Ilgą laiką apie kates buvo kalbama beveik vienodai: jos nepriklausomos, žmogaus joms reikia daugiausia dėl maisto, o tikras prisirišimas esą būdingesnis šunims. Gyvenant su kate toks paaiškinimas man visada atrodė per paprastas. Mano katė nebūtinai atbėga pašaukta, tačiau vakare pasirenka būtent tą kambarį, kuriame esu aš, o po ilgesnio išėjimo pirmiausia ateina pasitikrinti, kur dingau.
Turinys (16)
- Katės nėra tokios abejingos, kaip kartais manome
- Ką parodė prisirišimo tyrimai
- Katė pati ateina būti šalia
- Galvos trynimas nėra atsitiktinis
- Lėtas mirksėjimas – dar vienas subtilus ženklas
- Murkimą vertinu kartu su visa kūno kalba
- Kai grįžtu, katė ateina pasitikti
- Ji miega šalia – ir tai nėra menka detalė
- Katė gali ieškoti žmogaus, kai jai neramu
- O kaip dėl oksitocino?
- Katė neprivalo mėgti būti apkabinama
- Ar katės pasiilgsta žmonių?
- Maistas nėra vienintelis paaiškinimas
- Dažniausios klaidos bandant suprasti katės prisirišimą
- Svarbiausi dalykai, kuriuos pati stebiu
- Dažniausiai užduodami klausimai
Pastarųjų metų kačių elgsenos tyrimai leidžia į šį ryšį pažvelgti rimčiau. Mokslininkai vengia tiesiai sakyti, kad katė žmogų „myli“ taip, kaip meilę suprantame mes, nes subjektyvaus jausmo išmatuoti neįmanoma.
Vietoje to jie stebi daug konkretesnius dalykus: ar katė ieško žmogaus artumo, kaip reaguoja į išsiskyrimą ir susitikimą, ar šalia pažįstamo žmogaus jaučiasi saugiau ir ar pati inicijuoja bendravimą.
Katės nėra tokios abejingos, kaip kartais manome
Katės savo jausmus dažnai rodo daug subtiliau nei šunys. Jos nebūtinai visą laiką seka šeimininką ar audringai pasitinka prie durų, todėl žmogui gali atrodyti, kad gyvūnui visiškai nesvarbu, kas yra namuose. Tačiau ramus buvimas tame pačiame kambaryje, artumo ieškojimas ar noras miegoti netoliese taip pat yra socialinio ryšio dalis.
Labai svarbu katės nevertinti pagal šuns standartus. Gyvūnas gali būti stipriai prisirišęs ir kartu nenorėti būti nuolat nešiojamas ant rankų. Katė pati renkasi atstumą, kuris jai patogus, ir kartais būtent leidimas būti šalia neperžengiant jos ribų sukuria didžiausią pasitikėjimą.
Ką parodė prisirišimo tyrimai
Viename iš dažniausiai minimų tyrimų katės pateko į nepažįstamą aplinką kartu su savo globėju, vėliau trumpam liko vienos, o tada žmogus sugrįžo. Tyrėjai stebėjo, kaip gyvūnas elgiasi išsiskyrimo ir susitikimo metu. Maždaug du trečdaliai tirtų kačių parodė elgesį, kurį tyrėjai priskyrė saugiam prisirišimui.
Katė kiekvieną naktį ateina į jūsų lovą? Šis įprotis gali pasakyti daugiau, nei atrodo
Ne Graikija ir ne Ispanija: paskelbtas 10 geriausių Europos paplūdimių sąrašas
3 šunų veislės, kurių išlaikymas gali gerokai patuštinti piniginę – problema ne vien maisto kaina
Šildymą įjungė prieš savaitę, bet vienas radiatorius vis dar šaltas: administratorius paaiškino, kas už tai atsakingas
Kodėl paukščiai skrenda V forma? Sužinojęs priežastį, į savo gyvenimą pažvelgiau kitaip
Vienas sumuštas obuolys dėžėje gali pridaryti bėdos – dabar derlių prieš sandėliavimą perrenku du kartusTokios katės, sugrįžus pažįstamam žmogui, vėl prie jo priartėdavo, nusiramindavo ir po kontakto drąsiau tyrinėdavo aplinką. Kitaip tariant, žmogus joms galėjo veikti kaip savotiška „saugi bazė“. Panašus principas naudojamas tiriant ir kitų rūšių prisirišimo elgesį.
Katė pati ateina būti šalia
Vienas paprasčiausių prisirišimo ženklų yra savanoriškas artumo ieškojimas. Katė gali ateiti į tą patį kambarį, atsigulti prie kojų, įsitaisyti ant sofos šalia arba tiesiog stebėti žmogų iš kelių metrų. Ji nebūtinai turi gulėti ant kelių, kad parodytų, jog jūsų draugija jai svarbi.
Man ypač iškalbinga situacija, kai katė turi visus namus, bet nuolat pasirenka miegoti ten, kur yra žmogus. Tai nėra įrodymas, kad ji mintyse kartoja „aš tave myliu“, tačiau toks pasirinkimas gana aiškiai rodo socialinę pirmenybę ir pasitikėjimą.
Galvos trynimas nėra atsitiktinis
Kai katė prieina ir skruostu, kakta ar šonu pasitrina į žmogų, tai dažnai yra draugiško socialinio bendravimo dalis. Kačių veido srityje yra kvapą išskiriančių liaukų, todėl trindamasi ji kartu palieka savo kvapą. Pažįstamų gyvūnų tarpusavio bendravime panašus elgesys taip pat pasitaiko.
Todėl tas švelnus „stuktelėjimas“ galva, kurį daugelis šeimininkų labai mėgsta, nėra vien noras pasikasyti. Svarbus visas kontekstas: atsipalaidavusi kūno laikysena, pakelta uodega ir pačios katės inicijuotas kontaktas paprastai rodo, kad ji šalia žmogaus jaučiasi gerai.
Lėtas mirksėjimas – dar vienas subtilus ženklas
Katė kartais žiūri į žmogų ir labai lėtai primerkia bei vėl atmerkia akis. Toks elgesys dažnai siejamas su ramia, negrėsminga socialine sąveika. Atsakydama pati lėtai sumirksiu ir nebandau iš karto jos griebti ar glostyti.
Ilgas tiesus spoksojimas gyvūnui gali būti nemalonus, todėl lėtas mirksėjimas veikia visai kitaip. Tai tylus bendravimo būdas, kuriam nereikia nei garsų, nei fizinio kontakto. Būtent dėl tokių mažų signalų katės kartais atrodo sunkiai „perskaitomos“ žmogui, pripratusiam prie labai aiškios šuns kūno kalbos.
Murkimą vertinu kartu su visa kūno kalba
Murkianti katė dažnai yra atsipalaidavusi ir patenkinta, ypač kai pati atėjo glaustytis, minko letenėlėmis ar ramiai guli šalia. Tokiu atveju murkimas tikrai gali būti malonaus socialinio kontakto dalis. Tačiau vien murkimo neužtenka nuspręsti, ką gyvūnas jaučia.
Katės gali murkti ir stresinėse ar skausmingose situacijose. Todėl visada žiūriu į ausis, uodegą, kūno įtampą, apetitą ir bendrą elgesį. Vienas signalas retai pasako visą istoriją.
Kai grįžtu, katė ateina pasitikti
Kai kurios katės šeimininko sugrįžimą parodo labai aiškiai. Jos ateina prie durų, miaukia, pakelia uodegą, trinasi į kojas arba kurį laiką atkakliai seka iš paskos. Kitų reakcija daug santūresnė – katė tik pakelia galvą nuo sofos ir po kelių minučių pati prieina.
Abu variantai gali būti visiškai normalūs. Svarbu pažinti konkretaus gyvūno įprastą elgesį. Jei labai savarankiška katė kiekvieną kartą po ilgesnio išėjimo ateina įsitikinti, kad šeimininkas grįžo, man tai yra daug reikšmingesnis signalas nei bandymas ją lyginti su visiškai kitu gyvūnu.
Ji miega šalia – ir tai nėra menka detalė
Miegodamas gyvūnas yra pažeidžiamesnis, todėl vieta poilsiui pasirenkama ne visai atsitiktinai. Katė, kuri nuolat snaudžia šalia žmogaus, ant jo lovos ar tame pačiame kambaryje, greičiausiai tą aplinką sieja su saugumu. Vienos katės nori fizinio kontakto, kitos palieka pusės metro atstumą.
Neverčiu katės gulėti arčiau, nei ji pati nori. Pasitikėjimas geriausiai matomas tada, kai gyvūnas turi galimybę pasirinkti ir vis tiek pasilieka šalia.
Katė gali ieškoti žmogaus, kai jai neramu
Prisirišimas ypač išryškėja nepažįstamoje ar stresą keliančioje situacijoje. Vienos katės pasislepia, kitos lieka arčiau pažįstamo žmogaus arba po kontakto su juo greičiau vėl pradeda tyrinėti aplinką. Būtent toks „saugios bazės“ principas ir domino prisirišimą tyrusius mokslininkus.
Tai nereiškia, kad kiekviena išsigandusi katė puls ant kelių. Kai kurioms saugiausia yra slėptuvė, todėl priverstinis glostymas gali tik padidinti stresą. Prisirišimas nėra leidimas ignoruoti gyvūno ribas.
O kaip dėl oksitocino?
Tiriant žmonių ir gyvūnų socialinius ryšius daug dėmesio skiriama oksitocinui – hormonui, dalyvaujančiam įvairiuose socialiniuose procesuose. Tyrimai rodo, kad žmogaus ir katės bendravimas gali būti susijęs su fiziologiniais pokyčiais, tačiau vien hormono koncentracija neleidžia pasakyti: „štai čia yra meilė“.
Organizmo reakcijos yra sudėtingos ir priklauso nuo konkretaus gyvūno, bendravimo pobūdžio bei situacijos. Todėl mokslininkams daug patikimiau vertinti hormoninius pokyčius kartu su elgesiu, o ne vieną rodiklį paversti universaliu jausmų matu.
Katė neprivalo mėgti būti apkabinama
Žmonės meilę dažnai rodo apkabinimais, bučiniais ir ilgu fiziniu kontaktu, bet katei toks bendravimas nebūtinai patinka. Viena pati lipa ant kelių, kita leidžia trumpai paglostyti galvą ir nueina, o trečia geriausiai jaučiasi tiesiog sėdėdama šalia.
Man atrodo svarbu priimti būtent tokį kontaktą, kurį gyvūnas pats siūlo. Kai katė nusuka galvą, prispaudžia ausis, pradeda plakti uodega ar bando pasitraukti, tai nėra kvietimas ją dar stipriau glausti. Pasitikėjimas auga tada, kai gyvūnas supranta, kad jo signalai bus išgirsti.
Ar katės pasiilgsta žmonių?
Kai kurios katės po išsiskyrimo aiškiai pakeičia elgesį ir reaguoja į žmogaus sugrįžimą. Prisirišimo eksperimentuose taip pat stebėtas nerimas žmogui pasitraukus ir artumo ieškojimas jam sugrįžus. Tačiau ir čia individualūs skirtumai labai dideli.
Viena katė garsiai reikalaus dėmesio, kita atrodys beveik abejinga. Tai nebūtinai reiškia, kad antroji jokio ryšio nejaučia. Katės temperamentas, ankstyva socializacija ir ankstesnė patirtis daro didelę įtaką tam, kaip ji bendrauja su žmonėmis.
Maistas nėra vienintelis paaiškinimas
Kartais juokaujama, kad katė žmogų toleruoja tik todėl, kad šis atidaro konservų dėžutę. Maistas tikrai yra svarbi santykio dalis, tačiau kačių elgesys daug sudėtingesnis. Jos gali ieškoti socialinio kontakto net tada, kai tuo metu negauna maisto.
Jei katė ateina miegoti šalia, trinasi galva, žaidžia, seka iš vieno kambario į kitą ar ieško žmogaus nepažįstamoje situacijoje, visko paaiškinti vien dubenėliu sunku. Ryšys su žmogumi katei gali turėti savarankišką socialinę vertę.
Dažniausios klaidos bandant suprasti katės prisirišimą
Dažniausia klaida – tikėtis, kad katė elgsis kaip šuo. Kita – nuspręsti, jog ant kelių negulanti katė šeimininko nemėgsta. Toks gyvūnas gali rodyti prisirišimą tiesiog būdamas šalia, pasitikdamas, žaisdamas ar ieškodamas žmogaus stresinėje situacijoje.
Dar viena klaida – kiekvieną katės prisilietimą automatiškai vadinti meilės įrodymu. Elgesį reikia vertinti kontekste. Svarbiausia, ar gyvūnas pats renkasi kontaktą ir ar jo kūno kalba rodo atsipalaidavimą.
Svarbiausi dalykai, kuriuos pati stebiu
Man daug pasako ne vienas įspūdingas gestas, o kasdien pasikartojantys pasirinkimai. Ar katė pati ateina į mano kambarį? Ar atsipalaiduoja šalia? Ar ieško kontakto, trina galvą, lėtai mirksi ir pasitinka grįžus? Kartu šie maži ženklai kuria daug aiškesnį vaizdą.
Ir būtent todėl nebesistengiu atsakyti į klausimą, ar katė myli „lygiai taip pat kaip žmogus“. Ji nėra žmogus ir neturi taip elgtis. Daug svarbesnė išvada yra ta, kad katės gali užmegzti su žmonėmis tvirtus, ilgalaikius ir joms pačioms reikšmingus socialinius ryšius.
O kaip jūsų katė parodo, kad jūs jai svarbūs – pasitinka prie durų, miega šalia, trinasi galva ar tiesiog visada būna tame pačiame kambaryje? Parašykite komentaruose.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar katė iš tikrųjų gali mylėti žmogų?
Mokslas negali tiesiogiai išmatuoti meilės kaip subjektyvaus jausmo. Tačiau galima išmatuoti prisirišimo elgesį, ir tyrimai rodo, kad daugelis kačių užmezga su savo globėjais stiprius socialinius ryšius bei ieško jų artumo ir saugumo.
Ar katė prisiriša tik prie žmogaus, kuris ją maitina?
Nebūtinai. Maistas neabejotinai svarbus, tačiau katės ieško ir bendravimo, žaidimo, fizinio kontakto bei pažįstamo žmogaus draugijos. Šeimoje jos gali turėti net aiškią pirmenybę žmogui, kuris nėra pagrindinis maisto davėjas.
Kodėl mano katė niekada nesėdi ant kelių?
Tai savaime nereiškia silpno ryšio. Kai kurios katės tiesiog nemėgsta tokio intensyvaus kontakto ir geriau jaučiasi gulėdamos šalia ar tame pačiame kambaryje. Vertėtų stebėti visą jos elgesį, o ne vien norą sėdėti ant žmogaus.
Ar murkimas visada reiškia, kad katė laiminga?
Ne. Murkimas dažnai lydį malonų ir atsipalaidavusį bendravimą, tačiau katės gali murkti ir patirdamos stresą ar skausmą. Todėl visada svarbi kūno kalba ir bendra gyvūno būklė.
Ar katė gali pasiilgti šeimininko?
Katės gali reaguoti į išsiskyrimą ir žmogaus sugrįžimą, o kai kurios aktyviai ieško artumo po to, kai šeimininkas buvo išėjęs. Tačiau reakcijos labai individualios – santūri katė savo prisirišimą gali rodyti daug mažiau pastebimai.
