Rudenį braškių lysvė dažnai nebeatrodo taip gražiai kaip vasaros pradžioje. Seni lapai parausta ar paruduoja, dalis jų gula ant žemės, tarp kerelių išsiraizgo ūsai, todėl natūraliai kyla noras viską nupjauti ir žiemai palikti visiškai švarią lysvę. Tačiau aš rudenį braškių iki pat žemės nepjaunu.
Turinys (11)
- Kodėl braškėms prieš žiemą reikalingi lapai
- Ar paraudusius braškių lapus būtina pašalinti
- Kokie požymiai gali rodyti rimtesnę problemą
- Ką rudenį pašalinu iš braškių lysvės
- Kada geriausia atlikti rudeninį valymą
- Kaip taisyklingai nukirpti senus lapus
- Iš kur atsirado patarimas nupjauti visus braškių lapus
- Kada vasarinis visų lapų nupjovimas gali būti taikomas
- Kurių braškių taip genėti nereikėtų
- Ką daryti, jeigu braškių lapus rudenį jau nupjovėte
- Kaip pati tvarkau braškes rudenį
Šiuo metų laiku sveiki lapai augalui vis dar reikalingi, todėl pašalinu tik tai, kas iš tiesų nebereikalinga arba gali kelti problemų.
Svarbu nesupainioti dviejų skirtingų darbų. Visiškas senų lapų nupjovimas iš tiesų naudojamas auginant braškes, tačiau tam tikrais atvejais jis atliekamas vasarą, netrukus po paskutinio derliaus, kad kereliai dar turėtų pakankamai laiko užauginti naują lapiją.
Rudenį vadovaujuosi visai kitu principu – atlieku tik sanitarinį valymą ir išsaugau sveiką žalią lapiją.
Kodėl braškėms prieš žiemą reikalingi lapai
Braškės žiemoja kitaip nei daugelis daugiamečių gėlių, kurių visa antžeminė dalis rudenį natūraliai nunyksta. Jos po sniegu gali iškeliauti su gyvais lapais, o dalis šios lapijos pavasarį dar kurį laiką išlieka gyvybinga, kol pradeda augti nauja. Todėl vien dėl to, kad sezonas baigiasi, sveikos lapijos šalinti nereikia.
Po derliaus kerelis ne ilsisi, o toliau aktyviai ruošiasi kitam sezonui: augina šaknis, naujus ragelius ir lapus. Vieną kartą per sezoną derančių veislių būsimo derliaus žiediniai pumpurai formuojasi vasaros pabaigoje ir rudenį, kai dienos trumpėja ir vėsta. Žali lapai fotosintezuoja ir padeda augalui kaupti maisto medžiagas šaknyse bei kerelio centre. Nupjovus visą lapiją vėlai rudenį, augalas šio šaltinio netenka tuo metu, kai iki žiemos atkurti lapų jau nebespėja.
Ar paraudusius braškių lapus būtina pašalinti
Vien raudona lapų spalva man dar nėra priežastis griebti žirkles. Rudenį seniausi išoriniai lapai natūraliai keičia spalvą dėl senėjimo ir vėstančių orų, todėl dalis jų parausta, paruduoja ir palaipsniui nudžiūsta. Jeigu kerelio centre matau jaunus žalius lapelius, o pats augalas atrodo tvirtas, paprastai pašalinu tik visiškai nudžiūvusią išorinę lapiją.
Visai kitaip vertinu lapus, ant kurių atsiranda aiškiai apibrėžtų dėmių ar kitų neįprastų požymių. Šaltinyje minima, kad šviesus dėmės vidurys su purpuriniu ar rausvai rudu apvadu gali būti būdingas baltajai dėmėtligei, o balkšvos apnašos lapo apačioje ir į viršų besiriečiantys kraštai – miltligei. Tokius lapus sanitarinio valymo metu pašalinu, tačiau dėl kelių pažeistų lapų nenupjaunu viso sveiko kerelio.
Kokie požymiai gali rodyti rimtesnę problemą
Vien lapų pašalinimo gali nepakakti, jeigu didelė kerelio dalis per kelias dienas pradeda džiūti, lapai vysta nors dirva drėgna, o kerelio šerdis tamsėja, minkštėja arba ruduoja. Šaltinyje taip pat atkreipiamas dėmesys į smulkius, susiraukšlėjusius ir gelsvus jaunus lapelius kerelio centre – toks vaizdas gali būti siejamas su žemuoginėmis erkėmis. Tokiais atvejais svarbiau išsiaiškinti problemos priežastį, nes paprastas lapų nukirpimas šaknų, kerelio šerdies ar visą augalą apimančios problemos neišspręs.
Ką rudenį pašalinu iš braškių lysvės
Rudeninį tvarkymą pradedu nuo visiškai nudžiūvusių, nulūžusių ir aiškiai ligos požymių turinčių lapų. Pašalinu ir tuos, kurie guli ant šlapios žemės bei pradeda gesti. Kartu nukerpu nuo vasaros likusius žiedynkočius ir sudžiūvusias uogas, o nereikalingus ūsus pašalinu, jeigu iš jų neketinu dauginti braškių. Taip sutvarkau lysvę nepalikdama kerelių beveik plikų.
Jeigu šiltą rudenį vieną kartą deranti braškių veislė išleidžia naujų žiedynų, šaltinio autorė juos taip pat rekomenduoja pašalinti, nes uogos iki šalnų vis tiek nebespės subręsti. Svarbiausia čia ne siekti idealiai tvarkingos lysvės, o padėti augalui neeikvoti jėgų tam, kas iki žiemos nebeturės rezultato. Sveikos žalios rozetės vien dėl gražesnės išvaizdos neretinu.
Kada geriausia atlikti rudeninį valymą
Šaltinyje tokį darbą rekomenduojama atlikti rugsėjį arba pirmoje spalio pusėje, kol augalai dar aktyvūs ir po genėjimo turi laiko atsistatyti. Jeigu lysvę pradedu tvarkyti tik spalio pabaigoje ar lapkritį, apsiriboju būtiniausiais darbais – pašalinu aiškiai sergančius, pūvančius ir ant žemės gulinčius lapus. Pašalusių lapų geriau nejudinti, nes jie tampa trapūs, o kerelio šerdį galima netyčia pažeisti. Jeigu dirva jau įšalusi arba iškrito sniegas, likusį tvarkymą galima palikti pavasariui.
Kaip taisyklingai nukirpti senus lapus
Lapus kerpu sausu oru žirklėmis arba sekatoriumi, palikdama trumpą lapkočio dalį ir saugodama kerelio centrą. Lapų neplėšiu rankomis, nes trūktelėjus galima pažeisti ragelį ar net ištraukti silpniau įsišaknijusią jauną rozetę. Jeigu lysvėje yra nemažai sergančių augalų, šaltinyje patariama pereinant prie kitos lysvės įrankio ašmenis nuvalyti spiritu.
Nukirptų sergančių lapų nepalieku tarpueiliuose ir nededu į kompostą. Sveikos lapijos specialiai nekerpu vien tam, kad kereliai būtų vienodo dydžio ar lysvė atrodytų švaresnė. Pavasarį vis tiek reikės pašalinti per žiemą natūraliai nunykusius lapus, todėl rudenį neverta siekti visiškai plikos lysvės.
Iš kur atsirado patarimas nupjauti visus braškių lapus
Šis patarimas nėra išgalvotas – tiesiog dažnai pamirštama paminėti, kada jis taikomas. Suaugusių, vieną kartą per sezoną derančių braškių lysvėje senoji lapija kartais nupjaunama vasarą, vos pasibaigus derliui. Likusios šiltos savaitės leidžia kereliams užauginti naujus lapus, kurie vėliau kaupia maisto medžiagas ir dalyvauja ruošiantis kitam sezonui.
Kartu su sena lapija iš lysvės pašalinama dalis kenkėjų ir lapų ligų sukėlėjų, o labai sutankėjusi plantacija tampa retesnė. Tačiau būtent pakankamai ilgas laikotarpis iki rudens šalčių ir sudaro sąlygas šiam metodui veikti. Vėlai rudenį tokios galimybės nebėra, nes nupjautų lapų augalas iki žiemos paprasčiausiai nebespės normaliai atauginti.
Kada vasarinis visų lapų nupjovimas gali būti taikomas
Pagal šaltinį visišką lapų nupjovimą galima svarstyti tik tada, kai vienu metu tenkinamos kelios sąlygos. Tai turi būti vieną kartą per sezoną deranti veislė, suaugę antro ar trečio sezono kereliai, o paskutinės uogos turi būti nuskintos visai neseniai. Iki rudeninių šalčių turėtų būti likę bent pusantro mėnesio, kerelių šerdys turi būti sveikos, o po genėjimo lysvę būtina turėti galimybę reguliariai laistyti.
Šaltinyje rekomenduojama tai daryti per vieną ar dvi savaites nuo paskutinio derliaus. Virš kerelio centro paliekami maždaug 5 cm aukščio lapkočiai, kad nebūtų pažeista šerdis ir jauni rageliai. Nedidelėje lysvėje saugiau dirbti žirklėmis, o ne trimeriu. Po tokio genėjimo nupjauta lapija pašalinama, o braškės palaistomos ir patręšiamos, kad galėtų atauginti naujus lapus.
Kurių braškių taip genėti nereikėtų
Visiškas lapų nupjovimas netinka tais pačiais metais pasodintiems, neseniai persodintiems ar nusilpusiems kereliams. Jis taip pat netinka augalams, kurie dar žydi ar dera, ir lysvėms, kurių po genėjimo nebus galimybės reguliariai laistyti. Jauniems kereliams dar reikia stiprinti šaknų sistemą ir kaupti maisto medžiagas, todėl jų sveiką lapiją geriau išsaugoti.
Šaltinyje nerekomenduojama taip pjauti ir remontantinių bei neutralaus dienos ilgio veislių. Jos gali derėti keliais etapais beveik visą vasarą ir rudenį, todėl po ilgo derėjimo masinis lapų pašalinimas jas dar labiau susilpnintų. Rudenį tokiems augalams atliekamas sanitarinis valymas: pašalinami sergantys ir sausi lapai, nereikalingi ūsai bei tie žiedai ir užuomazgos, kurie iki šalnų nebespės subręsti.
Ką daryti, jeigu braškių lapus rudenį jau nupjovėte
Jeigu visa lapija jau nupjauta, šaltinyje nerekomenduojama bandyti skubiai skatinti naujo augimo azoto trąšomis. Vėlai išaugę jauni lapai gali nespėti sutvirtėti iki šalčių, o kerelis jiems auginti sunaudos likusias atsargas. Pirmiausia verta patikrinti, ar nepažeistos augimo vietos, ir pašalinti nuo lysvės visą nupjautą masę, ypač jeigu lapai buvo dėmėti.
Atėjus pastovesniems šalčiams apnuogintus kerelių centrus šaltinio autorė siūlo pridengti puriais sausais šiaudais arba spygliais. Pavasarį nereikėtų skubėti išrauti iš pirmo žvilgsnio negyvų kerelių – verta sulaukti augimo pradžios ir pažiūrėti, ar iš centro nepasirodys nauji lapai. Tik neprabudusius arba centre supuvusius augalus vėliau galima pakeisti sveikais daigais.
Kaip pati tvarkau braškes rudenį
Man svarbiausia ne idealiai švari lysvė, o stiprus kerelis, pasiruošęs žiemai. Todėl sveikus žalius lapus palieku, o visiškai sausus, nulūžusius ir aiškiai ligotus iškerpu po vieną, kartu pašalindama nereikalingus ūsus bei kitas nunykusias augalo dalis. Po tokio tvarkymo braškės gal ir neatrodo taip tvarkingai kaip visiškai nukirptos, tačiau išsaugo gyvą lapiją.
Visišką lapų nupjovimą vertinu kaip atskirą vasaros priežiūros metodą, o ne kaip privalomą pasiruošimą žiemai. Jis gali būti taikomas tinkamu laiku suaugusioms, vieną kartą per sezoną derančioms braškėms, jeigu po derliaus dar lieka pakankamai laiko joms atsigauti. Rudenį renkuosi gerokai švelnesnį variantą – sanitarinį genėjimą, saugant sveikus lapus ir kerelio šerdį.
Irgi taip darau , visada reikia prieziuros ir turesite gera derliu