Kai norisi sočios vakarienės be mėsos, įdarytos paprikos man yra vienas patikimiausių variantų. Šiame recepte jų viduje slepiasi ne vien ryžiai – dar dedu pievagrybių, morkų, pomidorų, svogūnų, česnako, prieskonių ir čederio, o prieš kepimą viršų užberiu mocarela. Paprikos orkaitėje suminkštėja ir pasidaro saldžios, o įdaras išlieka sultingas ir labai aromatingas.
Turinys (12)
- Ingredientai
- Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
- Kodėl ryžių neperverdu
- Kodėl pievagrybius gerai apkepu
- Kam įdare reikalingas kiaušinis ir džiūvėsėliai
- Kodėl naudoju du skirtingus sūrius
- Ar paprikas prieš kepimą reikia apvirti
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Dažniausios klaidos
- Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
- Su kuo skaniausia valgyti
- Dažniausiai užduodami klausimai
Man dar patinka, kad šių paprikų nereikia skandinti pomidorų padaže ar troškinti puode. Jos kepa pačios, iš pradžių uždengtos folija, o pabaigoje atidengiamos, kad sūris gražiai apskrustų.
Šalia paruošiu traškių kopūstų bei obuolių salotų ir šaltą jogurtinį padažą – tada iš vieno recepto išeina visa vakarienė.
Ingredientai
Įdarytoms paprikoms
- 4 didelės raudonos saldžiosios paprikos
- 200 g baltųjų ryžių
- 350 ml vandens
- 1 arbat. š. ciberžolės
- 1/2 arbat. š. druskos ryžiams
- 15 g sviesto
- 2 valg. š. alyvuogių aliejaus
- 1 vidutinis svogūnas
- 1 vidutinė morka
- 250 g pievagrybių
- 250 g konservuotų smulkintų pomidorų
- 2 česnako skiltelės
- 1/2 aitriosios paprikos, nebūtina
- 2 svogūnų laiškai
- 1 arbat. š. cukraus
- 1 arbat. š. maltos saldžiosios paprikos
- 1 arbat. š. džiovinto baziliko
- 1/2 arbat. š. džiovintų čiobrelių
- 1/2 arbat. š. džiovinto raudonėlio
- druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį
- 1 kiaušinis
- 2 valg. š. džiūvėsėlių
- 150 g čederio sūrio
- 150 g mocarelos
- šviežių petražolių pagal skonį
Kopūstų ir obuolių salotoms
- 250 g plonai pjaustyto kopūsto
- 1 obuolys
- 2 svogūnų laiškai
- 1 valg. š. alyvuogių aliejaus
- 1 valg. š. citrinos sulčių
- druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį
Jogurtiniam padažui
- 200 g natūralaus jogurto
- 1 arbat. š. alyvuogių aliejaus
- 1 arbat. š. citrinos sulčių
- 1 česnako skiltelė
- 2 valg. š. smulkintų šviežių krapų
- druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį

Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Pirmiausia verdu ryžius. Į puodą suberiu 200 gramų ryžių, įpilu 350 mililitrų vandens, įberiu ciberžolę, pusę arbatinio šaukštelio druskos ir įdedu 15 gramų sviesto. Kai vanduo užverda, kaitrą sumažinu, puodą uždengiu ir verdu apie 12 minučių arba pagal konkrečių ryžių instrukciją, kol skystis susigeria.
Ryžių neperverdu iki visiško minkštumo, nes jie dar keps paprikose. Nukėlusi puodą nuo kaitros palieku juos uždengtus, kol ruošiu daržoves. Ciberžolė suteikia gražią geltoną spalvą, tačiau jos nepadauginu, kad neužgožtų kitų ingredientų.
Paprikas nuplaunu ir nupjaunu jų viršūnėles. Jas pasilieku, jei vėliau norėsiu patiekti kaip dekoratyvinius „dangtelius“. Iš paprikų vidaus išimu sėklas ir baltas pertvarėles, stengdamasi nepažeisti sienelių.
Keptuvėje įkaitinu alyvuogių aliejų ir pirmiausia 2–3 minutes pakepinu smulkiai supjaustytą svogūną. Kai jis suminkštėja, suberiu cukrų, maltą papriką ir mažą žiupsnelį druskos. Tada sudedu smulkiai pjaustytą arba sutarkuotą morką ir kepu dar maždaug 2 minutes.
Sudedu smulkintus pievagrybius ir kepu apie 4–5 minutes, kol jie sumažėja, išleidžia sultis ir dalis drėgmės išgaruoja. Įberiu čiobrelių ir juodųjų pipirų. Šiame etape neskubu – jei grybai liks labai vandeningi, toks bus ir visas įdaras.
Tada sudedu konservuotus pomidorus, smulkintą česnaką, aitriąją papriką, petražoles ir svogūnų laiškus. Įberiu baziliko bei raudonėlio ir viską patroškinu dar apie 2–3 minutes. Paragauju ir tik tada sprendžiu, kiek dar reikia druskos bei pipirų.
Į didelį dubenį sudedu paruoštus ryžius ir daržovių bei grybų mišinį. Leidžiu masei kelias minutes pravėsti, tada įmušu kiaušinį, suberiu džiūvėsėlius ir 150 gramų tarkuoto čederio. Viską gerai išmaišau, kad sūris ir kiaušinis tolygiai pasiskirstytų.
Orkaitę įkaitinu iki 180 °C. Paprikų išorę ir vidų labai lengvai patepu alyvuogių aliejumi, viduje pagardinu druska bei pipirais. Paruoštu įdaru pripildau paprikas ir lengvai prispaudžiu šaukštu, tačiau nesuspaudžiu į akmenį.
Ant kiekvienos paprikos gausiai užberiu tarkuotos mocarelos ir, jei noriu, dar žiupsnelį raudonėlio. Paprikas sustatau į kepimo indą, uždengiu folija ir kepu apie 30 minučių. Tada foliją nuimu ir kepu dar maždaug 10 minučių, kol paprikos suminkštėja, o sūris viršuje išsilydo ir gražiai pagelsta.
Kol paprikos orkaitėje, ruošiu salotas. Kopūstą supjaustau labai plonai, obuolį – plonomis juostelėmis arba nedideliais kubeliais, sudedu svogūnų laiškus. Užpilu alyvuogių aliejumi bei citrinos sultimis, pagardinu druska ir pipirais ir išmaišau prieš pat patiekiant.
Jogurtiniam padažui sumaišau natūralų jogurtą, alyvuogių aliejų, citrinos sultis, smulkintą česnaką ir krapus. Pagardinu druska bei pipirais ir padedu į šaldytuvą, kol paprikos iškeps. Karštų paprikų, traškių salotų ir vėsaus jogurtinio padažo kontrastas man čia yra viena skaniausių viso patiekalo dalių.
Kodėl ryžių neperverdu
Ryžiai pirmiausia išverdami puode, tačiau vėliau dar maždaug 40 minučių praleidžia orkaitėje. Jei pradžioje juos išvirčiau visiškai minkštus, po kepimo įdaras galėtų tapti per daug lipnus ir košiškas. Dėl to baigiu virti vos skysčiui susigėrus ir leidžiu jiems pastovėti po dangčiu.
Skirtingi ryžiai skysčius sugeria nevienodai, todėl 12 minučių vertinu kaip orientyrą, o ne absoliučią taisyklę. Jei naudoju ryžius, kurių pakuotėje nurodytas kitoks virimo laikas, atsižvelgiu į tai. Svarbiausia, kad prieš maišant įdarą jie nebūtų vandeningi.
Kodėl pievagrybius gerai apkepu
Pievagrybiuose yra daug drėgmės, todėl sudėti juos į įdarą beveik žalius nebūtų geriausia mintis. Orkaitėje jie išleistų dar daugiau sulčių, o ryžių masė galėtų tapti šlapia. Kepdama palaukiu, kol išsiskyręs skystis bent iš dalies nugaruos.
Taip gaunamas ir daug intensyvesnis grybų skonis. Pievagrybiai ne tiesiog išverda tarp ryžių, o šiek tiek apskrunda ir įgauna sodresnį aromatą. Šio žingsnio nepraleisčiau net skubėdama.
Kam įdare reikalingas kiaušinis ir džiūvėsėliai
Kiaušinis padeda atskiriems ingredientams kepant susijungti, o nedidelis kiekis džiūvėsėlių sugeria perteklinę drėgmę. Dėl to įdaras išlieka minkštas, bet iš paprikos neišbyra vos ją perpjovus. Dviejų valgomųjų šaukštų visiškai pakanka.
Daugiau džiūvėsėlių neberiu vien tam, kad įdaras atrodytų tvirtesnis. Per didelis kiekis gali padaryti jį sausą ir sunkų. Šiame recepte tekstūrą turi suteikti ryžiai, daržovės ir sūris, o ne duonos trupiniai.
Kodėl naudoju du skirtingus sūrius
Čederį dedu į patį įdarą, nes jis turi ryškesnį, sodresnį skonį ir tirpdamas sujungia ryžius su daržovėmis. Mocarelą palieku viršui – ji gražiai tirpsta, tempiasi ir suformuoja švelnią auksinę plutelę. Abu sūriai čia atlieka šiek tiek skirtingą darbą.
Jei neturiu čederio, galiu naudoti kitą ryškesnio skonio gerai besilydantį pusiau kietą sūrį. Mocarelą taip pat galima pakeisti kitu kepimui tinkamu sūriu. Vis dėlto dviejų skirtingų sūrių derinys duoda įdomesnį rezultatą.
Ar paprikas prieš kepimą reikia apvirti
Šiame recepte jų iš anksto neverdu. 30 minučių po folija suteikia pakankamai garų ir šilumos, kad paprikos pradėtų minkštėti, o dar 10 minučių atidengtos leidžia užbaigti kepimą ir apskrudinti sūrį. Taip paprikos išlaiko formą ir nėra ištižusios.
Jei naudojamos labai storasienės ir ypač didelės paprikos, joms gali prireikti dar kelių minučių. Patikrinu peilio galiuku – sienelė turi būti minkšta, bet pati paprika vis dar tvirtai laikyti įdarą.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Daržovių įdarą prieš dėdama kiaušinį šiek tiek pravėsinu. Į labai karštą masę įmuštas kiaušinis gali pradėti krešėti dar dubenyje, todėl kelių minučių palaukimas tikrai praverčia. Tuo metu galima pasiruošti paprikas ir sutarkuoti sūrį.
Pomidorų taip pat nepilu kartu su visu nereikalingu skysčiu, jei konservas labai vandeningas. Įdaras turi būti sultingas, tačiau ne plaukti pomidorų sultyse. Jei keptuvėje matyti daug skysčio, dar minutę ar dvi pakaitinu neuždengusi.
Folijos pirmam kepimo etapui nepraleidžiu. Ji padeda paprikoms tolygiai suminkštėti neišdžiovinant sūrio ir įdaro. Tik paskutines minutes kepu atidengusi, kad viršuje atsirastų graži plutelė.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – sudėti į įdarą vandeningus grybus ir pomidorus. Tokiu atveju kepant skystis kaupiasi paprikų viduje, o ryžiai tampa per minkšti. Daržovių masę prieš maišant su ryžiais trumpai nugarinu.
Antra klaida – pripildyti paprikas iki tokio kietumo, kad įdaras būtų suspaustas. Kepant ryžiai ir sūris šiek tiek keičia tūrį, todėl masę tik lengvai paspaudžiu šaukštu. Ji turi laikytis, bet išlikti puri.
Trečia klaida – visą kepimo laiką laikyti paprikas atidengtas. Sūris gali per anksti paruduoti, kol pati paprika dar kieta. Pirmąsias 30 minučių folija šią problemą išsprendžia.
Ketvirta klaida – iš karto pjaustyti ką tik ištrauktą papriką. Leidžiu jai kelias minutes pastovėti, kad įdaras šiek tiek sutvirtėtų ir verdantis sūris atvėstų. Taip pat daug lengviau gražiai patiekti.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Likusias paprikas pirmiausia atvėsinu ir per ilgai nelaikau kambario temperatūroje. Sudedu į sandarų indą ir laikau šaldytuve. Geriausia jas suvalgyti per 3–4 dienas, jei nuo pradžių buvo tinkamai paruoštos ir laikomos šaltai.
Pašildau orkaitėje arba mikrobangų krosnelėje, kol visas įdaras centre vėl gerai įkaista. Jogurtinį padažą laikau atskirai ir jo nekaitinu. Kopūstų salotos skaniausios šviežios, nes pastovėjusios ilgiau jos suminkštėja.
Su kuo skaniausia valgyti
Šios paprikos jau pačios yra gana sotus patiekalas, todėl sunkaus garnyro šalia man nereikia. Kopūstų ir obuolių salotos suteikia traškumo bei rūgštelės, o šaltas krapų ir česnako jogurtinis padažas subalansuoja karštą sūrų įdarą. Vienoje lėkštėje gaunasi labai skirtingos tekstūros.
Jei nenoriu atskirai gaminti salotų, šalia patiekiu paprastų šviežių daržovių ar žalių salotų. Jogurtinis padažas tinka ir vienas. O jeigu mėgstu aštriau, į jį galima įberti dar šiek tiek aitriosios paprikos.
O jūs įdarytas paprikas dažniau ruošiate su mėsa, ar išbandytumėte tokį ryžių, grybų ir dviejų sūrių variantą? Parašykite komentaruose.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima naudoti kitos spalvos paprikas?
Taip. Geltonos ir oranžinės saldžiosios paprikos taip pat puikiai tinka, o žalios bus kiek ryškesnio ir mažiau saldaus skonio. Svarbiausia rinktis dideles, tvirtas paprikas, kurios patogiai stovi kepimo inde.
Ar galima paprikas paruošti iš anksto?
Įdarą galima pasiruošti anksčiau ir laikyti šaldytuve. Paprikas įdarau arčiau kepimo arba paruošiu kelias valandas prieš, laikydama šaltai. Prieš kepant jų ilgai kambario temperatūroje nelaikau.
Ar galima nedėti aitriosios paprikos?
Žinoma. Ji reikalinga tik lengvam pikantiškumui ir nėra būtina recepto struktūrai. Jei gaminu vaikams ar žmonėms, kurie nemėgsta aštriai, jos tiesiog atsisakau.
Ar galima vietoje čederio naudoti kitą sūrį?
Taip, tiks gerai besilydantis pusiau kietas sūris. Geriausia rinktis tokį, kuris turi šiek tiek ryškesnio skonio, nes jis maišomas į gana didelį ryžių ir daržovių kiekį. Viršui palikčiau mocarelą arba kitą gerai tirpstantį sūrį.
Kodėl paprikų viduje susikaupė daug skysčio?
Dažniausiai per daug drėgmės liko pievagrybiuose arba pomidoruose. Grybus verta gerai apkepinti, o daržovių masę prieš maišant su ryžiais šiek tiek nugarinti. Taip įdaras išlieka sultingas, bet ne vandeningas.




















