Ilgą laiką maniau, kad persodinti lelijas labai paprasta: iškasi svogūnėlius, perkeli į kitą vietą, užkasi ir darbas baigtas. Tačiau būtent persodinimo metu galima padaryti klaidų, kurios vėliau atsiliepia augalų augimui ir žydėjimui.
Turinys (10)
- Kaip persodinti lelijas rudenį: sodinimo gylis, atstumai ir svarbiausios klaidos
- Kada geriausia persodinti lelijas
- Kaip atsargiai iškasu svogūnėlius
- Svarbiausia – įvertinti dirvą
- Kaip sodinu lelijų svogūnėlius
- Kokiame gylyje sodinti lelijas
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos
- Kaip prižiūriu po persodinimo
- Dažniausiai užduodami klausimai
Dabar neskubu svogūnėlių kuo greičiau paslėpti po žeme. Pirmiausia apžiūriu juos, atsargiai atskiriu susidariusį kerą ir, svarbiausia, įvertinu vietą, kurioje lelijos turės augti toliau.
Kaip persodinti lelijas rudenį: sodinimo gylis, atstumai ir svarbiausios klaidos
Vienas naudingiausių patarimų – žiūrėti ne tik į svogūnėlį, bet ir į pačią dirvą. Lelijoms netinka vieta, kurioje prie svogūnėlių ilgai užsistovi vanduo, todėl sunkią ir šlapią dirvą prieš sodindama stengiuosi padaryti puresnę ir pasirūpinti perteklinės drėgmės nutekėjimu.
Taip pat atsižvelgiu į svogūnėlio dydį, nes nuo jo priklauso sodinimo gylis. Persodinimas tampa gera proga ne tik pakeisti augimo vietą, bet ir išskirstyti per keletą metų pernelyg sutankėjusį lelijų kerą.
Kada geriausia persodinti lelijas
Lelijų neskubu kasti vos nužydėjus paskutiniams žiedams. Svogūnėliui dar reikia laiko sukaupti jėgų, todėl orientuojuosi į maždaug mėnesio laikotarpį po žydėjimo pabaigos. Tuo metu stiebai jau pradeda gelsti ir augalas natūraliai baigia aktyvų sezoną. Tai man daug geresnis ženklas nei viena konkreti kalendoriaus data.
Kartu persodinimo neatidėlioju iki tol, kol žemė pradeda šalti. Pasodintoms lelijoms reikia laiko įsitvirtinti naujoje vietoje ir pradėti leisti šaknis. Todėl persodinimo laiką derinu prie konkretaus sezono ir oro sąlygų. Jei ruduo ankstyvas ir greitai vėsta, darbus atlieku anksčiau, o ne laukiu paskutinės šiltos dienos.
Kaip atsargiai iškasu svogūnėlius
Kasdama neinu kastuvu visai prie pat stiebo. Šiek tiek atsitraukiu ir augalą atsargiai atkasu iš apačios, tam naudodama kastuvą arba sodo šakes. Už stiebo svogūnėlio netraukiu, nes taip lengva pažeisti šaknis ar patį svogūnėlį. Geriau skirti keliomis minutėmis daugiau ir iškelti visą šaknų gumulą atsargiai.
Jeigu lelijos toje pačioje vietoje augo keletą metų, vietoj vieno svogūnėlio galiu rasti jau visą jų „lizdą“. Tokį kerą atsargiai išskirstau rankomis ir apžiūriu atskirus svogūnėlius. Mažųjų svogūnėlių taip pat neišmetu – juos galima pasodinti atskirai ir auginti toliau. Persodinimas todėl yra gera proga ne tik perkelti lelijas, bet ir jas padauginti.
Svarbiausia – įvertinti dirvą
Prieš sodindama svogūnėlius visada pasižiūriu, kokia žemė pasirinktoje vietoje. Lelijoms ypač nepalanku, kai prie svogūnėlių ilgai laikosi perteklinė drėgmė. Jei dirva sunki ir šlapia, vien iškasti duobutę bei į ją įdėti svogūnėlį man atrodo per mažai. Stengiuosi sodinimo vietą padaryti puresnę ir pasirūpinti, kad vanduo joje neužsistovėtų.
Į sodinimo duobutės dugną galima įberti šiek tiek rupaus smėlio, kaip papildomą priemonę aplink svogūnėlį. Tačiau vien smėlio sluoksnis neišspręs problemos, jei visa vieta nuolat užmirksta. Tokiu atveju svarbiau pasirinkti tinkamesnę vietą arba pagerinti pačios dirvos struktūrą ir vandens nutekėjimą. Svogūnėlio nereikėtų sodinti į vietą, kur po kiekvieno lietaus ilgai telkšo vanduo.
Kaip sodinu lelijų svogūnėlius
Paruošusi vietą svogūnėlį dedu dugneliu žemyn ir atsargiai paskleidžiu jo šakneles. Jų nesuspaudžiu į vieną gumulą ir nesistengiu jėga sutalpinti į per mažą duobutę. Tada užpilu žemėmis ir lengvai jas prispaudžiu. Dirvos stipriai nesuslegiu, nes noriu, kad ji aplink šaknis išliktų puri.
Po pasodinimo lelijas palaistau. Vanduo padeda dirvai geriau priglusti prie šaknų ir sumažina didesnes oro ertmes aplink svogūnėlį. Tačiau tai nereiškia, kad lysvę reikia paversti bala. Jei dirva jau labai šlapia, visada atsižvelgiu į realias sąlygas, o ne aklai laikausi vienos taisyklės.
Kokiame gylyje sodinti lelijas
Patogus orientyras – svogūnėlį sodinti maždaug dviejų ar trijų jo aukščių gylyje. Vadinasi, stambesnius svogūnėlius sodinu giliau, o mažesnius – sekliau. Ši taisyklė daug patogesnė nei bandymas visoms lelijoms išmatuoti vienodą centimetrų skaičių. Svogūnėlių dydžiai skiriasi, todėl natūralu, kad skiriasi ir jų sodinimo gylis.
Sodindama taip pat nepamirštu atstumų tarp augalų. Tarp suaugusių lelijų palieku maždaug 15–25 cm, kad jos iš karto neatsidurtų suspaustos viena prie kitos. Per keletą metų svogūnėliai gali daugintis ir vėl sudaryti tankų kerą. Paliktas tarpas suteikia jiems daugiau vietos augti.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Persodindama lelijas pirmiausia galvoju apie drėgmę. Gražus, sveikas svogūnėlis nepadės, jei pasodinsiu jį vietoje, kur nuolat stovi vanduo. Todėl sunkiame dirvožemyje pasirūpinu geresne jo struktūra ir vandens nutekėjimu. Jei konkreti vieta nuolat užmirksta, geriau ieškau lelijoms kitos vietos.
Antras svarbus dalykas – nepalikti lelijų daugybę metų augti pernelyg sutankėjusiame kere. Svogūnėliams dauginantis jiems lieka vis mažiau erdvės, o augalai pradeda konkuruoti dėl vandens ir maisto medžiagų. Pastebėjusi, kad susidarė tankus svogūnėlių lizdas, persodinimą išnaudoju jam padalyti. Mažesnius svogūnėlius galiu auginti atskirai.
Prieš žiemą pasodintų lelijų vietą galima mulčiuoti sausa lapija, kompostu ar kita tam tinkama medžiaga. Mulčią paskleidžiu ant dirvos paviršiaus, kai artėja šaltesni orai. Jo sluoksnio nespaudžiu prie augalų liekanų ir neformuoju šlapios, sunkios krūvos. Man svarbu, kad apsauga nuo šalčio netaptų papildomu drėgmės kaupimosi šaltiniu.
Dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų – lelijas iškasti iš karto po žydėjimo. Aš leidžiu augalui dar pabūti vietoje ir svogūnėliui sukaupti jėgų. Orientuojuosi į maždaug mėnesį po žydėjimo ir pradedančius gelsti stiebus. Taip pat nelaukiu iki visiško dirvos įšalimo, nes persodintiems svogūnėliams reikia laiko įsišaknyti.
Kita klaida – traukti augalą iš žemės laikant už stiebo. Taip galima pažeisti svogūnėlį ir šaknis, todėl jį atkasu iš apačios, šiek tiek atsitraukusi nuo stiebo. Jei randu kelis susijungusius svogūnėlius, jų grubiai neplėšau. Atsargiai atskiriu rankomis ir tik tada ruošiu sodinimui.
Trečia klaida – visus svogūnėlius sodinti vienodame gylyje ir labai arti vieną kito. Patogiau sodinimo gylį pasirinkti pagal svogūnėlio dydį, orientuojantis į maždaug 2–3 jo aukščius. Tarp suaugusių lelijų palieku apie 15–25 cm. Taip augalai gauna daugiau erdvės ir ne taip greitai vėl susispaudžia į tankų kerą.
Kaip prižiūriu po persodinimo
Pasodinusi žemę lengvai prispaudžiu ir palaistau, tačiau neleidžiu sodinimo vietai užmirkti. Artėjant šalčiams dirvos paviršių galima uždengti mulčiu. Tam tinka, pavyzdžiui, sausi lapai, kompostas ar kita pasirinkta mulčiavimo medžiaga. Pavasarį stebiu, kaip vieta džiūsta ir ar joje nesikaupia perteklinis vanduo.
Kitą sezoną man svarbiausia stebėti pačias lelijas. Jei jos turi pakankamai vietos ir sodinimo vieta neužmirksta, persodinimo tikslas jau iš dalies pasiektas. Vėliau, svogūnėliams vėl dauginantis, kerą galima iš naujo įvertinti ir prireikus padalyti. Taip lelijos nėra paliekamos neribotą laiką augti vis tankesniame lizde.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar lelijas galima persodinti iš karto po žydėjimo?
Geriau neskubėti. Pagal šį būdą verta palaukti maždaug mėnesį po žydėjimo, kol stiebai pradeda gelsti ir svogūnėlis spėja sukaupti daugiau jėgų. Kartu nereikėtų persodinimo nukelti iki žemės įšalimo.
Kokiame gylyje sodinti lelijos svogūnėlį?
Paprastas orientyras – maždaug 2–3 svogūnėlio aukščiai. Didesnį svogūnėlį sodinu giliau, o mažesnį – sekliau. Taip nereikia visiems skirtingo dydžio svogūnėliams taikyti vienodo gylio centimetrais.
Kokius tarpus palikti tarp lelijų?
Tarp suaugusių lelijų šiame variante paliekama maždaug 15–25 cm. Toks atstumas suteikia svogūnėliams erdvės augti ir daugintis. Po keleto metų susidarius naujam tankiam kerui, jį vėl galima išskirstyti.
Ar būtina po svogūnėliu berti smėlio?
Šiek tiek rupaus smėlio galima naudoti sodinimo vietoje, ypač sunkesnėje dirvoje, tačiau jis nėra stebuklingas drenažo sprendimas. Jei visa lysvė nuolat užmirksta, svarbiausia pasirūpinti vandens nutekėjimu arba pasirinkti kitą vietą. Lelijų svogūnėliams ilgai stovinti perteklinė drėgmė nėra palanki.
