Egiptas daugelį metų lietuviams buvo viena iš krypčių, kur gana lengva rasti saulėtą poilsį už konkurencingą kainą. Hurgada ir Šarm aš Šeichas išpopuliarėjo dėl didžiulių „viskas įskaičiuota“ viešbučių, Raudonosios jūros ir galimybės pabėgti nuo lietuviškos žiemos.
Turinys (9)
- Egipto turizmas 2026 metais auga
- Ar Egiptas iš tiesų atsisako pigių turistų?
- Pirmoji kryptis – daugiau 5★ ir „Ultra All Inclusive“ viešbučių
- Antroji kryptis – uždaresni premium kurortai
- Trečioji kryptis – infrastruktūros ir kurortų aplinkos atnaujinimas
- Naujasis El Alameinas – kitoks Egipto kurortų modelis
- Ką šie pokyčiai gali reikšti turistams iš Lietuvos?
- Ar dėl to atostogos Egipte brangs?
- Koks Egiptas formuojamas ateičiai?
Tačiau 2026 metais vis ryškiau kalbama apie kitokią šalies turizmo kryptį. Egiptas siekia ne tik didinti atvykstančių žmonių skaičių, bet ir pritraukti daugiau turistų, kurie atostogoms pasirengę išleisti gerokai daugiau.
Tai nereiškia, kad nebrangūs kelionių paketai ar vidutinės klasės viešbučiai staiga išnyks. Šaltinyje net pabrėžiama, kad Egiptas gali išlaikyti kokybišką biudžetinę pasiūlą ir kartu kurti naujus aukštesnės klasės kurortus. Vis dėlto investicijų kryptis aiški: daugiau modernių viešbučių, geresnė infrastruktūra, privačios kurortinės teritorijos ir paslaugos reiklesniam keliautojui.
Lietuvos turistams tai įdomu todėl, kad ilgainiui gali keistis ne tik viešbučių pasirinkimas, bet ir tai, kokią Egipto atostogų kainą laikysime įprasta.
Egipto turizmas 2026 metais auga
Šaltinyje pateikiamais duomenimis, nuo 2026 metų sausio iki rugpjūčio Egipto turizmo sektoriaus pajamos pasiekė 12 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui nurodoma, kad tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu jos siekė 11,8 mlrd. dolerių. Per pirmuosius aštuonis metų mėnesius šalyje taip pat apsilankė 12,7 mln. užsienio turistų. Taigi pokyčiai vyksta tuo metu, kai pati turizmo industrija jau generuoja labai didelius lankytojų srautus.
Egipto turizmo bendrovių rūmų atstovo Mohammedo Farouko teigimu, per pirmąjį metų pusmetį papildomai pradėjo veikti apie 6 tūkst. naujų viešbučių kambarių. Pastarąjį dešimtmetį taip pat investuota į oro uostų plėtrą, naujus jūrų uostus ir greitesnius kelius tarp kurortų. Tokia infrastruktūra reikalinga ne vien didesniam turistų skaičiui aptarnauti. Ji sudaro sąlygas kurti ir brangesnius kurortus, kuriuose svarbi visa kelionės patirtis – nuo atvykimo iki viešbučio aplinkos.
Ar Egiptas iš tiesų atsisako pigių turistų?
Šaltinio antraštėje pasirinkta gerokai kategoriškesnė formuluotė, tačiau pačiame tekste situacija atrodo kiek kitaip. Jame nenurodoma, kad taupiau keliaujantys žmonės nebebūtų pageidaujami ar kad Egiptas ketintų atsisakyti visų nebrangių viešbučių ir kelionių paketų. Kalbama apie ekonominę strategiją, kurios tikslas – didinti aukštesnės vertės turizmo dalį. Kitaip tariant, šalis nori iš vieno turisto gauti daugiau pajamų, kartu plėsdama brangesnių paslaugų pasiūlą.
Todėl Lietuvos keliautojui svarbiausias klausimas yra ne tai, ar jis bus „pageidaujamas“, o kokia pasiūla ateityje dominuos kelionių organizatorių kataloguose. Jei naujos investicijos bus koncentruojamos į aukštesnės kategorijos viešbučius, rinkoje gali daugėti brangesnių atostogų variantų. Tačiau iš pateiktos informacijos negalima daryti išvados, kad ekonominės klasės kelionės į Egiptą išnyks. Pats šaltinis teigia, kad šalis ketina išlaikyti ir kokybišką biudžetinį segmentą.
Pirmoji kryptis – daugiau 5★ ir „Ultra All Inclusive“ viešbučių
Vienas ryškiausių šaltinyje išskiriamų pokyčių – aukštos klasės viešbučių plėtra. Hurgadoje ir Šarm aš Šeiche daugėja kompleksų, orientuotų į svečius, kurie nori ne tik paplūdimio ir maitinimo, bet ir aukštesnio aptarnavimo lygio, geresnių restoranų, SPA, didesnių teritorijų bei daugiau individualių paslaugų. Minimi ir tarptautiniu mastu žinomi aukštesnės klasės viešbučių vardai, tokie kaip „Rixos“, „Baron“ ir „Steigenberger“. Tai jau kitoks Egipto turizmo veidas nei prieš kelis dešimtmečius dominavęs nebrangių paketinių kelionių modelis.
„Ultra All Inclusive“ taip pat leidžia kurortams parduoti ne vien nakvynę, bet visą atostogų patirtį vienoje teritorijoje. Tokiuose kompleksuose turistas gali didžiąją atostogų dalį praleisti neišeidamas iš viešbučio: restoranai, baseinai, paplūdimys, pramogos ir papildomos paslaugos sutelkiamos vienoje vietoje. Tai patogu, tačiau aukštesnis paslaugų lygis atsispindi ir kelionės kainoje. Todėl lyginant pasiūlymus verta žiūrėti ne vien į viešbučio žvaigždučių skaičių, bet ir į tai, kas realiai įskaičiuota į pasirinktą paketą.
Antroji kryptis – uždaresni premium kurortai
Dar viena tendencija – atskiros kurortinės teritorijos, kuriose kuriama vientisa aplinka ir daugiau privatumo. Šaltinyje kaip pavyzdžiai minimi Sahl Hasheesh, El Gouna ir Soma Bay. Tai ne vien pavieniai viešbučiai tarp įprastų miesto kvartalų, o didesnės kurortinės zonos su suplanuota architektūra, paplūdimiais, restoranais, prieplaukomis ir kita poilsio infrastruktūra. Tokia koncepcija orientuota į turistą, kuriam svarbi ne vien viešbučio kambario kaina.
El Gouna jau seniai išsiskiria kanalais, prieplaukomis ir labiau suplanuota kurortine aplinka, o Soma Bay bei Sahl Hasheesh taip pat orientuojasi į aukštesnės klasės poilsį prie Raudonosios jūros. Tokios vietos gali patikti keliautojams, norintiems ramesnės ir labiau kontroliuojamos aplinkos nei dideliuose Hurgados kvartaluose. Kita vertus, tai nėra automatiškai geresnis pasirinkimas kiekvienam. Norintiems daugiau vietinio miesto gyvenimo, savarankiškų restoranų ir judėjimo už viešbučio ribų uždaro kurorto modelis gali pasirodyti pernelyg izoliuotas.
Trečioji kryptis – infrastruktūros ir kurortų aplinkos atnaujinimas
Egiptas investuoja ne vien į pačius viešbučius. Šaltinyje rašoma apie Hurgados miesto aplinkos atnaujinimą, pastatų fasadų ir iškabų standartizavimą, viešųjų erdvių apželdinimą bei geresnius kelius tarp oro uosto ir kurortinių teritorijų. Turizmo ekonomikai tai svarbu, nes aukštesnės klasės keliautojas vertina ne vien tai, kas vyksta už viešbučio vartų. Kelionės įspūdį formuoja ir oro uostas, transportas, miesto švara bei aplinka.
Ši strategija susijusi ir su galimybe vienos kelionės metu derinti skirtingas Egipto patirtis. Šaltinyje pateikiamas pavyzdys, kai turistas atskrenda į Kairą, aplanko Didįjį Egipto muziejų, o vėliau lėktuvu tęsia atostogas prie jūros. Tokios kombinuotos kelionės leidžia parduoti Egiptą ne tik kaip savaitę prie viešbučio baseino, bet ir kaip kultūrinę bei pažintinę kryptį. Daugiau išleidžiančiam turistui galima pasiūlyti privatų transportą, ekskursijas ir aukštesnės klasės apgyvendinimą skirtingose šalies vietose.
Naujasis El Alameinas – kitoks Egipto kurortų modelis
Kaip vienas naujos krypties pavyzdžių šaltinyje minimas Naujasis El Alameinas Viduržemio jūros pakrantėje. Tokie dideli projektai rodo siekį plėsti Egipto kurortų geografiją ir nepriklausyti vien nuo tradicinių Raudonosios jūros centrų. Aukštesnės klasės turizmo plėtra gali reikšti daugiau modernių viešbučių, restoranų, pramogų ir infrastruktūros visiškai naujose teritorijose. Ilgainiui tai gali keisti ir užsienio turistų supratimą apie tai, kokias atostogas apskritai galima rinktis Egipte.
Ką šie pokyčiai gali reikšti turistams iš Lietuvos?
Lietuvoje Egiptas išlieka gerai pažįstama žiemos saulės kryptis, todėl aktualiausias pokytis būtų kelionių pasiūlos struktūra. Jei aukštesnės kategorijos viešbučių dalis toliau didės, ieškant kelionės gali būti daugiau pasirinkimo žmonėms, kurie anksčiau dėl prabangesnio poilsio rinkdavosi kitas šalis. Kartu nereikėtų tikėtis, kad kiekvienas Egipto viešbutis staiga taps prabangus. Skirtumai tarp kurortų, viešbučių ir net skirtingų to paties viešbučio paslaugų paketų išliks dideli.
Todėl prieš užsakant kelionę verta lyginti ne tik bendrą kainą. Patikrinčiau viešbučio atidarymo arba paskutinės renovacijos datą, vietą, paplūdimį, maitinimo koncepciją, šildomų baseinų informaciją žiemos mėnesiais ir tai, kokios paslaugos įskaičiuotos į „All Inclusive“ ar „Ultra All Inclusive“. Penkios žvaigždutės skirtinguose viešbučiuose savaime negarantuoja identiškos patirties. Keliaujant į Egiptą viešbučio pasirinkimas dažnai lemia labai didelę visų atostogų įspūdžio dalį.
Ar dėl to atostogos Egipte brangs?
Iš vien šaltinyje pateiktos informacijos negalima teigti, kad visos kelionės į Egiptą būtinai smarkiai pabrangs. Kelionių kainoms įtakos turi skrydžiai, sezonas, viešbučių užimtumas, kelionių organizatorių pasiūla, valiutų kursai ir daugybė kitų aplinkybių. Tačiau didesnės investicijos į premium segmentą reiškia, kad rinkoje gali daugėti brangesnių pasirinkimų. Tai nėra tas pats, kas visiškas nebrangaus poilsio atsisakymas.
Koks Egiptas formuojamas ateičiai?
Iš šaltinyje aprašytos strategijos matyti noras keisti šalies turizmo įvaizdį. Egiptas siekia būti ne vien vieta, kur galima nebrangiai nusipirkti savaitę „viskas įskaičiuota“, bet ir kryptis prabangesniam pajūrio poilsiui, moderniems kurortams bei kelionėms, jungiančioms Raudonąją ar Viduržemio jūrą su Kairo kultūros objektais. Tam kuriami nauji viešbučiai, transporto infrastruktūra ir atskiros aukštesnės klasės kurortinės zonos.
Lietuvos keliautojui tai gali reikšti pirmiausia didesnį pasirinkimą. Taupiai keliaujantis turistas dar neturėtų daryti išvados, kad Egiptas jam užveria duris, o ieškantis aukštesnio lygio atostogų gali atrasti gerokai daugiau variantų nei prieš dešimtmetį ar du. Tad tiksliau būtų sakyti ne tai, kad Egiptui „nebereikia pigių turistų“, o kad šalis nori didesnę turizmo pajamų dalį gauti iš daugiau išleidžiančių svečių. Būtent ši ekonominė kryptis geriausiai paaiškina dabar vykstančius pokyčius.
