Trečią valandą nakties mane pažadino garsus, aštrus pypsėjimas. Iš pradžių galvojau, kad tai priešgaisrinis detektorius, ir nuėjau tikrinti, ar kas nors nedega. Dūmų niekur nebuvo. Bet pypsėjo kitas prietaisas – smalkių detektorius, kurį prieš metus pakabinau prie krosnies. Ekrane rodė skaičių, kurio prasmės tada dar nesupratau. Tik vėliau, atidaręs langus ir išvedęs šeimą į lauką, supratau, kad tas mažas plastikinis prietaisas už 25 eurus galbūt išgelbėjo mūsų gyvybes.
Turinys (9)
Kas yra smalkės
Smalkės, arba anglies monoksidas, yra dujos, kurios susidaro, kai kuras dega nepakankamai gerai – kai trūksta deguonies. Jos susidaro deginant malkas, anglis, dujas, net benziną. Smalkės neturi nei spalvos, nei kvapo, nei skonio. Žmogus jų nejaučia. Būtent todėl jos tokios pavojingos.
Įkvėptos smalkės jungiasi su hemoglobinu kraujyje daug lengviau nei deguonis. Organizmas pradeda dusti, nors žmogus to nejaučia. Pirmieji požymiai – galvos skausmas, svaigulys, silpnumas, pykinimas. Jie panašūs į peršalimą ar nuovargį, todėl dažnai ignoruojami. O jei žmogus miega, jis gali tiesiog nebepabusti.
Kodėl detektorių apskritai nusipirkau
Mūsų namas senas, šildomas malkine krosnimi. Prieš metus vienas kolega darbe papasakojo, kaip jo tėvų kaimynai apsinuodijo smalkėmis. Visa šeima buvo išgabenta į ligoninę. Jie išgyveno tik todėl, kad ryte užėjo kaimynė ir rado juos be sąmonės. Tą vakarą parduotuvėje nusipirkau smalkių detektorių. Jis kainavo apie 25 eurus. Pakabinau jį pagal instrukciją, prie kambario, kuriame stovi krosnis, ir apie jį beveik pamiršau.
Ką rodė detektorius
Tą naktį, kai jis supypsėjo, krosnis buvo kūrenama vakare. Prieš miegą, kaip visada, uždariau sklendę, kad šiluma neišeitų pro kaminą. Atrodė, kad malkos jau sudegusios. Bet kai kurios dar rusėjo. O kaminas, kaip vėliau paaiškėjo, buvo pusiau užsikimšęs suodžiais ir paukščių lizdo liekanomis. Dūmai ir dujos negalėjo laisvai išeiti, o uždaryta sklendė jiems užtvėrė paskutinį kelią. Smalkės ėjo į kambarį.
Detektorius rodė smalkių koncentraciją, kuri, pasak instrukcijos, jau buvo pavojinga ilgesniam buvimui patalpoje. Atidariau visus langus ir duris, pažadinau žmoną ir vaikus, išvedžiau juos į lauką. Paskambinau bendrajam pagalbos numeriui 112. Dispečerė patarė, ką daryti, ir paklausė, ar kas nors jaučia simptomų. Žmona sakė, kad jai skauda galvą. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir patarė ryte apsilankyti pas gydytoją.
Kaminkrėtys ir tiesa apie kaminą
Po kelių dienų pasikviečiau kaminkrėtį. Jis išvalė kaminą ir parodė, ką ištraukė: kelis kibirus suodžių, dalį paukščių lizdo ir nemažai sukepusių degėsių. Kaminas, pasak jo, buvo užsikimšęs daugiau nei per pusę. Jis paklausė, kada paskutinį kartą jį valiau. Prisipažinau, kad prieš penkerius metus.
Kaminkrėtys paaiškino, kad kaminą, kuriuo naudojamasi kiekvieną žiemą, reikėtų valyti bent kartą per metus, o geriau prieš šildymo sezoną. Ypač jei kūrenama drėgnomis malkomis, kurios palieka daugiau suodžių. Jis taip pat patarė niekada visiškai neuždaryti sklendės, kol krosnyje dar yra rusenančių žarijų.
Kur kabinti detektorių
Po šio įvykio peržiūrėjau, kur kabo mano detektorius, ir nusipirkau dar vieną. Dabar vienas kabo kambaryje su krosnimi, kitas – miegamajame. Instrukcijoje parašyta, kad smalkių detektorių reikia montuoti tam tikru atstumu nuo kuro deginimo prietaiso ir miegamosiose patalpose, kad pavojaus signalą išgirstum net miegodamas. Tiksliausia vadovautis konkretaus prietaiso gamintojo nurodymais, nes jie skiriasi.
Svarbu nesupainioti smalkių detektoriaus su dūmų detektoriumi. Dūmų detektorius reaguoja į dūmus, bet ne į smalkes. Smalkių detektorius reaguoja į anglies monoksidą, bet ne į dūmus. Namuose, kur yra krosnis, židinys ar dujinis katilas, reikia abiejų.
Priežiūra
Detektoriaus mygtuką paspaudžiu kartą per mėnesį, kad patikrinčiau, ar jis veikia. Baterijas keičiu kartą per metus, nors prietaisas pats praneša, kai jos senka. Svarbu žinoti ir tai, kad smalkių detektoriai neveikia amžinai. Jų jutikliai sensta, ir paprastai juos reikia keisti po penkerių–dešimties metų. Ant mano detektoriaus užrašyta data, iki kada jis tinkamas.
Kas dar gali būti pavojinga
Smalkių šaltinių namuose yra daugiau nei krosnis. Dujinis katilas, ypač senas ar neprižiūrėtas. Dujinė viryklė, jei patalpa blogai vėdinama. Židinys. Garaže paliktas veikiantis automobilio variklis, net jei garažo durys pravertos. Benzininis generatorius, įjungtas uždaroje patalpoje. Visi šie prietaisai gali išskirti smalkių, jei kuras dega netinkamai ar dujos negali išeiti.
Ką daryti, jei detektorius supypsėjo
Tą naktį veikiau instinktyviai, bet vėliau pasiskaičiau, kaip reikia elgtis teisingai. Pirmiausia nedelsiant atidaryti langus ir duris, kad į patalpą patektų gryno oro. Išvesti visus žmones ir gyvūnus į lauką. Jei įmanoma, išjungti kuro deginimo prietaisą, bet neužsibūti patalpoje. Kviesti pagalbą numeriu 112, ypač jei kas nors jaučia galvos skausmą, svaigulį ar pykinimą. Į namus negrįžti, kol jie gerai neišvėdinti, o smalkių šaltinis nerastas ir nepašalintas.
Svarbu nenuvertinti signalo vien todėl, kad niekas nieko nejaučia. Smalkės ir yra pavojingos tuo, kad jų nejaučiame. Jei detektorius pypsi, jis tikriausiai turi priežastį.
Detektorius, kurio niekam nelinkiu išgirsti
Tą naktį žmona dar ilgai negalėjo užmigti, nors jau buvome grįžę į išvėdintus namus. Vaikai rytą klausė, kas nutiko, ir mes jiems papasakojome. Dabar jie žino, ką reiškia tas pypsėjimas ir ką daryti, jei jį išgirsta.
Jei jūsų namuose yra krosnis, židinys ar dujinis katilas, o smalkių detektoriaus nėra, nupirkite jį šiandien. Tai kainuoja mažiau nei pietūs kavinėje. O kaminą išvalykite dar prieš didžiuosius šalčius. Kai kurių klaidų nebūna galimybės pataisyti, o mažas pypsintis prietaisas gali suteikti tą vienintelę progą.























