Kai rudenį namuose atsiranda didesnis moliūgas, ne visą jį sunaudoju sriubai ar pyragui. Dalį mėgstu paversti saldžiu užkandžiu – moliūgų cukatomis. Gerai paruošti gabalėliai tampa gintariniai, kvepia citrusais ir cinamonu, o viduje išlieka minkšti bei maloniai elastingi.
Turinys (11)
- Ingredientai
- Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
- Kodėl neverdu visko ilgai vienu kartu
- Kaip džiovinu moliūgų cukatas
- Koks moliūgas cukatoms tinkamiausias
- Svarbiausi patarimai iš mano patirties
- Sirupo neišpilu
- Dažniausios klaidos
- Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
- Su kuo skaniausia valgyti
- Dažniausiai užduodami klausimai
Šis receptas nėra greitas, tačiau didžiąją laiko dalį moliūgas tiesiog ilsisi cukruje, vėsta arba džiūsta orkaitėje. Man svarbiausia jo nepervirti – daug gražiau ir skaniau, kai išlieka aiškūs kubeliai, o ne saldi moliūgų tyrė.
Apelsinas ir citrina čia labai tinka, nes sumažina vien tik cukraus saldumo pojūtį ir suteikia gaivesnį aromatą.
Ingredientai
- 1 kg nulupto ir išvalyto moliūgo minkštimo
- 500 g cukraus
- 1 apelsinas
- 1 citrina
- 1 cinamono lazdelė arba 1/2 arbat. š. malto cinamono
- cukraus pudros, jei norisi apvolioti
Kaip gaminu žingsnis po žingsnio
Moliūgą nulupu, pašalinu sėklas ir minkštą pluoštinę dalį. Tvirtesnį minkštimą supjaustau maždaug 2 x 2 cm kubeliais. Smulkiau nepjaustau, nes verdant ir džiovinant gabalėliai sumažėja.
Supjaustytą moliūgą sudedu į puodą arba didelį dubenį ir tolygiai užberiu cukrumi. Uždengiu ir palieku šaldytuve maždaug 5–6 valandoms, o dažniausiai – per naktį. Per tą laiką cukrus ištraukia nemažai sulčių, todėl papildomo vandens pilti nereikia.
Apelsiną ir citriną labai gerai nuplaunu. Nutarkuoju nedidelį kiekį spalvotos žievelės dalies, stengdamasi nepasiekti baltosios, nes ji karti. Išspaudžiu citrusų sultis ir kartu su žievele bei cinamonu sudedu prie moliūgo.
Puodą pastatau ant nedidelės kaitros. Kai sirupas užverda, moliūgo gabalėlius verdu maždaug 5 minutes, tada kaitrą išjungiu ir palieku visiškai atvėsti. Tą patį trumpą užvirimą pakartoju dar 2–3 kartus.
Man patinka šis būdas todėl, kad moliūgas palaipsniui prisigeria sirupo, tačiau nespėja subyrėti. Baigiant virti kubeliai turi tapti kiek permatomi, gintariniai, bet vis dar išlaikyti savo formą.
Kodėl neverdu visko ilgai vienu kartu
Jei moliūgą virčiau pusvalandį be pertraukos, ypač minkštesnė veislė greitai pradėtų irti. Trumpi kaitinimai su visišku atvėsinimu tarp jų leidžia sirupui palaipsniui įsigerti į gabalėlius. Taip lengviau išsaugoti dailią formą.
Man tai viena svarbiausių viso recepto vietų. Geriau tris kartus užvirti po kelias minutes nei vieną kartą virti tol, kol kubeliai pradės byrėti vos juos palietus šaukštu.
Kaip džiovinu moliūgų cukatas
Išvirtus gabalėlius suverčiu į sietą ir palieku, kad kuo geriau nuvarvėtų sirupas. Skubėti nereikia – kuo mažiau skysčio liks paviršiuje, tuo lengviau bus džiovinti. Tada cukatas išdėlioju ant kepimo popieriumi išklotos skardos taip, kad gabalėliai vienas kito neliestų.
Džiovinu 60–70 °C temperatūroje maždaug 4–7 valandas. Jei orkaitė turi konvekciją, ją naudoju, nes judantis oras padeda drėgmei greičiau pasišalinti. Jei gamintojas leidžia orkaitę naudoti pravertomis durelėmis, jas galima palikti vos praviras, tačiau pirmiausia visada verta vadovautis konkretaus prietaiso instrukcija.
Tikslus laikas labai priklauso nuo gabalėlių dydžio, moliūgo drėgnumo ir pačios orkaitės. Todėl valandų neskaičiuoju aklai. Paspaudus gabalėlį jis neturi išskirti skysčio, paviršius turi būti sausas, o vidus – dar šiek tiek minkštas ir elastingas.
Koks moliūgas cukatoms tinkamiausias
Geriausiai man pasiteisina saldesnis, tvirtesniu ir sausesniu minkštimu pasižymintis moliūgas. Labai vandeningos veislės verdamos greičiau suminkštėja ir sunkiau išlaiko taisyklingus kubelius. Tokias tenka džiovinti ilgiau.
Jei pjaunant minkštimas tvirtas, peilis sminga su pasipriešinimu, tai dažniausiai geras ženklas. Minkštas ir labai sultingas moliūgas labiau tinka sriuboms ar tyrelei nei gražioms cukatoms.
Svarbiausi patarimai iš mano patirties
Citrusų žievelės nededu daug, nes ji labai aromatinga. Man užtenka nedidelio kiekio apelsino ir citrinos žievelės, kad cukatos kvepėtų, bet nebūtų karčios. Jei norisi kitokio aromato, galima įdėti žiupsnelį imbiero ar vanilės.
Dar viena svarbi taisyklė – cukatas vertinu tik visiškai atvėsusias. Karštos jos atrodo minkštesnės ir drėgnesnės, o atvėsusios sutvirtėja ir tampa maloniai kramtomos. Todėl tiesiai iš orkaitės spręsti, ar jos jau paruoštos, gali būti klaidinga.
Jei mėgstu saldesnį paviršių, visiškai atvėsusias cukatas labai lengvai apvolioju cukraus pudroje. Daug jos nereikia – man skaniausia, kai dar jaučiasi moliūgo ir citrusų skonis, o ne vien cukrus.
Sirupo neišpilu
Po moliūgo lieka kvapnus, apelsinu, citrina ir cinamonu kvepiantis sirupas. Jo išpilti tikrai gaila. Nedidelį kiekį naudoju blynams, varškėčiams arba kepamų pyragų lakštams sudrėkinti.
Juo galima pagardinti ir paprastą natūralų jogurtą ar košę. Kadangi sirupe daug cukraus, naudoju saikingai – jo skonis gana intensyvus.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida – per maži moliūgo gabalėliai. Verdant jie dar sumažėja, todėl vietoj dailių cukatų gali likti smulkūs, trapūs gabaliukai. Maždaug 2 cm kubeliai man yra patogiausias dydis.
Kita klaida – per ilgas virimas. Kai moliūgas jau pradeda byrėti, džiovinimas jo formos nebesugrąžins. Todėl renkuosi trumpus užvirimus ir leidžiu masei tarp jų visiškai atvėsti.
Trečia klaida – sudėti cukatas laikymui dar šiltas arba drėgnas. Uždarame inde likusi drėgmė sudaro geras sąlygas gedimui ir pelėsiui, todėl visada laukiu, kol gabalėliai visiškai atvės.
Kaip laikyti ir kiek išsilaiko
Visiškai atvėsusias ir gerai išdžiovintas cukatas sudedu į švarų sausą stiklinį indą arba sandarų maistinį indelį. Kadangi namuose sunku tiksliai išmatuoti, kiek drėgmės liko kiekviename gabalėlyje, man saugiausia jas laikyti šaldytuve, o ne virtuvės spintelėje visą žiemą.
Jei pagaminu didesnį kiekį ir noriu išsaugoti ilgesniam laikui, porcijas užšaldau. Jei laikant atsiranda pelėsis, neįprastas kvapas, lipni drėgmė ar kiti gedimo požymiai, tokių cukatų neberagauju ir išmetu.
Su kuo skaniausia valgyti
Moliūgų cukatas mėgstu prie nesaldintos arbatos ar kavos. Jos tinka ir į naminę granolą, varškės desertus ar kepinius, jei norisi nedidelių saldžių gabalėlių. Smulkiai supjaustytos cukatos labai skanios ir mielinėje tešloje vietoj razinų.
Tačiau dažniausiai jos dingsta tiesiai iš indelio. Citrusų rūgštelė ir cinamonas gerai atsveria saldumą, todėl skonis nėra vien tik cukrinis. Ypač geros tada, kai vidus dar minkštas, o paviršius jau sausas ir lengvai elastingas.
O jūs moliūgą dažniau naudojate sriuboms ir pyragams, ar esate gaminę iš jo cukatas? Parašykite komentaruose, kokį prieskonį prie jų rinktumėtės – cinamoną, imbierą ar vanilę.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar būtina moliūgą palikti su cukrumi per naktį?
Nebūtina, tačiau jam verta duoti bent kelias valandas. Per tą laiką išsiskiria sultys ir susidaro sirupas, todėl papildomo vandens beveik nereikia. Per naktį šaldytuve palikti tiesiog patogiausia.
Kodėl cukatos liko labai minkštos?
Greičiausiai jose dar per daug drėgmės arba naudotas labai vandeningas moliūgas. Cukatas galima džiovinti ilgiau žemoje temperatūroje, kas valandą patikrinant jų būklę. Tik nereikėtų staiga kelti temperatūros, nes paviršius gali greitai sukietėti.
Ar galima cukatas džiovinti trumpiau aukštesnėje temperatūroje?
Geriau neskubėti. Aukštesnėje temperatūroje cukrus gali pradėti karamelizuotis, o gabalėliai išorėje greitai patamsės, nors viduje dar liks labai drėgni. Lėtas džiovinimas žemesnėje temperatūroje padeda išgauti geresnę tekstūrą.
Ar galima cukatas laikyti kambario temperatūroje?
Namuose sudėtinga tiksliai įvertinti likutinę jų drėgmę, todėl ilgalaikiam laikymui kambario temperatūroje šio recepto nesiūlau. Saugiau laikyti šaldytuve, o didesnį kiekį užšaldyti porcijomis.


























