Šiuos vištienos kotletus gaminu gana dažnai, nes jie visada pavyksta būtent tokie, kokių norisi – išorėje gražiai apskrudę, su lengvai traškia plutele, o viduje minkšti, sultingi ir visai ne sausi. Man labai patinka, kad nereikia jokių sudėtingų ingredientų, o rezultatas būna toks, lyg ruoščiau kažką ypatingo.
Kai pirmą kartą juos kepiau, net pati nustebau, kaip iš paprasto faršo galima išgauti tokį švelnumą. Dabar jau žinau kelis mažus triukus, kurie tikrai daro didelį skirtumą.
Ingredientai
Kotletams imu apie 800 g vištienos faršo, vieną nedidelį svogūną, porą česnako skiltelių, vieną kiaušinį, kelis šaukštus grietinėlės arba pieno, šiek tiek džiūvėsėlių, druskos, pipirų, paprikos ir truputį mėgstamų prieskonių. Taip pat įdedu šaukštą majonezo arba grietinės – būtent tai suteikia papildomo minkštumo. Kepimui naudoju šiek tiek sviesto ir aliejaus.
Patiekimo metu dažniausiai renkuosi paprastus, bet labai tinkančius priedus – bulvių košę, juodą duoną ir raugintus agurkus.
Kaip aš gaminu šiuos kotletus
Pirmiausia pasiruošiu pagrindą. Svogūną labai smulkiai sutarkuoju arba supjaustau – svarbu, kad jis būtų beveik nepastebimas, nes tada kotletai būna švelnesni. Česnaką susmulkinu spaustuvu.
Į didesnį dubenį dedu faršą, svogūną, česnaką, įmušu kiaušinį, įpilu šiek tiek grietinėlės ir suberiu džiūvėsėlius. Tuomet pagardinu druska, pipirais, paprikos milteliais ir įdedu šaukštą majonezo. Viską labai gerai išmaišau.
Šitas momentas yra vienas svarbiausių – faršą maišau ne kelias sekundes, o bent kelias minutes. Masė turi tapti vientisa ir šiek tiek lipni. Kartais net šiek tiek „pamušu“ ją ranka į dubens kraštą – tai padeda išgauti geresnę tekstūrą.
Kai viskas paruošta, dubenį dedu į šaldytuvą maždaug 15 minučių. Pastebėjau, kad taip faršas „susiriša“ ir kotletai kepant daug geriau išlaiko formą.
Formavimas ir kepimas
Rankas šiek tiek sudrėkinu vandeniu ir formuoju didesnius kotletus. Jei noriu dar daugiau sultingumo, į vidų įdedu mažą gabalėlį sviesto – tai tikrai verta padaryti.
Keptuvėje įkaitinu šiek tiek aliejaus. Ugnis turi būti vidutinė – ne per stipri, nes kitaip kotletai greitai apskrus iš išorės, bet viduje liks sausi.
Kotletus dedu į keptuvę ir pirmiausia jų neliečiu kelias minutes. Leisdama jiems ramiai kepti, gaunu gražią, vientisą plutelę. Kepu maždaug po 4–5 minutes iš kiekvienos pusės, kol jie tampa gražiai auksiniai.
Kai abi pusės apskrunda, sumažinu ugnį, uždengiu keptuvę dangčiu ir dar kelias minutes leidžiu jiems iškepti viduje. Kartais įpilu šiek tiek vandens – tada vidus tampa dar minkštesnis ir sultingesnis.
Patiekimas
Karštus kotletus dedu ant šiltos duonos, šalia patiekiu bulvių košę ir raugintus agurkus. Tai labai paprasta, bet būtent toks derinys sukuria tą tikrą „namų“ jausmą.
Kai tik padedu ant stalo, jie dingsta labai greitai – dažniausiai dar net nespėju visko gražiai sudėlioti.
Papildomi naudingi patarimai
Jei nori dar sultingesnių kotletų, rinkis faršą ne tik iš vištienos krūtinėlės, bet ir su šlaunelės mėsa. Ji turi daugiau riebumo, todėl kotletai nebus sausi.
Svarbu nepadauginti džiūvėsėlių. Jei jų bus per daug, kotletai taps kietesni. Geriau įdėti mažiau ir, jei reikia, vėliau šiek tiek papildyti.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į kepimo laiką. Per ilgai kepami kotletai praranda sultingumą, todėl geriau juos nuimti šiek tiek anksčiau ir leisti „pabaigti“ kepti po dangčiu.
Jei nori dar traškesnės plutelės, prieš kepant galima kotletus lengvai apvolioti smulkiuose džiūvėsėliuose – tai suteikia labai gražų rezultatą.
Dar keli patarimai pabaigai
Jei faršas atrodo per minkštas, galima jį trumpam įdėti į šaldiklį – vos 5–10 minučių pakanka, kad būtų lengviau formuoti.
Kotletus galima pasiruošti iš anksto ir laikyti šaldytuve – tai labai patogu, kai reikia greitai pagaminti vakarienę.
Taip pat galima eksperimentuoti su skoniais: į faršą įdėti smulkintų žalumynų, truputį tarkuoto sūrio ar net šiek tiek garstyčių – skonis iš karto pasikeičia.
Ir dar vienas dalykas, kurį visada prisimenu – geriau kepti mažesnėmis partijomis. Jei keptuvė bus perpildyta, kotletai ne keps, o troškinsis, ir ta graži plutelė nesusidarys.
Tai vienas iš tų receptų, kuris atrodo paprastas, bet jei laikaisi kelių smulkmenų – rezultatas visada būna labai geras.
