Močiutė maistinę sodą visada pirkdavo maisto skyriuje, dažniausiai kartu su miltais, cukrumi ir kitais kepiniams reikalingais produktais. Man tas jos įprotis ilgai atrodė tiesiog patogumo reikalas, kol pats vieną dieną pamačiau sodos pakelį tarp buitinių prekių ir pagalvojau – gal čia kaip tik bus pigiau.
Turinys (5)
Grįžęs namo pradėjau tikrinti kainas ir netrukus supratau, kad už tą patį 500 g pakelį galima sumokėti ne keliais centais, o beveik tris kartus daugiau.
Gyvenu kaime, turiu sodybą ir daržą, todėl soda pas mane neužsiguli. Jos prireikia kepant, kartais buityje, todėl 500 g pakelis man daug praktiškesnis už mažytį maišelį. Šįkart nusprendžiau nežiūrėti į panašius produktus – lyginau tik identišką pakuotę ir tikrinau jos barkodą.
Močiutės taisyklė pasirodė ne tokia jau senamadiška
Vaikystėje prisimenu baltą sodos pakelį su ryškiu oranžiniu ar rausvai oranžiniu apvadu. Jis stovėdavo virtuvės spintelėje šalia miltų, o močiutė niekada neieškodavo sodos prie valiklių. Kai jos paklausdavau, kam tiek daug, atsakymas būdavo paprastas – virtuvėje ir namuose vis tiek sunaudosime.
Aš pats vėliau pradėjau sodą matyti visur. Vienoje parduotuvėje ji stovi prie kepimo priedų, kitoje gali atsidurti tarp įvairių buities produktų, o internete tas pats pakelis kartais pateikiamas kaip universali namų priežiūros priemonė. Būtent todėl man ir kilo klausimas: ar pakeitus parduotuvės tipą galima sutaupyti?
Pirmiausia pasižiūrėjau į svorį. Visur – 500 g. Pakuotė irgi atrodė tokia pati. Tačiau po ankstesnių kainų palyginimų jau žinojau, kad vien nuotraukos neužtenka, todėl patikrinau barkodą – 5301*****3356. Kai jis sutapo, jau galėjau sąžiningai lyginti kainas.
Tas pats šampūnas: 2,61 € vienur ir 4,79 € kitur – likau šiek tiek šokiruotas
Tą pačią 75 ml dantų pastą lyginu vaistinėje ir prekybos centre: kur mokėčiau mažiau?
Ant vieno kapo suskaičiavau 27 žvakes: paskaičiavau, kiek tas pats pagerbimas kainuotų paprasčiau
Nauja „Volotea“ akcija: pigesni bilietai ir galimybė keisti kelionės datą
Mama gauna 730 € pensijos ir manė, kad šildymo kompensacija jai nepriklausys – tada į formulę įrašėme jos pajamas
„Wizz Air“ paskelbė naują išpardavimą: iš Kauno į Londoną – vos nuo 22 eurų
Tas pats pakelis kainavo 0,90 € ir 2,54 € – skirtumas beveik trigubas
Pigiausia viešai skelbiama kaina, kurią radau tam pačiam 500 g pakeliui, buvo 0,90 €. Tai reiškia 1,80 € už kilogramą. Pardavėjas turi fizinę maisto prekių parduotuvę, todėl šį variantą ir laikiau artimiausiu tam senam močiutės įpročiui – sodą pirmiausia ieškoti ten, kur perkamas maistas.
Kitoje maisto prekybos vietoje tas pats 500 g pakelis buvo siūlomas už 1,19 €. Skirtumas nuo pigiausio varianto – 29 centai. Dėl tokios sumos pats tikrai nevažiuočiau į kitą miesto galą, tačiau bent jau matau, kokioje kainų zonoje produktas gali būti.
Tada radau 1,67 € kainą prekybos vietoje, kurios pagrindinis asortimentas labiau susijęs su buities ir higienos prekėmis. Ir galiausiai – 2,54 € už tą patį 500 g pakelį pas kitą buities bei profesionalios švaros prekių pardavėją.
- 0,90 € – pigiausias mano rastas identiškas 500 g pakelis;
- 1,19 € – tas pats pakelis kitoje maisto prekybos vietoje;
- 1,67 € – tas pats barkodas pas buities prekių pardavėją;
- 2,54 € – brangiausias mano rastas identiško pakelio pasiūlymas.
Tarp 0,90 € ir 2,54 € yra 1,64 € skirtumas. Dar įdomiau skamba perskaičiavus santykį: 2,54 € kaina yra maždaug 182 % didesnė už 0,90 €, arba beveik 2,8 karto didesnė. Už kilogramą tai jau būtų atitinkamai 1,80 € ir 5,08 €.
Didžiausią klaidą būčiau padaręs lygindamas tik užrašą „maistinė soda“
Prisipažinsiu, pradžioje buvau beveik įtraukęs į palyginimą ir kitus 500 g sodos pakelius. Atrodė logiška – jei viduje natrio hidrokarbonatas ir svoris tas pats, vadinasi, galima lyginti. Bet tada tai jau būtų ne tos pačios prekės kainų palyginimas, o skirtingų gamintojų produktų palyginimas.
Todėl sau nusistačiau paprastą taisyklę: vienodas svoris, vienoda pakuotė ir tas pats barkodas. Lyginamo produkto sudėtis – natrio hidrokarbonatas, naudojamas kaip maistinė soda. Kai barkodas sutampa, jau nebegaliu sau paaiškinti kainų skirtumo tuo, kad vienas pakelis galbūt „kitoks“.
Šita smulkmena man dabar atrodo ypač svarbi perkant paprastus ir pigesnius daiktus. Kai prekė kainuoja eurą ar du, retas žmogus penkias minutes tikrina kodus. Tačiau būtent tokiose kategorijose procentinis skirtumas kartais pasirodo pats didžiausias.
Ar verta važiuoti į kitą parduotuvę dėl 1,64 €?
Čia močiutės taisyklės aklai nekartočiau. Jeigu pigiausias pakelis yra už 20 kilometrų, o šalia namų matau tą patį už 1,19 €, dėl 29 centų niekur nevažiuosiu. Gyvenant kaime degalų ir laiko kaina labai greitai suvalgo tokį „sutaupymą“.
Visai kitaip žiūrėčiau į 0,90 € ir 2,54 € pasirinkimą, jeigu abi prekybos vietos būtų mano įprastame maršrute. Tada mokėti beveik tris kartus daugiau už tą patį barkodą man jau būtų sunku pateisinti. Ypač jei imu du ar tris pakelius ilgesniam laikui.
Internete atsiranda dar viena problema – pristatymas. Pigiausią 0,90 € pakelį siūlantis pardavėjas už nedidelio užsakymo pristatymą nurodo kainą nuo 5,90 €. Užsisakyti vieną sodos pakelį už 0,90 € ir sumokėti kelis kartus daugiau už kurjerį būtų visiškai priešingas rezultatas tam, kurio ieškojau.
Taigi pigiausią kainą vertinu tik tada, kai galiu prekę pasiimti pakeliui arba jau perku daugiau produktų. Kitaip vienas pigus sodos pakelis gali pavirsti labai brangiu pirkiniu.
Dabar tokioms prekėms taikau keturių žingsnių taisyklę
Po šito palyginimo supratau, kad močiutė buvo teisi bent dėl vieno dalyko – paprasčiausią maisto produktą pirmiausia verta patikrinti maisto skyriuje. Tai nereiškia, kad ten jis visada bus pigiausias, tačiau mano rastame palyginime būtent ten buvo mažiausia kaina.
- Patikrinu tikslų svorį. 400 g ir 500 g pakuotės iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti labai panašiai.
- Patikrinu barkodą. Mano atveju tai buvo 5301000313356.
- Lyginu galutinę kainą. Ne procentus, ne „nuo“ kainą, o konkrečią sumą už vieną pakelį.
- Pridedu kelionę arba pristatymą. 0,90 € prekė su beveik 6 € pristatymu man nėra pigus pirkinys.
Mano klaida anksčiau buvo priešinga – manydavau, kad tokiai pigiai prekei iš viso neverta gaišti laiko. Bet kai identiško pakelio kainos skirtumas pasiekia beveik 2,8 karto, bent kartą pasitikrinti tikrai įdomu. O paskui jau žinau, kur tokio produkto pirmiausia ieškoti kitą kartą.
Dabar, kai virtuvės spintelėje matau tą pažįstamą baltą 500 g pakelį su ryškiu apvadu, prisimenu močiutės įprotį kiek kitaip. Ji neturėjo kainų palyginimo svetainių ir netikrino barkodų telefonu, tačiau sodą pirmiausia ieškojo tarp maisto produktų. Mano rastos kainos parodė, kad bent šį kartą jos pasirinkimas būtų buvęs visai racionalus.
O jūs maistinę sodą perkate maisto skyriuje, buities prekių parduotuvėje ar tiesiog ten, kur pirmiausia pamatote? Parašykite komentaruose, kiek už 500 g pakelį mokate jūs.
