Remiantis naujo tyrimo duomenimis, žmogaus įprastas ėjimo greitis gali būti paprastas jo bendros sveikatos ir tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklis.
Žurnale JAMA Network Open publikuotame darbe dalyvavo 4 067 suaugę Jungtinės Karalystės gyventojai, kurių vidutinis amžius siekė apie 69 metus. Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, ar tarp ėjimo tempo ir ilgalaikės mirties rizikos yra ryšys.
Ką parodė tyrimas
Dalyviai atliko trumpą ėjimo testą įprastu sau tempu, o dar devynias dienas ant riešo nešiojo fizinio aktyvumo sekiklį, kuris fiksavo jų judėjimo greitį kasdienėje veikloje.
Per beveik 12 metų stebėjimo paaiškėjo, kad greitesnis ėjimas, tiek per testą, tiek atliekant įprastus kasdienius darbus, buvo susijęs su mažesne mirties rizika. Ši sąsaja išliko ir įvertinus kitus sveikatos bei gyvensenos veiksnius.
Kodėl ėjimo greitis svarbus
Geriatrijos kineziterapeutė Beth Templin paaiškino, kad ėjimo greitis leidžia įvertinti, kaip efektyviai funkcionuoja organizmas.
„Kineziterapijoje ėjimo greitį vadiname šeštuoju gyvybiniu rodikliu, nes jis parodo, kaip darniai dirba įvairios organizmo sistemos“, – sakė Templin.
Pasak specialistės, pakitęs ėjimo greitis gali būti sveikatos būklės ženklas. „Kad eitumėte sparčiu žingsniu, reikia stiprių kojų, sveikos širdies ir plaučių, gero pusiausvyros jausmo, taip pat smegenų ir nervų sistemos, galinčios viską koordinuoti. Jei ėjimo greitis ima mažėti, tai dažnai būna ankstyvas įspėjamasis signalas, kad viena iš šių sistemų praranda savo funkcionalumą – kartais net anksčiau, nei kokie nors sutrikimai atsispindi laboratorinių tyrimų rezultatuose“, – pridūrė ji.
Ne kiek greičiau, o kiek tiksliau
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad šie rezultatai nereiškia, jog greitesnis ėjimas savaime prailgina gyvenimą. Tyrimas rodo tik ryšį, o ne įrodo, kad spartesnis žingsnis pats savaime prideda papildomų metų.
Be to, šiuo metu nėra vieningo standartizuoto būdo, kaip dėvimais įrenginiais, pavyzdžiui, fitneso apyrankėmis, matuoti įprastą ėjimo tempą.




















