai sumalus pažeidžiamas sėklyčių paviršius, todėl skonis tampa sodresnis ir geriau pasiskirsto visoje tešloje. Kartu keksas įgauna gražią, smulkiai taškuotą tekstūrą.
Svarbu tik nemalti drėgnų aguonų. Jei jas prieš tai skalavau, išdžiovinu labai gerai, nes kavamalėje šlapios sėklos sulips į pastą. Jei aguonos švarios ir skirtos tiesiogiai naudoti kepiniams, papildomas plovimas apskritai gali būti nereikalingas.
Kokią varškę renkuosi
Man geriausiai tinka gana sausa, ne vandeninga varškė. Jei ji labai drėgna, keksui gali prireikti daugiau laiko orkaitėje, o vidus gali likti pernelyg sunkus. Grūdėtą varškę pertrinu per sietelį arba trumpai sutrinu smulkintuvu.
Visiškai skystos kreminės varškės į šį receptą nekeičiu vienodu kiekiu, nes jos drėgmės kiekis visai kitoks. Originali tešla ir taip yra tiršta, todėl būtent sausesnė varškė padeda išlaikyti tinkamą struktūrą. Tai vienas iš tų atvejų, kai produkto tekstūra labai svarbi.
Kodėl kiaušinius dedu po vieną
Minkštas sviestas ir cukrus iš pradžių sudaro purią riebalų masę, o kiaušiniai joje turi susijungti palaipsniui. Jei visus tris įpilčiau vienu metu, mišinys daug lengviau susisluoksniuotų. Dedant po vieną, masė išlieka tolygesnė ir lengviau išlaiko įplaktą orą.
Taip pat svarbu, kad kiaušiniai nebūtų ką tik iš šaldytuvo. Labai šalti kiaušiniai gali staiga atšaldyti minkštą sviestą ir masė pradės atrodyti grūdėta. Todėl sviestą ir kiaušinius išimu iš anksto.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Tešlos po miltų įdėjimo ilgai neplaku. Kai miltai jau sudrėko, užtenka trumpo maišymo, nes per intensyviai maišant kepinys gali tapti dar sunkesnis. Aguonas taip pat įmaišau pačioje pabaigoje.
Kepimo laiku aklai nepasitikiu. Net dvi iki tos pačios temperatūros įkaitintos orkaitės gali kepti skirtingai, todėl maždaug po 40–45 minučių pradedu tikrinti vidurį iešmeliu. Jei paviršius jau gražus, o vidus dar neiškepęs, keksą pridengiu.
Glajui duodu kelias minutes sutirštėti. Labai karštas šokoladas nuo šalto kekso nubėgs plonu sluoksniu, o vos sutirštėjęs gražiau pasiskirstys ant viršaus ir šonų. Riešutus įmaišau jau į išlydytą šokoladą, kad jie pasiskirstytų tolygiai.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – naudoti šaltą sviestą. Jo nepavyks normaliai išplakti su cukrumi, todėl tešla negaus tiek oro, kiek galėtų. Sviestas turi būti minkštas, bet ne ištirpęs.
Antra klaida – visus kiaušinius sudėti vienu metu. Tada sviesto masė dažniau susisluoksniuoja ir tampa sunkiau išplakama. Kiaušinius dedu po vieną ir kiekvieną gerai įmaišau.
Trečia klaida – bandyti tirštą tešlą skiesti. Šiame recepte ji ir turi būti gana sunki ir laikyti formą ant šaukšto. Papildomas pienas ar kitas skystis pakeistų kepimo laiką ir galutinę tekstūrą.
Ketvirta klaida – dengti glajumi dar šiltą keksą. Šokoladas tada ištirpsta dar labiau ir didelė dalis jo nubėga ant lėkštės. Kepinį visada visiškai atvėsinu, o pačiam glajui leidžiu truputį sutirštėti.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Visiškai atvėsusį keksą laikau sandariame inde arba gerai suvyniotą, kad neapdžiūtų ir neprisigertų kitų kvapų. Kadangi kepinyje yra varškės, o viršuje – šokoladinis glajus, ilgesniam laikymui man patogiausia jį laikyti šaldytuve. Prieš valgant galima išimti kiek anksčiau, kad tekstūra ir šokolado skonis šiek tiek sušvelnėtų.
Geriausias šis keksas pirmosiomis keliomis dienomis, kai pjūvis dar maloniai drėgnas, o citrinos ir aguonų aromatas ryškus. Jei kepu be glajaus ir planuoju suvalgyti labai greitai, trumpai galima laikyti ir vėsioje vietoje sandariai uždengtą. Vis dėlto dėl varškės aš renkuosi šaldytuvą.
Su kuo skaniausia valgyti
Šitas keksas gana sodrus, todėl man prie jo labiausiai tinka kava arba nesaldi juodoji arbata. Citrinos gaiva ir aguonos labai gražiai dera ir su lengva vaisine arbata. Papildomo kremo čia tikrai nereikia – šokoladinis sluoksnis ir riešutai patys užbaigia desertą.
Jeigu glajaus nenoriu, atvėsusį keksą tiesiog lengvai pabarstau cukraus pudra. Tada skonis būna paprastesnis, labiau išryškėja varškė, citrina ir aguonos. Toks variantas ypač tinka pusryčiams ar prie popietinės arbatos.
O jūs šitam keksui rinktumėtės storą šokolado ir riešutų sluoksnį ar paliktumėte jį paprastą, tik su cukraus pudra? Parašykite komentaruose – abu variantai visai kitokie.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar aguonas būtina malti?
Neprivaloma, tačiau maltos aguonos išskiria daugiau aromato ir maloniau pasiskirsto tešloje. Jei naudojate nesmulkintas, keksas vis tiek iškeps, tik jų tekstūra bus labiau juntama. Svarbiausia, kad aguonos prieš malant būtų visiškai sausos.
Ar galima naudoti grūdėtą varškę?
Galima, bet ją verta pertrinti per sietelį arba sutrinti smulkintuvu. Taip tešla bus vientisesnė, o pjūvyje nebus didelių sausų varškės grūdelių. Labai vandeningą varškę prieš naudojimą geriau šiek tiek nuvarvinti.
Kodėl keksas viduryje dar žalias, nors viršus jau parudavęs?
Tai gana įprasta aukštesniam, tankesniam keksui. Jei viršus jau gražiai apskrudęs, o vidurys dar neiškepęs, kepinį laisvai pridengiu folija ir kepu toliau. Galutinį rezultatą tikrinu mediniu iešmeliu centre.
Ar galima naudoti tik juodąjį šokoladą?
Taip. Vien juodasis šokoladas duos sodresnį ir mažiau saldų glajų, o pieniškas – švelnesnį. Maišyti abu patogu, jei norisi tarpinio skonio.
Ar galima keksą patiekti be glajaus?
Žinoma. Visiškai atvėsusį kepinį galima tiesiog apibarstyti cukraus pudra. Taip receptas tampa dar paprastesnis, o citrinos ir aguonų skonis išryškėja stipriau.
