Turiu prisipažinti, kad šis receptas atsirado visiškai netikėtai – tiesiog norėjau iš paprastų ingredientų pagaminti kažką sotesnio ir įdomesnio nei įprasti kotletai. Turėjau faršo, šiek tiek kumpio ir sūrio, todėl nusprendžiau viską sujungti į vieną patiekalą. Rezultatas pranoko lūkesčius: sultingas, minkštas viduje, su maloniai išsilydžiusiu sūriu ir lengvai traškia plutele išorėje. Nuo tada tai tapo vienu iš tų patiekalų, kuriuos gaminu ne tik kasdienai, bet ir kai noriu kažko „rimtesnio“ ant stalo.
Turinys (7)
Mėsos vyniotinis su kumpiu ir sūriu orkaitėje
Šis vyniotinis yra labai universalus – jis tinka tiek šeimos vakarienei, tiek šventei. Be to, jį galima lengvai pritaikyti pagal tai, ką turi šaldytuve. Ir būtent tai man labiausiai patinka: paprasta, bet rezultatas atrodo ir skamba daug „brangiau“, nei yra iš tikrųjų.
Ingredientai
Pagrindui:
- 900 g mėsos faršo
- 2 kiaušiniai
- 120 g džiūvėsėlių
- 70 g tarkuoto kietojo sūrio
- 80 ml pieno
- 2 skiltelės česnako
- 1 arb. šaukštelis druskos
- ½ arb. šaukštelio juodųjų pipirų
- 1 arb. šaukštelis paprikos
- 1 arb. šaukštelis džiovintų žolelių
Įdarui: 180–220 g kumpio, 180–220 g sūrio (griežinėliais).
Papildomai: šiek tiek aliejaus, kepimo popierius, džiūvėsėliai arba sūris apibarstymui.
Kaip aš gaminu šį vyniotinį
Pirmiausia visada pradedu nuo faršo paruošimo, nes būtent nuo jo priklauso visa patiekalo tekstūra. Į dubenį dedu faršą, kiaušinius, džiūvėsėlius, tarkuotą sūrį, pieną ir visus prieskonius. Rankomis viską gerai išmaišau – ne tik „sumaišau“, o tikrai išminkau, kad masė taptų vienalytė ir šiek tiek lipni. Tai labai svarbus momentas, nes būtent taip vyniotinis išlaiko formą ir neišyra kepant.
Kai masė paruošta, ją paskleidžiu ant kepimo popieriaus ir formuoju stačiakampį. Stengiuosi, kad sluoksnis būtų vienodo storio – apie 1,5–2 cm. Jei vienur bus ploniau, o kitur storiau, vyniotinis gali kepti netolygiai, todėl verta skirti tam kelias minutes daugiau.
Toliau – įdaras. Pirmiausia dedu kumpį, o ant jo – sūrį. Labai svarbu neperkrauti – nors norisi daugiau sūrio, bet per didelis kiekis apsunkins susukimą ir dalis gali išbėgti kepimo metu. Palieku šiek tiek laisvų kraštų, kad vyniotinis gražiai susivyniotų.
Susukimas – turbūt pats atsakingiausias momentas. Naudoju kepimo popierių kaip pagalbinę priemonę ir lėtai, bet tvirtai formuoju ruloną. Svarbiausia – gerai užspausti kraštus, kad sūris neišbėgtų per anksti. Tada atsargiai perkeliu į skardą siūle žemyn.
Kepimas ir galutinis rezultatas
Prieš dedant į orkaitę, viršų lengvai patepu aliejumi – tai padeda susiformuoti gražiai plutelėi. Kartais dar pabarstau šiek tiek sūrio ar džiūvėsėlių, kad paviršius būtų dar traškesnis.
Kepu apie 190°C temperatūroje maždaug 45–55 minutes. Jei matau, kad viršus pradeda per greitai skrusti, uždengiu folija. Tai leidžia vidui ramiai iškepti, o išorei neišsausėti.
Iškepus labai svarbu neskubėti pjauti. Palieku bent 10–15 minučių „pailsėti“. Tai ne šiaip sau patarimas – būtent per tą laiką sultys pasiskirsto viduje ir vyniotinis tampa stabilesnis, gražiai pjaustomas.
Kaip patiekiu
Dažniausiai pjaustau storais griežinėliais ir patiekiu su bulvių koše arba šviežiomis daržovėmis. Labai tinka ir lengvos salotos ar paprastas česnakinis padažas. Kartais valgome net šaltą – tada jis puikiai tinka sumuštiniams.
Keli svarbūs pastebėjimai, kurie tikrai padeda
Jei norisi dar sultingesnio rezultato, visada rekomenduoju naudoti mišrų faršą – pavyzdžiui, kiaulienos ir jautienos arba kiaulienos ir vištienos. Vien liesa mėsa gali būti kiek sausesnė. Taip pat labai gerai veikia papildomi ingredientai, tokie kaip lengvai apkepinti grybai ar net šiek tiek svogūno į įdarą – tai suteikia daugiau gylio skoniui.
Dar vienas svarbus dalykas – neperkepti. Daugelis bijo, kad mėsa bus neiškepusi, ir laiko per ilgai. Bet būtent tai ir sugadina tekstūrą. Geriau laikytis laiko ir, jei reikia, naudoti termometrą.
Apibendrinimas
Tai vienas iš tų receptų, kuris atrodo paprastas, bet rezultatas visada sužavi. Minimalios pastangos, jokių sudėtingų technikų, o skonis – tikrai vertas dėmesio. Man tai puikus pavyzdys, kaip iš paprastų produktų galima sukurti patiekalą, kuris tampa šeimos favoritu.
Ir kiekvieną kartą, kai jį gaminu, suprantu vieną paprastą dalyką – geras maistas nebūtinai turi būti sudėtingas.
