Kiekvieną rytą, apie pusę septintos, iš mano miegamojo lango girdžiu tą patį garsą. Kaimynas iš gretimos laiptinės užveda savo dyzelinį visureigį ir eina atgal į namus gerti kavos. Automobilis kieme dirba tuščiąja eiga penkiolika, kartais dvidešimt minučių. Iš duslintuvo kyla balti dūmai, o kieme tvyro dyzelino kvapas. Kartą, kai susitikome prie šiukšlių konteinerių, paklausiau, kodėl jis taip daro. Jis atsakė, kad taip „variklis sušyla“ ir kad šaltas variklis greičiau dėvisi. Nusprendžiau pasidomėti, ar tai tiesa. Ir paaiškėjo, kad didžiąja dalimi – ne.
Turinys (9)
Iš kur kilo šis įprotis
Šis įprotis atėjo iš senų laikų, kai automobiliai turėjo karbiuratorius. Senas karbiuratorinis variklis šaltyje tikrai sunkiai dirbdavo: trūkčiodavo, užgesdavo, negalėdavo normaliai važiuoti, kol neįšyla. Todėl vairuotojai ir išmoko ilgai jį šildyti prieš važiuojant.
Šiuolaikiniai automobiliai su įpurškimo sistemomis veikia visai kitaip. Elektronika pati reguliuoja kuro ir oro mišinį pagal temperatūrą. Variklis gali normaliai dirbti beveik iš karto po užvedimo, net ir šaltyje. Todėl ilgas šildymas tuščiąja eiga jam nebėra būtinas.
Variklis šyla greičiau važiuojant
Svarbiausias dalykas, kurį sužinojau, mane nustebino. Variklis, dirbantis tuščiąja eiga, šyla labai lėtai. Jis dirba mažais sūkiais ir be apkrovos, todėl gamina mažai šilumos. Kai automobilis važiuoja ramiai, variklis gauna nedidelę apkrovą ir įšyla kelis kartus greičiau.
Be to, šildant tuščiąja eiga šyla tik variklis. O pavarų dėžė, ratų guoliai, amortizatoriai, vairo mechanizmas ir kitos dalys lieka šaltos. Jos įšyla tik važiuojant. Taigi kaimyno penkiolika minučių kieme iš tikrųjų nesušildo viso automobilio – tik variklį, ir tai lėtai.
Ką rekomenduoja specialistai
Pasiteiravau savo meistro autoservise. Jis paaiškino, kad šiuolaikiniam automobiliui pakanka užvesti variklį, palaukti kelias dešimtis sekundžių, kol alyva pasiekia visas variklio dalis, ir pradėti važiuoti. Bet važiuoti reikia ramiai: pirmus kelis kilometrus nespausti greičio pedalo iki galo, nesukti variklio aukštais sūkiais, vengti staigaus greitėjimo. Kol temperatūros rodyklė nepasiekia įprasto lygio, variklį reikia tausoti.
Per didelius šalčius, pavyzdžiui, kai lauke dvidešimt laipsnių šalčio, galima palaukti šiek tiek ilgiau, minutę ar dvi, kol variklis dirbs tolygiau. Bet ne penkiolika ar dvidešimt minučių.
Kiek kainuoja šildymas kieme
Nusprendžiau paskaičiuoti, kiek kaimynas išleidžia šiam ritualui. Automobilis tuščiąja eiga sunaudoja priklausomai nuo variklio apie pusę litro ar litrą kuro per valandą. Didelis dyzelinis visureigis gali sunaudoti ir daugiau. Jei kaimynas kasdien šildo variklį penkiolika minučių, tai yra apie ketvirtis valandos per dieną.
Per penkių darbo dienų savaitę tai sudaro daugiau nei valandą tuščiosios eigos. Per žiemos mėnesius susidaro keliolika ar net keliasdešimt valandų. Sudeginta keliasdešimt litrų kuro, už kurį sumokėta kelios dešimtys eurų, o automobilis per tą laiką nenuvažiavo nė metro.
Kenkia ir pačiam varikliui
Meistras paaiškino ir tai, kad ilgas darbas tuščiąja eiga šaltyje gali net pakenkti varikliui. Kai variklis šaltas ir dirba be apkrovos, kuras dega ne visiškai. Dalis jo nusėda ant cilindrų sienelių ir patenka į variklio alyvą, ją skiesdama. Praskiesta alyva prasčiau tepa variklio dalis.
Taip pat šaltame variklyje, dirbančiame mažais sūkiais, greičiau kaupiasi suodžiai ir nuosėdos ant vožtuvų, purkštukų, recirkuliacijos sistemos. Dyzeliniams automobiliams su kietųjų dalelių filtru tai ypač aktualu. Trumpos kelionės ir ilgas darbas tuščiąja eiga neleidžia filtrui išsivalyti, ir jis greičiau užsikemša. O jo valymas ar keitimas kainuoja nemažai.
Kaimynai ir aplinka
Nekalbant apie kurą ir variklį, yra ir dar vienas aspektas – kaimynai. Kai automobilis dirba po langais penkiolika minučių kiekvieną rytą, išmetamosios dujos patenka pro langus ir orlaides į butus. Žiemą, kai oras stovi, tas kvapas ilgai tvyro kieme. Mano dukra, kurios kambario langas į kiemą, kartą paklausė, kodėl rytais taip smirda.
Kaip šyla mano automobilis
Dabar aš darau taip. Užvedęs variklį, kol jis dirba, nuvalau sniegą ir šerkšną nuo langų, veidrodėlių ir žibintų. Tai užtrunka minutę ar dvi. Tada įsėdu ir ramiai pajudu. Pirmus penkis kilometrus važiuoju švelniai. Variklis įšyla per kelias minutes, o salono šildymas pradeda veikti netrukus.
Jei reikia, kad salonas būtų šiltas iš karto, pavyzdžiui, kai vežu mažus vaikus, naudoju šildomas sėdynes ar priekinio stiklo šildymą, jei automobilis jį turi. Jie šildo greitai ir nereikalauja ilgo variklio darbo tuščiąja eiga.
Kai kurie žmonės įsirengia autonominius šildytuvus, kurie šildo variklį ir saloną prieš važiuojant, nedirbant pačiam varikliui. Tai brangiau, bet efektyvu, ypač didelių šalčių kraštuose.
Kada vis dėlto verta palaukti ilgiau
Yra kelios situacijos, kai šiek tiek ilgesnis variklio darbas prieš važiuojant yra prasmingas. Pirmiausia – kai langai visiškai apledėję, ir pro juos nieko nesimato. Važiuoti su apledėjusiu stiklu pavojinga, todėl reikia palaukti, kol stiklas atitirps, arba jį nugramdyti. Antra – kai automobilis labai senas, su karbiuratoriumi, arba variklis turi gedimų ir šaltyje dirba nestabiliai. Trečia – kai šaltis tikrai didelis, artėja prie trisdešimties laipsnių, ir alyva būna labai tiršta. Bet ir tada kalbama apie kelias minutes, o ne ketvirtį valandos.
Kaip pasibaigė pokalbis su kaimynu
Kitą kartą, susitikęs kaimyną, papasakojau, ką sužinojau. Jis iš pradžių nepatikėjo ir pasakė, kad jo tėvas taip darė visą gyvenimą. Bet kai parodžiau skaičius, kiek litrų jis sudegina per žiemą, susimąstė. Po kelių dienų pastebėjau, kad jo automobilis kieme dirba jau tik kelias minutes, kol jis nuvalo langus. Kieme rytais dabar daug tyliau ir švariau.
Jei esate įpratę rytais ilgai šildyti automobilį, pabandykite savaitę pakeisti įprotį. Užveskite, nuvalykite langus ir ramiai važiuokite. Tikriausiai pastebėsite, kad automobilis įšyla ne lėčiau, o kuro sunaudojate mažiau. O kaimynai jums tikrai padėkos.




















