Kai norisi kažko traškaus, dažniausiai ranka automatiškai tiesiasi prie įprastų čipsų ar krekerių, tačiau ilgainiui pradedi ieškoti alternatyvų, kurios būtų ne tik skanios, bet ir turėtų realios naudos organizmui. Būtent taip atradau šiuos avinžirnių miltų čipsus – jie pasirodė esantys vienas paprasčiausių ir kartu universaliausių užkandžių, kuriuos galima pasigaminti namuose. Skonis yra subtiliai riešutinis, tekstūra – maloniai traški, o svarbiausia – jie sotūs, todėl jų nereikia suvalgyti kalno, kad pasijaustum patenkintas.
Turinys (6)
Šie čipsai iš esmės yra labai plonos, orkaitėje keptos tešlos plokštelės, kurios po kepimo tampa traškios ir lengvos. Jie nėra visiškai identiški bulvių čipsams, tačiau turi savo charakterį – kažkur tarp traškučių ir plonų krekerių. Didžiausias jų privalumas tas, kad galima visiškai kontroliuoti ingredientus, todėl išvengiama nereikalingų priedų, perteklinio aliejaus ar dirbtinių skonio stipriklių.
Ingredientai:
- 150 g avinžirnių miltų
- 225 ml vandens
- 1 valgomasis šaukštas alyvuogių aliejaus
- druska pagal skonį
- džiovintas rozmarinas arba kiti mėgstami prieskoniai
Gaminimo procesas
Pirmiausia visada įkaitinu orkaitę iki 200 °C, nes šiame recepte svarbu, kad kepimas prasidėtų iš karto tinkamoje temperatūroje. Kepimo skardą iškloju kepimo popieriumi – tai leidžia lengvai nuimti iškepusią masę ir išvengti prilipimo. Tuo metu pasiruošiu tešlą, kuri iš tikrųjų yra labai paprasta, bet reikalauja kruopštumo maišant.
Į dubenį suberiu avinžirnių miltus ir palaipsniui pilu vandenį, nuolat maišydama, kad nesusidarytų gumuliukų. Tai vienas svarbiausių momentų, nes net ir nedideli miltų gumulėliai kepant išliks ir sugadins tekstūrą. Įpilu aliejaus, įberiu druskos ir viską maišau tol, kol gaunu visiškai vientisą, šiek tiek skystą masę.
Paruoštą tešlą išpilu ant skardos ir labai tolygiai paskirstau plonu sluoksniu. Čia svarbiausia – storis. Jei sluoksnis bus per storas, vietoj čipsų gausite minkštas paplotėles. Kuo ploniau paskirstysite, tuo traškesnis bus galutinis rezultatas. Ant viršaus pabarstau pasirinktais prieskoniais – dažniausiai naudoju rozmariną, tačiau labai tinka ir paprika ar česnako milteliai.
Kepu apie 10–15 minučių, kol paviršius tampa gražiai auksinis. Išėmus iš orkaitės labai svarbu neskubėti – pradžioje lakštas dar būna minkštas, tačiau vėsdamas jis natūraliai sukietėja ir tampa traškus. Tik tada jį sulaužau į norimo dydžio gabalėlius.
Birutė ištraukė iš orkaitės pilną skardą ir pasidalijo šeimos sausainių receptu: „Tokius kepdavo dar mano mama“
Kai prasideda slyvų sezonas, kepu būtent šį pyragą – minkšta varškinė tešla čia pakeičia viską
Aldona parodė pilnus padėklus naminių koldūnų ir pasidalijo savo būdu: „Taip sutaupau pusę dienos“Skonio variacijos ir deriniai
Šio recepto grožis slypi tame, kad jį galima lengvai pritaikyti pagal savo skonį. Kartais renkuosi klasiką – druską ir šiek tiek pipirų, o kitais kartais eksperimentuoju su rūkytos paprikos, česnako ar net džiovintų svogūnų deriniais. Jei nesiekiama visiškai augalinio varianto, galima pabarstyti ir šiek tiek tarkuoto sūrio – jis kepdamas suteikia dar sodresnį skonį.
Šie čipsai puikiai tinka ne tik vieni, bet ir su įvairiais padažais. Labai gerai dera su humusu, nes išlaikoma ta pati avinžirnių tematika, tačiau taip pat puikiai tinka jogurtiniai ar gaivesni padažai, kurie subalansuoja tekstūrą. Jei norisi kažko ryškesnio, galima patiekti su salsa ar guakamole.
Praktiniai patarimai, kurie daro skirtumą
Svarbiausia taisyklė – vientisa tešla. Jei miltai nėra persijoti, visada rekomenduoju tai padaryti, nes tai padeda išvengti gumuliukų ir užtikrina lygesnę tekstūrą. Taip pat labai svarbu stebėti kepimo laiką, nes per ilgai kepant čipsai gali tapti kartūs, o per trumpai – likti minkšti.
Jeigu norisi itin traškaus rezultato, galima kepimo pabaigoje kelioms minutėms įjungti grilio funkciją, tačiau tai reikia daryti atsargiai, kad neperkeptų. Taip pat verta nepamiršti, kad tikrasis traškumas atsiranda ne orkaitėje, o vėstant, todėl kantrybė čia tikrai atsiperka.
Laikymas ir panaudojimas
Laikyti šiuos čipsus geriausia sandariame inde, kad jie neprarastų traškumo. Nedidelė gudrybė – įdėti popierinį rankšluostį, kuris sugers drėgmės perteklių. Taip jie išliks geri iki kelių dienų, nors realybėje dažniausiai suvalgomi daug greičiau.
Jei norisi pasiruošti iš anksto, juos galima net užšaldyti. Prieš patiekiant užtenka kelių minučių orkaitėje, kad jie vėl taptų traškūs, lyg ką tik iškepti.
Apibendrinimas
Tai vienas iš tų receptų, kuris paneigia mitą, kad sveikas maistas turi būti nuobodus. Šie avinžirnių čipsai yra paprasti, greitai pagaminami ir nereikalauja jokių sudėtingų ingredientų, tačiau rezultatas pranoksta lūkesčius. Jie puikiai tinka tiek kasdieniam užkandžiui, tiek sveikesnei alternatyvai vakarui prie filmo, o svarbiausia – leidžia mėgautis traškumu be sąžinės graužaties.
