Gegužė man visada reiškia vieną dalyką – bulvių sodinimo sezoną. Ir kuo daugiau metų tai darau, tuo aiškiau matau, kad vien tik pasodinti bulves neužtenka. Anksčiau galvodavau: įmeti gumbą į žemę, apkaupi ir lauki derliaus. Bet skirtumas tarp „kažkiek bulvių“ ir tikrai gero derliaus dažnai prasideda būtent nuo to, ką įdedame į duobutę sodinimo metu.
Turinys (13)
- 1. Medžio pelenai
- 2. Nitroamofoska
- 3. Humusas arba kompostas
- 4. Superfosfatas
- 5. Fitosporinas
- 6. Paukščių mėšlas
- 7. Kiaušinių lukštai
- 8. Dolomito miltai
- Ar galima vienu metu naudoti kelias trąšas?
- Kodėl bulvės kartais užaugina daug lapų, bet mažai gumbų?
- Ar būtina tręšti kiekvieną duobutę?
- Kodėl svarbu trąšas maišyti su žeme?
- Kada geriausia sodinti bulves?
Per laiką išbandžiau įvairių variantų. Vieni nepaliko jokio įspūdžio, kiti davė labai aiškų rezultatą – krūmai tapo stipresni, bulvės stambesnės, o ligų mažiau.
1. Medžio pelenai
Tai vienas seniausių ir geriausiai veikiančių variantų, ypač jei dirva molinga arba rūgštesnė.
Pelenai:
- papurena žemę;
- praturtina ją kaliu;
- sumažina kai kurių ligų riziką.
Dažniausiai į vieną duobutę dedu apie 5–6 šaukštus pelenų. Kartais dar sumaišau su sauja upės smėlio – ypač jei dirva sunki.
Svarbu naudoti tik švarius medžio pelenus be plastiko ar dažytos medienos likučių.
2. Nitroamofoska
Tai kompleksinės trąšos, kuriose yra:
- azoto,
- fosforo,
- kalio.
Kitaip tariant – viskas, ko bulvei reikia augimo pradžioje.
Dažniausiai pakanka vieno arbatinio šaukštelio į duobutę. Svarbiausia gerai sumaišyti granules su žeme, kad jos tiesiogiai nesiliestų prie gumbų.
3. Humusas arba kompostas
Jeigu žemė smėlinga ar nualinta, šitas variantas beveik nepakeičiamas.
Organika:
- pagerina dirvos struktūrą;
- ilgiau išlaiko drėgmę;
- maitina bulves palaipsniui.
Į vieną duobutę paprastai dedama apie 250–300 gramų gerai perpuvusio komposto arba humuso.
Labai svarbus momentas: šviežio mėšlo naudoti negalima. Jis gali pažeisti sodinamąją medžiagą ir paskatinti ligų vystymąsi.
4. Superfosfatas
Šios trąšos ypač tinka nualintai dirvai.
Dažnai naudojamas toks mišinys vienai duobutei:
- 15–20 g amonio salietros;
- 5–10 g kalio sulfato;
- 5–10 g superfosfato.
Viską būtina gerai sumaišyti su žeme prieš sodinimą.
Fosforas labai svarbus stipriai šaknų sistemai ir normaliam gumbų formavimuisi.
5. Fitosporinas
Čia gali būti pavadinimas, kurio lietuviškai tiksliai nežinau. Greičiausiai tai tas pats biologinis preparatas „Fitosporin“, naudojamas nuo grybelinių ligų. Jei žinai tikslesnį lietuvišką pavadinimą – parašyk, pritaikysiu tiksliai.
Ši priemonė naudojama dirvos dezinfekcijai ir apsaugai nuo grybelinių ligų.
Paprastai:
- 5 g preparato ištirpinama kibire vandens;
- į kiekvieną duobutę pilama apie 250 ml tirpalo.
Po to dar galima įberti šiek tiek medžio pelenų ir sodinti bulves.
Ypač naudinga naujuose sklypuose arba ten, kur nesate tikri dėl dirvos kokybės.
6. Paukščių mėšlas
Labai stipri natūrali trąša, tačiau su ja reikia elgtis atsargiai.
Paukščių mėšlas:
- stipriai skatina augimą;
- aprūpina azotu;
- pagerina augalo vystymąsi.
Tačiau jo negalima naudoti gryno.
Dažniausiai skiedžiama santykiu 1:20 su vandeniu ir tik tada laistomos duobutės prieš sodinimą.
Per stipri koncentracija gali tiesiog „sudeginti“ šaknis.
7. Kiaušinių lukštai
Iš pradžių skeptiškai žiūrėjau į šį metodą, bet jis tikrai naudojamas gana dažnai.
Susmulkinti lukštai:
- pagerina dirvos sudėtį;
- padeda kovoti su kai kuriais požeminiais kenkėjais;
- gali sumažinti spragšių lervų (vielinukų) žalą.
Lukštus reikia:
- išdžiovinti;
- gerai susmulkinti;
- berti po saują į duobutę.
Kartais juos maišau su pelenais.
8. Dolomito miltai
Jeigu dirva labai rūgšti, bulvės dažnai:
- silpniau auga;
- dažniau serga;
- formuoja smulkesnius gumbus.
Dolomito miltai naudojami dirvos rūgštingumui mažinti.
Į vieną duobutę dažniausiai dedama apie 50–100 g ir gerai sumaišoma su žeme.
Po to augalas geriau pasisavina maistines medžiagas ir formuoja stipresnius gumbus.
Ar galima vienu metu naudoti kelias trąšas?
Taip, tačiau svarbu nepadauginti. Dažniausiai žmonės derina organiką su mineralinėmis trąšomis, pavyzdžiui:
- kompostą ir pelenus;
- pelenus ir superfosfatą.
Svarbiausia neberti visko iš karto dideliais kiekiais, nes pertręšta dirva gali pakenkti labiau nei skurdesnė.
Kodėl bulvės kartais užaugina daug lapų, bet mažai gumbų?
Dažniausiai taip nutinka dėl per didelio azoto kiekio. Krūmas atrodo įspūdingai, vešlus, tačiau visa energija eina į lapus, o ne į gumbus. Todėl su azotinėmis trąšomis reikia saiko.
Ar būtina tręšti kiekvieną duobutę?
Nebūtinai, bet skirtumas dažniausiai matomas labai aiškiai. Ypač jei dirva nualinta arba bulvės toje pačioje vietoje auginamos ne pirmus metus.
Kodėl svarbu trąšas maišyti su žeme?
Kai kurios trąšos, ypač mineralinės, tiesiogiai liesdamos gumbus gali juos pažeisti. Todėl visada geriau jas sumaišyti su dirva, kad maistinės medžiagos pasiskirstytų tolygiau.
Kada geriausia sodinti bulves?
Viskas priklauso nuo oro. Jei pavasaris šaltas ir permainingas, sodinimas dažnai nusikelia net į gegužės pabaigą ar birželio pradžią. Svarbiausia ne kalendorius, o pakankamai sušilusi dirva. Šaltoje žemėje bulvės ilgai dygsta ir tampa jautresnės ligoms.
